Lietuvoje besiritant ekonominės krizės bangoms, į akis ima žiūrėti nedarbas. Didesnės ir mažesnės įmonės peržiūri savo finansines galimybes ir paprašo keliolikos ar keliasdešimties darbuotojų palikti darbo vietas. Prognozuojama, kad padėtis sunkės ir jau dabar verta pradėti taupyti pinigėlius juodai dienai.

Laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas tikina, kad nedarbas, žvelgiantis į akis dažnam darbuotojui, ne tik pasaulinės ekonominės krizės, bet ir kai kurių valdžios sprendimų padarinys.

„Minimalios algos didinimo klausimai, alkoholio įstatymo apribojimai, darbo laiko ir užmokesčio svarstymai netiesiogiai prisideda prie bendros padėties bloginimo“, – patikino ekonomikos ekspertas.

Anot jo, darbuotojai lėčiausiai susitaiko su blogėjančia ekonomine situacija. „Ekonominė krizė reiškia mažėjančias pajamas, didesnį krūvį ir gresiantį atleidimą.

Darbuotojai nejaučia pardavimo mažėjimo, todėl privalu jiems aiškinti, kad atleidimai – ne piktavalių ir godžių verslininkų užmačios“, – aiškino G. Kadziauskas. Jis nedrįso prognozuoti artimiausios ateities, tik patikino, kad kiekvienas sutaupytas litas rytoj gali būti reikalingas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikina, kad sunkmetis sparčiai artėja. „Šiais metais nedarbas siekia 5 proc., kitąmet išaugs iki 6,5 proc., o dar po metų jau bus apie 7 proc.“, – tvirtino J. Varanauskienė.

Ji pabrėžė, kad lietuviams verta pagalvoti apie gresiančias mažesnes pajamas, atleidimą iš darbo.

„Skaudžiausiai atsilieps tiems, kurie turi finansinių įsipareigojimų bankams, paskolų“, – prognozavo ekonomistė.

Ji pripažino, kad dabar pasirūpinti santaupomis tiesiog privalu. „Žmonėms reikia pasistengti susitaupyti bent 3–6 atlyginimų dydžio sumą juodai dienai. Ir anksčiau vertėjo turėti pinigų nenumatytiems atvejams, bet dabar tai tapo itin aktualu“, – sakė J. Varanauskienė.

Ekonomistė pripažino, kad pinigai pamažu netenka perkamosios galios, bet savi pinigai, santaupos – pirmoji pagalba ištikus nelaimei.

Lietuvos darbo biržos atstovė Inga Kimbertė sako, kad per šių metų devynis mėnesius jų įstaiga gavo 63 pranešimus apie grupinius darbuotojų atleidimus. „Atleido apie 3200 žmonių, prieš metus grupinių atleidimų metu atleista perpus mažiau“, – sakė specialistė.

Per šių metų devynis mėnesius darbo biržoje užregistruota 90 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai 15 proc. mažiau nei prieš metus. „Daugiausia darbuotojų atleidžia smulkios statybų bendrovės, pramonės, gamybos įmonės. Atleidžiami žemesnės, siauresnės kvalifikacijos žmonės“, – atskleidė darbo biržos atstovė.

Didžiausias darbuotojų atleidimas iš darbo šiais metais užfiksuotas Panevėžyje, ten įmonė „Lino audiniai“ atleido apie 1000 darbuotojų. Vos prieš mėnesį Kauno „Drobė“ atleido 300 darbuotojų, „Silana“ – 200.

Krizė purto ne tik didelius miestus, štai Telšiuose viena įmonė atleido 162 darbuotojus, Plungėje – 130 darbininkų.

Bedarbių , besikreipiančių į darbo biržą srautas padidėjo – užregistruota apie 65 tūkstančius žmonių neturinčių darbo.

Atrodo, gresia dar ir vienas masinis darbuotojų atleidimas. „Snaigės“ gamykla pranešė ketinanti sumažinti darbuotojų skaičių, apie 300 darbininkų artėjant Kalėdoms turėtų netekti darbo. Nors būsimas grupinis atleidimas jau suplanuotas, tačiau kol kas nėra nustatyta, kurie darbuotojai privalės palikti gamyklą.

„Snaigei“ pranešus, jog ketina atleisti 300 žmonių Alytuje, padėtis šiame regione tapo itin nesmagi. Prieš metus bankrutavus „Alytaus tekstilei“, be darbo liko 1100 alytiškių. Nauja bedarbių banga dar labiau apsunkins darbo paieškas, nes darbo pasiūlymų Alytuje per metus sumažėjo ketvirtadaliu.

Prieš kelias dienas taip pat pasirodė pranešimų, kad Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ Vilniaus atstovybėje ketina atleisti 50 darbuotojų.

Pasaulyje ekonominė krizė nusinešė daugybės darbuotojų darbo vietas. Vien tik finansų sektoriaus bendrovės nuo pernai metų pradžios atleido per 113 000 darbuotojų.

Vien Didžiojoje Britanijoje netekusieji darbo jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Dar iki „Lehman Brothers“ banko bankroto Londono finansų įmonės ketino naikinti 20 000 etatų.

JAV įmonės taip pat priverstos mažinti darbuotojų skaičių. Bedarbystės lygis JAV šiuo metu išaugęs iki 5,7 proc., o kitų metų pradžioje gali pakilti iki 6 proc.