Iš Britanijos atvykęs lietuvis atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje pigiau nei Jungtinės Karalystės svarai sterlingų (GBP) yra superkami ir parduodami Škotijos svarai (SCP). Bankininkai pastebi, kaip žmonės galėtų iš tokių skirtumų turėti naudos.

Jungtinės Karalystės svaro kursą nustato Anglijos centrinis bankas. Škotijos svarai yra leidžiami Škotijos bankų pagal atskirą susitarimą ir jie turi būti padengti Jungtinės Karalystės svarais sterlingų santykiu 1:1, atitinkamai, tokiu santykiu ir keičiami.

Visgi, atsiskaitymai Škotijos svarais vyksta sudėtingiau, nes tai – sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigojo ne visi prekybininkai ar bankai, o tik jų dalis, kurių dauguma – Škotijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Labai nustebau pamatęs Vilniuje valiutų keitimo kursų lentelę. Joje yra išskirti Škotijos svarai ir Jungtinės Karalystės svarai sterlingų. Beje, juos perka mažesne kaina, nei pastaruosius. Nustebau, nes ir pats esu anksčiau gyvenęs Škotijoje ir žinau, kad Škotijos, Šiaurės Airijos, Gibraltaro ir Britanijos valiuta yra viena – svaras“, - teigė į Tėvynę atvykęs lietuvis.

Tai, kad Škotijos svaras Lietuvoje parduodamas pigiau nei Jungtinės Karalystės svaras sterlingų, yra ne klaida ar nesusipratimas, priešingai, tai gyventojams gali būti naudinga.

„Jeigu Lietuvoje galima įsigyti Škotijos svarų pigiau, ir išleisti Škotijoje – tai kodėl gi to nepadarius“, - pastebi DNB banko Ekonominių tyrimų departamento vyriausias analitikas Donatas Brazdžius.

Tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad Škotijos svaras yra nelikvidi valiuta, todėl Lietuvoje mažai kur yra keičiamas.

Tad į Lietuvą vežantis Škotijos svarų galima tikėtis nuostolių dėl valiutos keitimo.

Škotijos svaro kursas Lietuvos banko tinklalapyje yra neskelbiamas, priešingai nei Jungtinės Karalystės svaro sterlingų.

„Lietuvos banko užsienio valiutų sąraše yra tik teisės aktais teisėtomis pripažintos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės. Škotijos svaras sterlingų tokia priemone nėra pripažintas, o atsiskaitymas Škotijos svarais sterlingų, jų supirkimas ar pardavimas priklauso nuo atsiskaitančių šalių abipusio susitarimo“, - paaiškino Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų departamento Įkaito valdymo ir rinkos dokumentacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Bumblauskis.