Nenoras priimti į Lietuvą pabėgėlius rodo šalies vadovų baimę priimti nepopuliarius sprendimus, teigia politologas Kęstutis Girnius. „Manyčiau, kad didžiausia baimė yra priimti sprendimus, kurie supykdytų dalį visuomenės. Jeigu politikai racionaliai galvotų, jie žinotų, kad kelis šimtus žmonių tikrai galima būtų priimti ir tai nepakenks lietuvių tautai, lietuvių kultūrai.
Bet matant, kad yra žmonių, kurie yra neigiamai nusistatę, mūsų politikų drąsa išnyksta“, – teigė politologas.

Jis pabrėžė, kad priimti žmones, bėgančius nuo karo, Lietuvai derėtų dėl žmogiškumo. Be to, visada iš kitų Europos Sąjungos šalių solidarumo reikalaujanti ir vertybes pabrėžianti Lietuva taip parodytų savo iniciatyvą.

K.Girnius baimę priimti pabėgėlius sieja su baime dėl savo tautos ir kultūros išnykimo. „Aš manau, kad Vakarų Europos šalys labiau pasitiki savo tautiškumu, savo kultūros tęstinumu, gajumu. Lietuvoje ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje, gali būti baimės dėl to, kad reikia tautinę kultūrą stiprinti ir bet kokių kitataučių atvykimas gali sukelti bėdų. Tačiau iš esmės tai yra nenoras ir negebėjimas suprasti, kad prašymas priimti tokį nedidelį skaičių yra visiškai racionalus ir nėra tvirto pagrindo priešintis. 200 žmonių 3 mln. tautoje net nepastebėsi“, – teigė jis.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių. Į Lietuvą, jai sutikus, iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti 207 pabėgėliai. Dar 503 prašymus, tenkančius daugiausiai pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, Lietuva turėtų išnagrinėti per dvejus metus. Šalies vadovai teikia, kad tokį skaičių pabėgėlių priimti Lietuva nėra pasirengusi.

Parengta pagal BNS informaciją