Nors nedrąsiai ir tik retkarčiais, bet jau pasirodo žinių ir apie geresnes Lietuvos ūkio prognozes, tiesa, gana keistu „kampu“ – kada galėsime vėl išlaidauti taip, kaip ir prieš krizę. Žinoma, tai nuteikia kiek geriau, nei taupymas, tačiau visiškai neaišku, ką dar galime ir turime nuveikti savo pačių ir šalies labui.

Nepaisant to, kad apie apgailėtiną padėtį mūsų ūkio, kuris negali išmaitinti nemažos dalies Lietuvos žmonių, kalbama daug ir nuolatos, tikrų žinių ir analizės, kokioje padėtyje esame ir kur einame, pasitaiko retai. Statistikos departamentas paskelbė netiesioginių duomenų apie Lietuvos ūkio padėtį, ir jie visuomet pasako daugiau, nei tiesmukai pateikti bedarbių skaičiai ar vidutinio atlyginimo dinamika.

Taigi pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalyje sumažėjo 10,3 proc. Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra per metus sumažėjo 9,4 proc., kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai (įmokos) – 12,7 procento.
Anot jos, į akis krenta ir disproporcija, kuri jau pernai susidarė tarp valstybės ir privataus sektoriaus. Apmokėtų darbo valandų skaičius valstybiniame sektoriuje 2009 m. sumažėjo vos 1 proc., tuo tarpu privačiame sektoriuje šis mažėjimas siekė net 7,3 proc. Tai rodo, kad verslas kur kas radikaliau nei valstybė ėmėsi taupymo ir veiklos efektyvumo didinimo priemonių.

Analitikė prognozuoja, kad iki 18,1 proc. 2010 m. pirmąjį ketvirtį išaugęs nedarbas mažės labai iš lėto ir kartu neleis sparčiau augti atlyginimams. Todėl negalima tikėtis greito vidaus vartojimo atsigavimo.
Tuo tarpu šį laiką, kai negalime išlaidauti, galėtume puikiai išnaudoti tam, kad sugalvotume, kaip toliau gyventi. Mat sukrėtimai yra kaip tik tas laikas, kai galima per kančias nusimesti senąją odą.

Esminė idėja – gyvenimas priklauso mums
Praėjusį šeštadienį Lietuvoje vyko akcija „Idėjų diena“, kurios metu šalies gyventojai siūlė savo idėjas bendruomenei ar visai šaliai aktualiais klausimais. Panaši akcija gegužę buvo surengta Estijoje, joje dalyvavo 11 tūkst. žmonių. Tokios akcijos taip pat vyksta Airijoje, Slovėnijoje ir JAV.

Viešosios įstaigos „Darom 2010“ valdybos nario, vieno iš akcijos organizatorių Igno Brazausko teigimu, Vingio parke, vilniečių „smegenų šturmo“ vietoje, buvo susirinkę apie 100 žmonių, nors tikėtasi apie 300. Visoje Lietuvoje užsiregistravo maždaug 1 000 žmonių, „Idėjų diena“ vyko daugiau nei 50 miestų ir miestelių, kuriuose buvo apie 70 idėjų taškų.
Paklaustas, kas, jo nuomone, svarbiau – idėjų skaičius ar visuomenės skatinimas suvokti, kad gyvename nesvetimoje žemėje, – pašnekovas sakė, kad jam svarbiausias atrodo bendravimas, visuomenės aktyvinimas.

Idėjos renkamos nuolatos
Per „Idėjų dieną“ suneštos idėjos dar neapibendrintos, šią akciją organizavę savanoriai kol kas grįžo prie savų darbų, tad tai bus atlikta pamažu, tam skiriant laisvus vakarus. Tačiau idėjos renkamos nuolatos, balsuojant jau išrinkta 10 geriausių idėjų, tad trumpai apžvelgsime jų derlių. Nors gal ne visos jos yra vienodai brandžios, tačiau įrodo, kad mokame mąstyti ne tik apie savo rūpesčius, o internete – ne tik drabstytis pagieža.

Daugiausia balsų surinko Evelinos Jociūtės iš Aukštaitijos pasiūlymas sugrąžinti nemokamą aukštąjį mokslą, kad nebūtų 18–21 metų jaunimo masinės emigracijos. Beje, daugiausia idėjų atkeliauja būtent iš Aukštaitijos, ir būtent švietimas bei mokslas Lietuvoje, daugelio nuomone, yra aktuali tema, reikalaujanti pokyčių.
Užsienyje gyvenanti Auksė Zuikienė pasiūlė idėją Lietuvos didmiesčiuose įkurti bent po vieną anglišką mokyklą. Tai paskatintų grįžti į Lietuvą tuos, kuriuos Anglijoje sulaiko vaikų mokslai.

Tomas Girdzijauskas iš Dzūkijos siūlo didžiausias pastangas dėti būtent toje srityje, kuri Lietuvoje yra pati silpniausia. Jo manymu, tai pasaulėžiūra, ideologija, bendravimo etika (moralė), vertybių, principų sistema, idealai, vizija, paskirtis ir t. t. Pasak jo, tai viena didelė, esminė, pamatinė labiausiai šlubuojanti sritis. Nuo jos tiesiogiai ir labiausiai priklauso visos šalies, tautos, valstybės vidinė komunikacija (vertikali ir horizontali), kartų patirties perdavimas, šeimos santykių kokybė (ir vaisingumas), technokultūrinis kūrybingumas, darbo produktyvumas ir t. t.

Tomas Stončius iš Žemaitijos mano, kad „šviesesnį rytojų galime susikurti tik sunkiai dirbdami!“, tačiau taip pat siūlo pradėti nuo švietimo, visų pirma mažinant mokinių skaičių mokyklose ir klasėse (kaip žinome, Vyriausybė laikosi kaip tik priešingos politikos).
Kad vaiko gabumai nebūtų ignoruojami, jis siūlo jau nuo pirmos klasės leisti rinktis, kokiu lygiu (A ar B) mokytis, kaip yra, pavyzdžiui, Anglijoje. Jo manymu, aukštąjį mokslą turėtų finansuoti valstybė, nes ši „dovana“ būtų šiokia tokia garantija, kad jaunimas liks Lietuvoje.

Mažais žingsneliais solidarumo link
Žygimantas Girdzijauskas iš Aukštaitijos siūlo dviračių transporto proveržį, kuriam net nereikia didžiulių investicijų. Pirmiausia reikia įvesti kelių tiesimo statybos standartą, kad tarp pėsčiųjų tako ir važiuojamosios dalies visose miestų gatvėse būtų projektuojami dviračių takai. Ši tvarka turėtų būti privaloma naujai tiesiamoms ir renovuojamoms ar remontuojamoms gatvėms. Tuomet „tikėtina, kad iki 2030 m. visos miestų gatvės daugiau ar mažiau atsinaujins ir šie takai susijungs į vientisą infrastruktūrą be didelių revoliucijų, akcijų, viešųjų pirkimų skandalų ir panašių negerų dalykų“.

Marekas Lipnevičius iš Aukštaitijos siūlo skatinti Lietuvos piliečius elgtis pilietiškai: nepirkti vogtų daiktų, užkirsti kelią pavogtų daiktų perpardavimui. Jis pristato kartu su draugais sukurtą unikalų nekomercinį interneto projektą www.apvoge.lt, kurio dėl lėšų trūkumo negali tobulai išvystyti. Šis projektas padėtų surasti pavogtus daiktus, apsaugotų nuo jų įsigijimo ir taip užkirstų kelią vogtų daiktų perpirkimui.

Jolita Lukinych iš Aukštaitijos siūlo akciją „Pavežk kaimyną“, kurią paskatintų noras susipažinti ir pabendrauti su šalia gyvenančiais žmonėmis, sukurti saugumą tam tikroje teritorijoje, sumažinti transporto spūstis keliuose, žodžiu, mažais žingsneliais judėti bendruomeniškumo link.

Teodora Rašimaitė

"Savaitė"