Lietuvoje gali netrukus nebelikti draudimo registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje - Anglija.lt
 

Lietuvoje gali netrukus nebelikti draudimo registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje  

Jei Lietuvai Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teisme bus priimtas nepalankus sprendimas, kuriuo mūsų šalyje buvo sudaryta kliūčių registruojant ir eksploatuojant transporto priemones, kurių vairas – dešinėje pusėje, netrukus tokių automobilių šalies gatvėse gali padaugėti masiškai.

Nacionaliniai teisės aktai iki šiol draudė registruoti naujus ar naudotus automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse, t. y. tokius, kurių vairas dešinėje pusėje. Draudimas negaliojo transporto priemonėms, kurios Lietuvos Respublikoje registruotos iki 1993 m. gegužės 1 d.

Šių metų lapkričio 7 dieną ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas Niilo Jääskinen paskelbė išvadą, kad sudarytos kliūtys turi būti pašalintos, galimybė registruoti ir eksploatuoti automobilį Lietuvoje su vairu dešinėje nebūtų varžoma.

Lietuva priešinasi, Europos Komisija spaudžia

Byla dėl „dešiniavairių“ automobilių Lietuvoje inicijuota prieš septynerius metus. Pirmiausia, ji buvo sprendžiama Lietuvos teismuose, tačiau šalies teisėjai įstatymų spragos nematė, todėl 2008 m. byla pasiekė Europos Komisiją.

„Europos Komisija 2009 m. Lietuvai atsiuntė pirmą prašymą pasiaiškinti, kodėl draudžia registruoti „dešiniavairius“ automobilius. Po dviejų mėnesių Lietuva atsakė, kad tai (galiojanti tvarka Lietuvos valstybės manymu) yra teisinga. Galiausiai komisija pateikė pagrįstą nuomonę ir liepė per du mėnesius pašalinti registracijos kliūtis, tačiau Lietuva atsisakė tai padaryti“, – teigė advokatas Dalius Gintautas, įmonės „D. Gintauto ir partnerių kontora“ direktorius.

Europos Komisijai nepavykus geranoriškai sutarti su Lietuva, byla atsidūrė ant ES Teisingumo Teismo stalo. Šių metų lapkričio 7 dienos ES Teisingumo Teismo generalinio advokato Niilo Jääskinen išvadose rašoma, kad Lietuva pažeidė ne vieną direktyvą, susijusią su automobilių vairavimo mechanizmu, registravimo dokumentais ir bendru patvirtinimu, taip pat laisvo tarpusavio šalių prekių judėjimo principą.

Teismas generalinio advokato sprendimą turi patvirtinti per 1–3 mėn., nors ir mažai tikėtina, tačiau į generalinio advokato išsakytas išvadas teismas gali ir neatsižvelgti.

„Generalinis advokatas iš esmės siūlo, kaip išspręsti bylą, tačiau teismas turi galimybę išspręsti bylą visai kitaip, bet 85 proc. bylų baigiasi žodis į žodį, kaip pasako generalinis advokatas“, – pasakojo D. Gintautas.

ES Teisingumo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Teismui priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, tektų sumokėti baudą, kuri priklauso nuo šalies BVP. Kol kas tiksliai baudos dydis nežinomas, tačiau Lenkijai, kurios byla buvo sujungta su Lietuvos, suskaičiuota, kad kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną tektų sumokėti apie 300 tūkst. eurų. Žinoma, Lietuvos ekonomika kur kas smulkesnė, todėl ir bauda būtų mažesnė.

Siųstis automobilius iš Anglijos – populiaru

Europos Komisijos sprendime pažymėta, kad „dešiniavairiams“ automobiliams taikomi ribojimai yra tik Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir iš dalies Estijoje, daugiau jokių ribojimų kitose ES šalyse tokioms transporto priemonėms nėra.

Specialistai pažymėjo, kad pasikeitusi situacija gali pakeisti Lietuvos automobilių rinką. Juolab jau dabar lietuviai pamėgę siųstis automobilius iš Didžiosios Britanijos, kuriuos vėliau pritaiko eismui dešiniąja kelio puse. Įmonės „Anpa Auto“ vadovas Mindaugas Jonušas neabejoja, kad, atsiradus galimybei užregistruoti „dešiniavairį“ automobilį Lietuvoje, jų šalies keliuose itin padaugėtų.

„Gyvuojame jau septynerius metus, tai parodo, kad paklausa iš žmonių pusės yra. Per visą laikotarpį buvo gal tik keli kartai, kai buvo tam tikri darbų sustojimai. Šiai dienai turiu darbų numatęs daugiau nei mėnesiui į priekį“, – apie paslaugos populiarumą pasakojo įmonės „Anpa Auto“ vadovas.

Vidutiniškai M. Jonušo įmonė per mėnesį perdaro 5–6 automobilius. Pašnekovas pastebėjo, kad oficialiai tokia veikla užsiimančių įmonių nėra daug, tačiau kur kas didesnė dalis dirbančiųjų nelegaliai, todėl perdarytų automobilių skaičių galima tik spėlioti.

Pigesni iki 50 proc.

Priežastis, kodėl automobiliai, kurių vairas dešinėje pusėje, tokie populiarūs, elementari – jie kur kas pigesni.

„Dešiniavairius“ automobilius renkasi dėl kelių priežasčių – kainos ir kokybės. Visi nori gerų vokiškų automobilių – Anglijoje tokių galima rasti ir pigiai, ir su maža rida“, – pridūrė „Anpa Auto“ vadovas.

Automobilių pardavėjų teigimu, „dešiniavairius“ automobilius galima rasti netgi iki 50 proc. pigiau. Iš tiesų, populiarus 2006 m. „Volkswagen Passat“ europinis variantas Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 26 tūkst. litų, kai tokį pat anglišką galima įsigyti už vidutiniškai maždaug 13 tūkst. litų.

Ir tai tik vidutinės klasės automobilis, o prabangesnių ir naujesnių automobilių kainų skirtumas gali būti dar didesnis.

Proveržiu netiki

Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti galutinio teismo verdikto, o jei sprendimas ir bus nepalankus Lietuvai, entuziastams iš anksto džiaugtis nereikėtų.

„Tai tik advokato išvada, o ne teismo sprendimas. Be abejo, Lietuvai nepalankiu sprendimu atsižvelgsime į Europos Komisijos pasiūlytus variantus, kaip būtų galima leisti „dešiniavairius“ registruoti“, – teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Jo teigimu, siūlomi keli variantai: pirma, kiekvienas „dešiniavairis“ automobilis, kuris būtų registruojamas, jame turėtų būtų sumontuota originali, sertifikuota gamintojo įranga su kameromis ir vaizdo matymo įranga, kad eksploatuoti jį būtų saugu. Antras variantas – specialus vairuotojų mokymas.

„Aš, manau, toks siūlymas tikrai neprisidėtų prie spartaus „dešiniavairių“ automobilių registracijos. Žinoma, bus paruoštas paketas su galimybėmis registruoti tokius automobilius, bet registracija jų nebus tokia paprasta, kaip įsivaizduoja kai kurie vairuotojai“, – pridūrė V. Pumputis.

Esą tokie reikalavimai taikomi ir tose šalyse, kuriose jau leidžiama registruoti automobilius, skirtus važinėti kairiąja kelio puse, tačiau jose nėra itin paplitę „dešiniavairiai“ automobiliai, nes gamintojai susiduria su sertifikavimo problema, o mokesčiai, draudimas už tokius automobilius taip pat tampa itin nepatrauklūs vairuotojui.

Pakliūti į avariją tikimybė išauga trečdaliu

Sustiprinto saugumo Europos Komisija „dešiniavairiams“ automobiliams reikalauja ne veltui. Daugumoje pasaulio šalių eismas vyksta dešiniąja kelio puse, remiantis užsienio šalių atliktais tyrimais dėl automobilių saugumo kelyje, tikimybė pakliūti į eismo įvykį vairuojant „dešiniavairį“ automobilį padidėja trečdaliu, nei vairuojant automobilį, kurio vairas – kairėje pusėje.

Kanadiečių atlikto „Analysis of the accident risk for right-hand drive vehicles in Quebec“ tyrimo išvadose skelbiama, kad eismui vykstant dešiniąja kelio puse ir vairuojant „dešiniavairį“ automobilį tikimybė į eismo įvykį pakliūti padidėja 32 proc.

To priežastis elementari – ribotas vairuotojo matomumas. Saugumo specialistai pasakojo, kad Lietuvoje nemažai kelių, turinčių vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Todėl, norint lenkti „dešiniavairiu“ automobiliu, tektų išvažiuoti kone visu korpusu į priešingą eismo juostą, kad vairuotojas pamatytų, ar priešinga eismo juosta laisva, ar ne.

Kitų tyrimo grupių išvados panašios, jų teigimu, vykstant eismui dešiniąja kelio puse, tikimybė pakliūti į avariją vairuojant „dešiniavairį“ automobilį padidėja 20–40 proc., nei vairuojant „kairiavairį“.


Jei Lietuvai Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teisme bus priimtas nepalankus sprendimas, kuriuo mūsų šalyje buvo sudaryta kliūčių registruojant ir eksploatuojant transporto priemones, kurių vairas – dešinėje pusėje, netrukus tokių automobilių šalies gatvėse gali padaugėti masiškai.

Nacionaliniai teisės aktai iki šiol draudė registruoti naujus ar naudotus automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse, t. y. tokius, kurių vairas dešinėje pusėje. Draudimas negaliojo transporto priemonėms, kurios Lietuvos Respublikoje registruotos iki 1993 m. gegužės 1 d.

Šių metų lapkričio 7 dieną ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas Niilo Jääskinen paskelbė išvadą, kad sudarytos kliūtys turi būti pašalintos, galimybė registruoti ir eksploatuoti automobilį Lietuvoje su vairu dešinėje nebūtų varžoma.

Lietuva priešinasi, Europos Komisija spaudžia

Byla dėl „dešiniavairių“ automobilių Lietuvoje inicijuota prieš septynerius metus. Pirmiausia, ji buvo sprendžiama Lietuvos teismuose, tačiau šalies teisėjai įstatymų spragos nematė, todėl 2008 m. byla pasiekė Europos Komisiją.

„Europos Komisija 2009 m. Lietuvai atsiuntė pirmą prašymą pasiaiškinti, kodėl draudžia registruoti „dešiniavairius“ automobilius. Po dviejų mėnesių Lietuva atsakė, kad tai (galiojanti tvarka Lietuvos valstybės manymu) yra teisinga. Galiausiai komisija pateikė pagrįstą nuomonę ir liepė per du mėnesius pašalinti registracijos kliūtis, tačiau Lietuva atsisakė tai padaryti“, – teigė advokatas Dalius Gintautas, įmonės „D. Gintauto ir partnerių kontora“ direktorius.

Europos Komisijai nepavykus geranoriškai sutarti su Lietuva, byla atsidūrė ant ES Teisingumo Teismo stalo. Šių metų lapkričio 7 dienos ES Teisingumo Teismo generalinio advokato Niilo Jääskinen išvadose rašoma, kad Lietuva pažeidė ne vieną direktyvą, susijusią su automobilių vairavimo mechanizmu, registravimo dokumentais ir bendru patvirtinimu, taip pat laisvo tarpusavio šalių prekių judėjimo principą.

Teismas generalinio advokato sprendimą turi patvirtinti per 1–3 mėn., nors ir mažai tikėtina, tačiau į generalinio advokato išsakytas išvadas teismas gali ir neatsižvelgti.

„Generalinis advokatas iš esmės siūlo, kaip išspręsti bylą, tačiau teismas turi galimybę išspręsti bylą visai kitaip, bet 85 proc. bylų baigiasi žodis į žodį, kaip pasako generalinis advokatas“, – pasakojo D. Gintautas.

ES Teisingumo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Teismui priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, tektų sumokėti baudą, kuri priklauso nuo šalies BVP. Kol kas tiksliai baudos dydis nežinomas, tačiau Lenkijai, kurios byla buvo sujungta su Lietuvos, suskaičiuota, kad kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną tektų sumokėti apie 300 tūkst. eurų. Žinoma, Lietuvos ekonomika kur kas smulkesnė, todėl ir bauda būtų mažesnė.

Siųstis automobilius iš Anglijos – populiaru

Europos Komisijos sprendime pažymėta, kad „dešiniavairiams“ automobiliams taikomi ribojimai yra tik Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir iš dalies Estijoje, daugiau jokių ribojimų kitose ES šalyse tokioms transporto priemonėms nėra.

Specialistai pažymėjo, kad pasikeitusi situacija gali pakeisti Lietuvos automobilių rinką. Juolab jau dabar lietuviai pamėgę siųstis automobilius iš Didžiosios Britanijos, kuriuos vėliau pritaiko eismui dešiniąja kelio puse. Įmonės „Anpa Auto“ vadovas Mindaugas Jonušas neabejoja, kad, atsiradus galimybei užregistruoti „dešiniavairį“ automobilį Lietuvoje, jų šalies keliuose itin padaugėtų.

„Gyvuojame jau septynerius metus, tai parodo, kad paklausa iš žmonių pusės yra. Per visą laikotarpį buvo gal tik keli kartai, kai buvo tam tikri darbų sustojimai. Šiai dienai turiu darbų numatęs daugiau nei mėnesiui į priekį“, – apie paslaugos populiarumą pasakojo įmonės „Anpa Auto“ vadovas.

Vidutiniškai M. Jonušo įmonė per mėnesį perdaro 5–6 automobilius. Pašnekovas pastebėjo, kad oficialiai tokia veikla užsiimančių įmonių nėra daug, tačiau kur kas didesnė dalis dirbančiųjų nelegaliai, todėl perdarytų automobilių skaičių galima tik spėlioti.

Pigesni iki 50 proc.

Priežastis, kodėl automobiliai, kurių vairas dešinėje pusėje, tokie populiarūs, elementari – jie kur kas pigesni.

„Dešiniavairius“ automobilius renkasi dėl kelių priežasčių – kainos ir kokybės. Visi nori gerų vokiškų automobilių – Anglijoje tokių galima rasti ir pigiai, ir su maža rida“, – pridūrė „Anpa Auto“ vadovas.

Automobilių pardavėjų teigimu, „dešiniavairius“ automobilius galima rasti netgi iki 50 proc. pigiau. Iš tiesų, populiarus 2006 m. „Volkswagen Passat“ europinis variantas Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 26 tūkst. litų, kai tokį pat anglišką galima įsigyti už vidutiniškai maždaug 13 tūkst. litų.

Ir tai tik vidutinės klasės automobilis, o prabangesnių ir naujesnių automobilių kainų skirtumas gali būti dar didesnis.

Proveržiu netiki

Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti galutinio teismo verdikto, o jei sprendimas ir bus nepalankus Lietuvai, entuziastams iš anksto džiaugtis nereikėtų.

„Tai tik advokato išvada, o ne teismo sprendimas. Be abejo, Lietuvai nepalankiu sprendimu atsižvelgsime į Europos Komisijos pasiūlytus variantus, kaip būtų galima leisti „dešiniavairius“ registruoti“, – teigė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Jo teigimu, siūlomi keli variantai: pirma, kiekvienas „dešiniavairis“ automobilis, kuris būtų registruojamas, jame turėtų būtų sumontuota originali, sertifikuota gamintojo įranga su kameromis ir vaizdo matymo įranga, kad eksploatuoti jį būtų saugu. Antras variantas – specialus vairuotojų mokymas.

„Aš, manau, toks siūlymas tikrai neprisidėtų prie spartaus „dešiniavairių“ automobilių registracijos. Žinoma, bus paruoštas paketas su galimybėmis registruoti tokius automobilius, bet registracija jų nebus tokia paprasta, kaip įsivaizduoja kai kurie vairuotojai“, – pridūrė V. Pumputis.

Esą tokie reikalavimai taikomi ir tose šalyse, kuriose jau leidžiama registruoti automobilius, skirtus važinėti kairiąja kelio puse, tačiau jose nėra itin paplitę „dešiniavairiai“ automobiliai, nes gamintojai susiduria su sertifikavimo problema, o mokesčiai, draudimas už tokius automobilius taip pat tampa itin nepatrauklūs vairuotojui.

Pakliūti į avariją tikimybė išauga trečdaliu

Sustiprinto saugumo Europos Komisija „dešiniavairiams“ automobiliams reikalauja ne veltui. Daugumoje pasaulio šalių eismas vyksta dešiniąja kelio puse, remiantis užsienio šalių atliktais tyrimais dėl automobilių saugumo kelyje, tikimybė pakliūti į eismo įvykį vairuojant „dešiniavairį“ automobilį padidėja trečdaliu, nei vairuojant automobilį, kurio vairas – kairėje pusėje.

Kanadiečių atlikto „Analysis of the accident risk for right-hand drive vehicles in Quebec“ tyrimo išvadose skelbiama, kad eismui vykstant dešiniąja kelio puse ir vairuojant „dešiniavairį“ automobilį tikimybė į eismo įvykį pakliūti padidėja 32 proc.

To priežastis elementari – ribotas vairuotojo matomumas. Saugumo specialistai pasakojo, kad Lietuvoje nemažai kelių, turinčių vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Todėl, norint lenkti „dešiniavairiu“ automobiliu, tektų išvažiuoti kone visu korpusu į priešingą eismo juostą, kad vairuotojas pamatytų, ar priešinga eismo juosta laisva, ar ne.

Kitų tyrimo grupių išvados panašios, jų teigimu, vykstant eismui dešiniąja kelio puse, tikimybė pakliūti į avariją vairuojant „dešiniavairį“ automobilį padidėja 20–40 proc., nei vairuojant „kairiavairį“.


 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: