Lietuva – unikali teritorija, kuri pagal idėją turėtų būti Lenkijos ar Rusijos provincija. Lietuvoje gyvenančio filmų kūrėjo, vertėjo, kalbininko Jono Ohmano nuomone, stebuklas, kad mūsų šalis yra, tačiau šalies laukia trys iššūkiai.

„Globalios Lietuvos apdovanojimuose 2013” J. Ohmanas tapo laureatu „Lietuvos draugo“ kategorijoje. Apie 20 metų Lietuvoje gyvenantis J. Ohmanas apdovanotas už Lietuvos vardo garsinimą filmais apie Lietuvos rezistencinių kovų istoriją: „Raudonieji metai“, „Laisvės trajektorija“, „Pokalbis su nacionalistais“ ir daugelį kitų.

„Nors Lietuvoje sudėtinga ir problematiška gyventi, čia jaučiuosi puikiai. Čia įdomu ir prasminga. Aš šiek tiek prisiliečiau prie Lietuvos šaknų, praeities, kurioje slypi ir didingų, ir sudėtingų, žmogiškų dalykų. Kai į šią erdvę tiek geografiškai, tiek dvasiškai bent kiek įleidi šaknis, išvažiuoti sunku“, – DELFI sakė J. Ohmanas.

Pasak J. Ohmano, Lietuva – visiškai unikali teritorija tiek Europos, tiek Rytų Europos, tiek Baltijos kontekste. Joje daug įvairių iššūkių, žmonių, vadų, traumų, tačiau ji tebėra gyva. „Pagal idėją, Lietuva turėtų būti kažkieno provincija – Lenkijos, Rusijos ar kitos šalies. Stebuklas, kad esate – tiek XX a., tiek platesniame kontekste“, – kalbėjo „Lietuvos draugo“ apdovanojimą pelnęs švedas.

Mažasis stebuklas, kaip jis vadina Lietuvą, traukia įvairiausiais niuansais. Čia J. Ohmanas kasdien atranda kažką naujo – štai prieš keletą dienų su žmogumi kalbėjo apie 1940-ųjų įvykius ir sužinojo naujų detalių. „Lietuvą visų pirma matau kaip Baltijos regiono dalį. Šis apibrėžimas pakankamai platus ir pakankamai tikslus“, – į klausimą, kokioje geopolitinėje erdvėje Lietuvą regi, atsakė J. Ohmanas.

Ragina įvertinti Holokaustą

Visa dėlto, sako J. Ohmanas, gyvename sudėtingu metu, kai šalis keičiasi, bet vis dar nesurado savo formos. Pašnekovas įvardijo tris Lietuvos laukiančius iššūkius.

Pirmasis – migracija. Jo nuomone, būtų tikslinga labiau domėtis šiuo reiškiniu, tirti gerąsias ir blogąsias jos puses. „Antras klausimas – nepriklausomybės įtvirtinimas energetine prasme. Dabar tikrai yra metas sprendimams rasti. Man, kaip skandinavui, džiugu matyti, kad juda elektros jungtis į Švediją“, – sako J. Ohmanas.

Trečias klausimas – praeities paveldėjimas. J. Ohmano nuomone, Lietuvos praeitis iki šiol netiesiogiai groja pakankamai sudėtingai – keliami klausimai, kas yra Lietuva, kas buvo lietuviai, ką jie padarė, ko nepadarė, tačiau dalis istorijos pamirštama.

„Visų pirma, priminčiau Holokaustą – žydų indėlis į Lietuvos tapatybę didesnis nei žmonės mano. Lietuva dar tik pradėjo vertinti Holokaustą. Aš pradėjau suvokti, kas tai yra. Lietuva iššaudė strategiškai svarbų savo nepriklausomybės sluoksnį. Tai – Lietuvos nepriklausomybės praradimo dalis ir tą reikia gerai suvokti“, – kalbėjo J. Ohmanas.