„Laba diena!“ – lietuviškai sveikinasi Mohammedas Javedas Rafi iš Indijos.

Daugiau kaip dvejus su puse metų dviejuose didžiuosiuose Lietuvos bankuose dirbęs IT ir finansų specialistas sako, kad Lietuva – tinkamiausia šalis idėjų turintiems ir darbo nebijantiems žmonėms.

„Teko bendrauti su daugeliu Lietuvoje dirbančių užsieniečių bankininkų bei verslininkų ir patikėkite, visi jie buvo labai susižavėję Lietuva. Tikrai nesuprantu, kodėl kai kurie lietuviai jaučiasi nepatenkinti savo šalimi ir įsivaizduoja, kad kažkur kitur yra daug geriau”, - stebisi Javedas.

Baigęs informacinių technologijų (IT) inžinerijos ir finansų studijas viename geriausių Indijos universitetų jis keletą metų gyveno ir dirbo beveik 10 milijonų gyventojų turinčiame Bangalore mieste, tačiau gavęs pasiūlymą važiuoti dirbti į Vilnių, Javedas net nesudvejojo.

– Indija – milžiniška šalis, su daugybe spalvų, kvapų ir žmonių. Koks buvo pirmas įspūdis, kai atvykote į visiškai kitokią kultūrą, į tokią mažą Lietuvą?

– Kartu su jaunesniu broliu užaugome musulmonų šeimoje, baigėme katalikišką mokyklą ir hinduistų universitetą. Tai mums suteikė holistinį požiūrį į gyvenimą, galimybę pažinti pagrindines visų religinių bendruomenių tiesas ir išmokė būti atvirus naujovėms.

Azijos ir Europos kultūros labai skiriasi. Pradedant nuo maisto ir valgymo įpročių ir baigiant mąstysena. Bet jei į naują šalį atvyksti be išankstinių nusistatymų, atviru protu ir širdimi, tuomet pritapti nėra taip sunku.

Indijoje gyventi tikrai sudėtinga: minios žmonių, milžiniški miestai, didžiuliai atstumai. Važiuoti į darbą dvi tris valandas yra normalu, o jei nori savaitgalį nusivesti merginą į kiną, bilietus reikia rezervuoti beveik prieš savaitę, nes paskui jų tiesiog nelieka.

O Lietuva yra nuostabi maža šalis, čia gyventi labai patogu.

Pirmas įspūdis Lietuvoje - sniegas. Kadangi užaugau Pietų Indijoje, sniegą buvau matęs tik indiškuose filmuose. Tad lietuviška balta žiema buvo man tarsi svajonės išsipildymas.

– Kokie keliai jus atvedė į Lietuvą?

– Po studijų gavau darbą tarptautinėje IT įmonėje „Oracle Financial Services Software Limited” Indijoje. Tai – viena didžiausių IT įmonių Indijoje, kurianti IT sprendimus bankams ir turinti klientų 145 pasaulio šalyse.

Du iš didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų naudoja bankininkystės sistemą, kurią sukūrė ši įmonė. Manau, tiesiog likimas lėmė, kad mano įmonė paskyrė mane dirbti Lietuvoje.

Pusmetį dirbau konsultantu SEB banke ir dvejus metus – DNB banke. Buvau atsakingas už bankininkystės sistemą, kurią abu bankai naudoja finansinėms operacijoms atlikti.

– Kaip vertinate lietuvių darbo kultūrą, verslo aplinką?

– Dirbdamas Lietuvoje įgijau mano tolesnei karjerai svarbios patirties. Dirbau su bankininkais iš įvairių šalių ir galiu patikinti, kad visi jie be išimties buvo susižavėję Lietuva.

Manau, kad lietuviai yra labai sumanūs, veiklūs ir darbštūs. Jie tikrai moka organizuoti darbą. Lietuvoje paslaugų sektorius dirba labai gerai. Parduotuvės atidarytos visą dieną kiekvieną savaitės dieną, viešasis transportas atvyksta laiku. Galbūt to nevertinau gyvendamas Vilniuje, bet pakeliavęs po Pietų Europą iš karto pastebėjau skirtumus.

Miestas, iš kurio esu kilęs, Indijoje garsėja savo tekstilės pramone. Lietuvoje man teko lankytis Utenoje veikiančiose tekstilės įmonėse. Buvau sužavėtas kaip profesionaliai žmonės čia dirba.

– Kuo skiriasi jaunų žmonių gyvenimas Lietuvoje ir Indijoje? Koks jums pasirodė Lietuvos jaunimas?

– Lietuvoje gyvena daug motyvuotų ir patriotiškų jaunų žmonių. Dauguma jų žino, ko nori iš gyvenimo ir siekia savo tikslų.

Be abejo, gyvenimas Lietuvoje ir Indijoje labai skiriasi. Dauguma jaunų žmonių Indijoje gyvena su tėvais ir palaiko labai glaudžius ryšius su šeima. Lietuvoje jaunimas labai savarankiškas, jie nemato reikalo pasitarti su visa gimine prieš priimant kokį nors sprendimą.

Indijoje, skirtingai nei Lietuvoje, vyrų yra daugiau nei moterų. Todėl miestuose yra gana įprasta, jei mergina vienu metu susitikinėja su keliais vaikinais, o paskui vieną iš jų išsirenka. Vaikinai paprastai labai stengiasi merginai įtikti, rodo daug dėmesio. Kai indai sukuria šeimą, jie labai ją puoselėja. Skyrybos nėra dažnas reiškinys, tai užtraukia negarbę visai giminei.

Man atrodo, kad Europoje žmonės per daug skuba išsiskirti vos tik šeimoje iškyla nesklandumų. Man šeima taip pat labai svarbi, todėl šiek tiek nerimauju, kad, jei sutiksiu man patikusią europietę, mūsų požiūriai į šeimą, jos puoselėjimą ir išsaugojimą gali nesutapti. Europietės labai savarankiškos, emancipuotos.

Lietuviams taip pat labai pavydžiu gerų genų, atrodo, kad jie gali valgyti, kiek nori, vis tiek nestorėja. Dauguma lietuvių neturi antsvorio, o dauguma indų – pilvoti, nes labai mėgsta pavalgyti.

Kaip vertinate Lietuvoje praleistus metus? Ar buvo dalykų, kurie nepatiko?

Laikas, praleistas Lietuvoje, buvo vienas geriausių laikotarpių mano gyvenime. Sutikau puikių žmonių, kurie tapo mano draugais. Vienintelis dalykas ko gailiuosi, kad taip ir neišmokau lietuvių kalbos. Moku vos kelis žodžius, bet visada stengiuosi pakalbinti sutiktus lietuvius jų kalba.

Mane nustebino kai kurių lietuvių požiūris į savo darbą ir šalį. Kažkodėl dalis jų mano, kad kažkur kitur gyventi ir dirbti yra geriau. Manau, kad taip galvojantys labai klysta. Lietuvoje galima tiek daug visko nuveikti ir pasiekti. Kiekviena šalis turi savo problemų, tačiau nemanau, kad Lietuvą jų turi daugiau negu kitos šalys.

Svarbu mąstyti pozityviai ir dirbti taip, kad tavo šalis galėtų tavimi didžiuotis, o kartu ir tu galėtum didžiuotis savo šalimi.

– Šiuo metu gyvenate ir dirbate Maltoje. Kodėl išvykote iš Lietuvos?

– Baigėsi mano darbo sutartis ir turėjau išvykti dirbti kitur. Šiuo metu dirbu verslo analitiku tarptautinėje finansų valdymo bendrovėje „FIMBank” Maltoje. Bet jau dabar ilgiuosi Lietuvos ir planuoju ten netrukus apsilankyti.