Lietuvoje pagerbtos sovietų trėmimų aukos 

Tragiškas birželio dienas, primenančias sovietų okupacinės valdžios vykdytus lietuvių trėmimus, Seimas ketvirtadienį minėjo iškilmingame posėdyje.

Jame taip pat prisiminti ir Lietuvos laisvės lygos nuopelnai atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Šiai organizacijai šiemet sukanka 30 metų.

Kaip iškilmingame posėdyje teigė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, tiek Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, tiek Lietuvos laisvės lyga yra "tos pačios vilties ir pergalės sparnai", todėl ir nuopelnai atkūrus nepriklausomybę priklauso po lygiai abiems.

"Lietuvos laisvės lyga, pasirinkusi maksimalizmo strategiją, ir Lietuvos Sąjūdis, pradėjęs veikti Michailo Gorbačiovo perestroikos viešumo sąlygomis, dėl eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių nebuvo artimi draugai. (...) Tačiau, be jokios abejonės, tiek Sąjūdis, tiek Lietuvos laisvės lyga, tiek kitos disidentinės organizacijos yra tos pačios vilties ir pergalės sparnai", - posėdyje sakė parlamento vadovas Č.Juršėnas.

Laivės lyga buvo sukurta 1978 metais birželį, tai yra dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Ji veikė pogrindyje bei siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę.

Seimo vadovas taip pat paragino prisiminti ir nulenkti galvą prieš tremtinius, kalinius, ginkluotosios ir neginkluotosios rezistencijos dalyvius.

Tuo metu Seimo narys Povilas Jakučionis viešai priminė, jog trėmimų ir žudynių organizatoriai nėra surasti, galbūt ir apskritai jų neieškoma. "Veiksmų nėra jokių. Taigi, darytina išvada, kad tas požiūris yra vienodas, o kaltųjų nėra", - sakė parlamentaras, kuris išreiškė pasipiktinimą kartais išsakomiems raginimams užmiršti istoriją ir gyventi šia diena.

"Ar toli nueisime ir kur nueisime neatsiskaitę su praeitimi? Ar galima pamiršti žudynes nukankinant Rainiuose, Kretingoje, Panevėžyje, Raseiniuose, Sargėnuose ir masinius sušaudymus Pravieniškėse, Červenėje bei kitur, kurie vyko 1941 metais? Ar partizanų nukankinimą sugniuždant jų galvas apvyniota spygliuota viela ir spaudžiant iki kaukolės sulaužymo. Kaip galima tai pateisinti žmogiška logika?", - klausė P.Jakučionis.

Jis taip pat pasigedo ryžtingo Lietuvos valstybės veiksmų prižiūrint partizanų ir tremtinių palaidojimo vietas Sibire, apgailestavo, jog Lukiškių aikštėje dar nestovi paminklas laisvės aukoms atminti.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Po metų, 1941-ųjų birželio 14 dieną, Lietuvoje prasidėjo masiniai areštai - ištisos šeimos buvo vežamos gyvuliniuose vagonuose nepakeliamomis sąlygomis į atšiauriausias SSRS vietas.

Manoma, kad per savaitę iš šalies išvežta apie 30 tūkst. žmonių, iš viso 1941-1952 metais - apie 132 tūkst. žmonių. Tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius iki šiol nėra nustatytas.

Nemažai tremtinių žuvo nuo bado ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Manoma, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus,egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.

Anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Tragiškas birželio dienas, primenančias sovietų okupacinės valdžios vykdytus lietuvių trėmimus, Seimas ketvirtadienį minėjo iškilmingame posėdyje.

Jame taip pat prisiminti ir Lietuvos laisvės lygos nuopelnai atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Šiai organizacijai šiemet sukanka 30 metų.

Kaip iškilmingame posėdyje teigė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, tiek Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, tiek Lietuvos laisvės lyga yra "tos pačios vilties ir pergalės sparnai", todėl ir nuopelnai atkūrus nepriklausomybę priklauso po lygiai abiems.

"Lietuvos laisvės lyga, pasirinkusi maksimalizmo strategiją, ir Lietuvos Sąjūdis, pradėjęs veikti Michailo Gorbačiovo perestroikos viešumo sąlygomis, dėl eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių nebuvo artimi draugai. (...) Tačiau, be jokios abejonės, tiek Sąjūdis, tiek Lietuvos laisvės lyga, tiek kitos disidentinės organizacijos yra tos pačios vilties ir pergalės sparnai", - posėdyje sakė parlamento vadovas Č.Juršėnas.

Laivės lyga buvo sukurta 1978 metais birželį, tai yra dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Ji veikė pogrindyje bei siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę.

Seimo vadovas taip pat paragino prisiminti ir nulenkti galvą prieš tremtinius, kalinius, ginkluotosios ir neginkluotosios rezistencijos dalyvius.

Tuo metu Seimo narys Povilas Jakučionis viešai priminė, jog trėmimų ir žudynių organizatoriai nėra surasti, galbūt ir apskritai jų neieškoma. "Veiksmų nėra jokių. Taigi, darytina išvada, kad tas požiūris yra vienodas, o kaltųjų nėra", - sakė parlamentaras, kuris išreiškė pasipiktinimą kartais išsakomiems raginimams užmiršti istoriją ir gyventi šia diena.

"Ar toli nueisime ir kur nueisime neatsiskaitę su praeitimi? Ar galima pamiršti žudynes nukankinant Rainiuose, Kretingoje, Panevėžyje, Raseiniuose, Sargėnuose ir masinius sušaudymus Pravieniškėse, Červenėje bei kitur, kurie vyko 1941 metais? Ar partizanų nukankinimą sugniuždant jų galvas apvyniota spygliuota viela ir spaudžiant iki kaukolės sulaužymo. Kaip galima tai pateisinti žmogiška logika?", - klausė P.Jakučionis.

Jis taip pat pasigedo ryžtingo Lietuvos valstybės veiksmų prižiūrint partizanų ir tremtinių palaidojimo vietas Sibire, apgailestavo, jog Lukiškių aikštėje dar nestovi paminklas laisvės aukoms atminti.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Po metų, 1941-ųjų birželio 14 dieną, Lietuvoje prasidėjo masiniai areštai - ištisos šeimos buvo vežamos gyvuliniuose vagonuose nepakeliamomis sąlygomis į atšiauriausias SSRS vietas.

Manoma, kad per savaitę iš šalies išvežta apie 30 tūkst. žmonių, iš viso 1941-1952 metais - apie 132 tūkst. žmonių. Tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius iki šiol nėra nustatytas.

Nemažai tremtinių žuvo nuo bado ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Manoma, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus,egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.

 (Komentarų: 1)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: