Lietuvoje plinta skelbimai apie gimdos nuomą - surogatinę motinystę 

Lietuvoje akivaizdžiai auga surogatinės motinystės poreikis, rodo internete plintantys anoniminiai skelbimai. Žmonės ieško kūdikį jiems galinčios išnešioti moters. Taip pat apie savo paslaugas skelbia iš nėštumo norinčios užsidirbti moterys. Pasaulyje legaliai surogatine motinyste besinaudojančias žvaigždes Lietuvoje kopijuoti sunku - tokia reprodukcija pas mus draudžiama.

Už naujagimio išnešiojimą Lietuvoje galima užsidirbti kelias dešimtis tūkstančių litų. Dažniausiai sumos svyruoja tarp 25-35 tūkst. Lt.

Pasaulyje yra nemažai šalių, kur surogatinę motiną samdyti yra legalu, tačiau Lietuvoje tai griežtai draudžiama - traktuojama kaip prekyba žmonėmis.

Skelbimai rodo, kad kūdikio trokštantys nevaisingi tėvai žada surogatinei motinai suteikti ir gyvenamą vietą ar kitokius privalumus nėštumo metu. Keliami reikalavimai - amžius iki 30 metų, tvarkingas gyvenimo būdas, tad alkoholikės ir narkomanės nepageidaujamos. Kadangi tokie sandoriai Lietuvoje yra draudžiami, gresia baudžiamoji atsakomybė, skelbimus talpinantys žmonės yra atsargūs. Prašoma siųsti sms, telefonu neatsiliepiama. Nurodomi specialiai šiam klausimui spręsti sukuriami elektroninio pašto adresai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierę pavaduojanti lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė aiškino, kad surogacija Lietuvoje prilyginama vaiko pirkimui-pardavimui be jo sutikimo neteisėtam įvaikinimui.

Šalyse, kur surogacija yra legali, nebūtinai mokama už tokią paslaugą. Tačiau iš to galima užsidirbti Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Lenkijoje veikiančiame surogacijos centre kūdikio išnešiojimas kainuoja 30-45 tūkst. Lt.

Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė mano, kad Lietuva neturėtų sekti tokių šalių pavyzdžiu, ji nepritaria surogatinės motinystės įteisinimui. „Mes esame pakankamai maža tauta, tai sukeltų be galo daug problemų. Tiek ir moraliniu, etiniu požiūriu tai būtų nepriimtina“, - mano politikė.

Nors Lietuvoje vaisingumo problemų turi kas penkta pora, ginekologė Audronė Usonienė taip pat abejoja surogatinės motinystės nauda. „Surogatinė mama vis tiek benešiodama tą nėštumą pamilsta savotiškai tą nešiojamą vaisių. Juridiškai tai taip pat sudėtinga“, - svarsto ji.

Tuo tarpu Seimo socialdemokratė, žmogaus teisių gynėja Aušrinė Marija Pavilionienė yra kitokios nuomonės. Ji įsitikinusi, kad tai žmogaus teisė į reprodukciją, o tokie legalūs veiksmai padėtų spręsti Lietuvos ir visos senstančios Europos demografines problemas. „Reprodukcinės teisės yra žmogaus teisės. Tai įgalina žmogų rinktis kaip ir kada kurti šeimą, kiek vaikučių gimdyti ir kokiu būdu“, - teigia ji.

www.anglija.lt

Lietuvoje akivaizdžiai auga surogatinės motinystės poreikis, rodo internete plintantys anoniminiai skelbimai. Žmonės ieško kūdikį jiems galinčios išnešioti moters. Taip pat apie savo paslaugas skelbia iš nėštumo norinčios užsidirbti moterys. Pasaulyje legaliai surogatine motinyste besinaudojančias žvaigždes Lietuvoje kopijuoti sunku - tokia reprodukcija pas mus draudžiama.

Už naujagimio išnešiojimą Lietuvoje galima užsidirbti kelias dešimtis tūkstančių litų. Dažniausiai sumos svyruoja tarp 25-35 tūkst. Lt.

Pasaulyje yra nemažai šalių, kur surogatinę motiną samdyti yra legalu, tačiau Lietuvoje tai griežtai draudžiama - traktuojama kaip prekyba žmonėmis.

Skelbimai rodo, kad kūdikio trokštantys nevaisingi tėvai žada surogatinei motinai suteikti ir gyvenamą vietą ar kitokius privalumus nėštumo metu. Keliami reikalavimai - amžius iki 30 metų, tvarkingas gyvenimo būdas, tad alkoholikės ir narkomanės nepageidaujamos. Kadangi tokie sandoriai Lietuvoje yra draudžiami, gresia baudžiamoji atsakomybė, skelbimus talpinantys žmonės yra atsargūs. Prašoma siųsti sms, telefonu neatsiliepiama. Nurodomi specialiai šiam klausimui spręsti sukuriami elektroninio pašto adresai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierę pavaduojanti lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė aiškino, kad surogacija Lietuvoje prilyginama vaiko pirkimui-pardavimui be jo sutikimo neteisėtam įvaikinimui.

Šalyse, kur surogacija yra legali, nebūtinai mokama už tokią paslaugą. Tačiau iš to galima užsidirbti Rusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Lenkijoje veikiančiame surogacijos centre kūdikio išnešiojimas kainuoja 30-45 tūkst. Lt.

Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė mano, kad Lietuva neturėtų sekti tokių šalių pavyzdžiu, ji nepritaria surogatinės motinystės įteisinimui. „Mes esame pakankamai maža tauta, tai sukeltų be galo daug problemų. Tiek ir moraliniu, etiniu požiūriu tai būtų nepriimtina“, - mano politikė.

Nors Lietuvoje vaisingumo problemų turi kas penkta pora, ginekologė Audronė Usonienė taip pat abejoja surogatinės motinystės nauda. „Surogatinė mama vis tiek benešiodama tą nėštumą pamilsta savotiškai tą nešiojamą vaisių. Juridiškai tai taip pat sudėtinga“, - svarsto ji.

Tuo tarpu Seimo socialdemokratė, žmogaus teisių gynėja Aušrinė Marija Pavilionienė yra kitokios nuomonės. Ji įsitikinusi, kad tai žmogaus teisė į reprodukciją, o tokie legalūs veiksmai padėtų spręsti Lietuvos ir visos senstančios Europos demografines problemas. „Reprodukcinės teisės yra žmogaus teisės. Tai įgalina žmogų rinktis kaip ir kada kurti šeimą, kiek vaikučių gimdyti ir kokiu būdu“, - teigia ji.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: