Lietuvoje sportuoja kas dešimtas gyventojas - Anglija.lt
 

Lietuvoje sportuoja kas dešimtas gyventojas 

Atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje auga sportuojančių skaičius. Instituto duomenimis, šiemet nors viename sporto renginyje dalyvavo 300 000 žmonių, o tai – beveik kas dešimtas šalies gyventojas.

Dažniausia sportuoja 18–35 metų miestiečiai, o regionuose besirūpinančių sveika gyvensena kur kas mažiau. Čia trūksta mėgėjiško sporto organizacijų ir renginių. Vis dar vangiai renginiuose dalyvauja ir vaikai.

Institutas apklausė mėgėjų sporto asociacijas, organizuojančias maratonus, dviračių renginius, šiaurietiško ėjimo varžybas, pėsčiųjų žygius ir kitas aktyvias laisvalaikio praleidimo formas.

„Pastaruoju metu steigiasi įvairūs mėgėjiško sporto klubai, organizacijos. Kas prieš penkerius metus žinojo šiaurietišką ėjimą su lazdomis? O dabar Trakuose jau vyksta stovyklos pažengusiems mėgėjams, kuriose žiniomis dalinsis treneriai ir sporto medikai. Sporto renginiams rėmėjai skiria vis daugiau lėšų. Deja, dažniausia, jos atitenka didžiuosiuose miestuose vykstančioms sporto šventėms. Žinoma, miestuose gyvena daugiau žmonių ir rėmėjams tai patraukliau“, – teigė NSI direktorius Dainius Vanagas.

Dažniausia gyventojai renkasi dviratį ir bėgimą. Ilgiau sportuojantys derina kelias sporto šakas, pavyzdžiui, bėgimą ir važiavimą dviračiu, bėgimą ir plaukimą. Pastaruoju metu didžiausio sporto mėgėjų dėmesio sulaukė Kauno ir Vilniaus maratonai, „Velomaratonas“, ekstremalaus sporto renginiai, tarptautiniai pėsčiųjų žygiai, rašoma NSI pranešime spaudai.

Pasak D. Vanago, vis dėlto Vakarų Europoje sportuojančių yra kur kas daugiau. Tai lemia ne tik ilgametės tradicijos, bet ir rėmėjų dėmesys didelėms rinkoms. „Sveikai gyvensenai ten didelę įtaką turi sporto prekių, avalynės ir įrangos gamintojai“, – sakė NSI direktorius.

Atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje auga sportuojančių skaičius. Instituto duomenimis, šiemet nors viename sporto renginyje dalyvavo 300 000 žmonių, o tai – beveik kas dešimtas šalies gyventojas.

Dažniausia sportuoja 18–35 metų miestiečiai, o regionuose besirūpinančių sveika gyvensena kur kas mažiau. Čia trūksta mėgėjiško sporto organizacijų ir renginių. Vis dar vangiai renginiuose dalyvauja ir vaikai.

Institutas apklausė mėgėjų sporto asociacijas, organizuojančias maratonus, dviračių renginius, šiaurietiško ėjimo varžybas, pėsčiųjų žygius ir kitas aktyvias laisvalaikio praleidimo formas.

„Pastaruoju metu steigiasi įvairūs mėgėjiško sporto klubai, organizacijos. Kas prieš penkerius metus žinojo šiaurietišką ėjimą su lazdomis? O dabar Trakuose jau vyksta stovyklos pažengusiems mėgėjams, kuriose žiniomis dalinsis treneriai ir sporto medikai. Sporto renginiams rėmėjai skiria vis daugiau lėšų. Deja, dažniausia, jos atitenka didžiuosiuose miestuose vykstančioms sporto šventėms. Žinoma, miestuose gyvena daugiau žmonių ir rėmėjams tai patraukliau“, – teigė NSI direktorius Dainius Vanagas.

Dažniausia gyventojai renkasi dviratį ir bėgimą. Ilgiau sportuojantys derina kelias sporto šakas, pavyzdžiui, bėgimą ir važiavimą dviračiu, bėgimą ir plaukimą. Pastaruoju metu didžiausio sporto mėgėjų dėmesio sulaukė Kauno ir Vilniaus maratonai, „Velomaratonas“, ekstremalaus sporto renginiai, tarptautiniai pėsčiųjų žygiai, rašoma NSI pranešime spaudai.

Pasak D. Vanago, vis dėlto Vakarų Europoje sportuojančių yra kur kas daugiau. Tai lemia ne tik ilgametės tradicijos, bet ir rėmėjų dėmesys didelėms rinkoms. „Sveikai gyvensenai ten didelę įtaką turi sporto prekių, avalynės ir įrangos gamintojai“, – sakė NSI direktorius.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: