Lietuvos ekonomikai tapo šviesų paveikslą ir be Rusijos rinkos 

Naujų oro bendrovių atėjimas į Kauno oro uostą, logistikos centras Kazachstano ir Kinijos prekėms patekti į Skandinaviją, Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimas. Tokią viziją transporto ir logistikos sektoriuose mato Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvai sulaukus antausio iš Rusijos uždraudžiant maisto prekių importą iš šalies verslui ir valdžiai teko sudėtinga užduotis: kaip perorientuoti eksporto rinkas, kokius naujus kelius atverti Lietuvai, kad ši nenukentėtų nuo nemalonių Rusijos sprendimų pasekmių.

Ketvirtadienį sostinėje vykusioje žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius išdėstė, kur šiais ir artimiausiais metais bus nukreiptas Vyriausybės dėmesys.

Kalbėdamas apie svarbiausius šiais metais užbaigiamus projektus, ministras pirmiausia paminėjo Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečio etapo darbus. Projektas pareikalaus 100 mln. eurų investicijų. Norima darbus užbaigti 2016 m. O greitu metu paaiškės, kas laimėjo konkursą projektui įgyvendinti.

Taip pat šiais metais bus užbaigtas „Rail Baltica“ pirmasis etapas – 122 km europinio tipo vėžė iki Kauno. R. Sinkevičiaus teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra numatę datą, kada juo prariedės pirmasis bandomasis krovinys.

„Nuo Kauno į Šiaurę šiame finansiniame periode nelabai ką pavyks dar daryti. Specialaus poveikio aplinkai vertinimui, žemių išpirkimui, projektavimo darbams reikia daug laiko. Tai tik kai kuriuos statybos darbus padarysime šiame periode“, - kalbėjo ministerijos vadovas.

Darbo bus ir su intermodaliniais terminalais. Vienas jų jau baigtas Kaune, kitas – beveik užbaigtas Vilniuje.

„Dabar turime labai intensyviai galvoti, kaip geriau panaudoti tuos viešuosius logistikos centrus, kaip pritraukti krovinius“, - konferencijoje kalbėjo ministras.

Šiemet taip pat turi prasidėti „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Kauno keturių juostų automagistralės tęsimas.

„Kalbant apie kelius, priimtas politinis sprendimas, kad 30 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos atiduodame vietiniams keliams. Lyginant su praėjusiais metais savivaldybėms teks daugiau nei 50 proc. didesnė suma“, - tikino R. Sinkevičius.

Taip pat tariamasi iš Kaimo plėtros programos paėmus 50 mln. Lt ir dar tiek pat iš kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirti žvirkelių, atskirų ruožų rekonstrukcijai ar asfaltavimui per gyvenvietes.

Klaipėdos uosto klausimu R. Sinkevičius teigė, kad ir toliau bus dedamos pastangos uosto gilinimui, nes tai, pasak jo, ypač svarbu uosto konkurencingumui.

Ministras teigė, kad rezultatų jau davė ir oro uostų apjungimas.

„Jei būtų neapjungta, Kauno oro uostą būtų reikėję dotuoti arba bankrotinti“, - tikino ministras.

Pasak jo, šiuo metu ruošiamasi Vilniaus oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai. Planuojama šiuos darbus atlikti 2017 m.

„Laukiame ateinant oro bendrovių į Kauno oro uostą. Yra kompanijų, kurios specializuojasi cargo (krovinių) srityje, o ten yra laisva ekonominė zona, ten patogu turėti sandėlius Azerbaidžano ir Kazachstano šalims“, - kokios permainos laukia oro uosto prasitarė R. Sinkevičius.

Paminėjęs šias valstybes ministras toliau kalbėjo apie strateginių ryšių plėtros svarbą.

„Paskutiniai vizitai į Azerbaidžaną, Kazachstaną, Turkmėnistaną leidžia turėti gerų žinių. Pavyzdžiui, Kazachstanas pasirinko Lietuvą kaip tranzito bazę į Europos Sąjungą“, - teigė R. Sinkevičius. Pasak jo, jau yra numatyta 35 ha plotas prie Kinijos sienos Kazachstane Lietuvos logistikos centrui vystyti. Tuo metu Lietuva ar privati kompanija Klaipėdoje išskirs tokio dydžio plotą Kazachstano logistikos centrui.

„Labai svarbu, dalį krovinių, kurie eina per Kazachstaną patraukti į Lietuvą. Kinijai Lietuva taip pat patraukli, kaip geriausia vieta pasiekti Skandinaviją“, - teigė konferencijos dalyvis.

www.anglija.lt

Naujų oro bendrovių atėjimas į Kauno oro uostą, logistikos centras Kazachstano ir Kinijos prekėms patekti į Skandinaviją, Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimas. Tokią viziją transporto ir logistikos sektoriuose mato Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvai sulaukus antausio iš Rusijos uždraudžiant maisto prekių importą iš šalies verslui ir valdžiai teko sudėtinga užduotis: kaip perorientuoti eksporto rinkas, kokius naujus kelius atverti Lietuvai, kad ši nenukentėtų nuo nemalonių Rusijos sprendimų pasekmių.

Ketvirtadienį sostinėje vykusioje žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius išdėstė, kur šiais ir artimiausiais metais bus nukreiptas Vyriausybės dėmesys.

Kalbėdamas apie svarbiausius šiais metais užbaigiamus projektus, ministras pirmiausia paminėjo Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečio etapo darbus. Projektas pareikalaus 100 mln. eurų investicijų. Norima darbus užbaigti 2016 m. O greitu metu paaiškės, kas laimėjo konkursą projektui įgyvendinti.

Taip pat šiais metais bus užbaigtas „Rail Baltica“ pirmasis etapas – 122 km europinio tipo vėžė iki Kauno. R. Sinkevičiaus teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra numatę datą, kada juo prariedės pirmasis bandomasis krovinys.

„Nuo Kauno į Šiaurę šiame finansiniame periode nelabai ką pavyks dar daryti. Specialaus poveikio aplinkai vertinimui, žemių išpirkimui, projektavimo darbams reikia daug laiko. Tai tik kai kuriuos statybos darbus padarysime šiame periode“, - kalbėjo ministerijos vadovas.

Darbo bus ir su intermodaliniais terminalais. Vienas jų jau baigtas Kaune, kitas – beveik užbaigtas Vilniuje.

„Dabar turime labai intensyviai galvoti, kaip geriau panaudoti tuos viešuosius logistikos centrus, kaip pritraukti krovinius“, - konferencijoje kalbėjo ministras.

Šiemet taip pat turi prasidėti „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Kauno keturių juostų automagistralės tęsimas.

„Kalbant apie kelius, priimtas politinis sprendimas, kad 30 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos atiduodame vietiniams keliams. Lyginant su praėjusiais metais savivaldybėms teks daugiau nei 50 proc. didesnė suma“, - tikino R. Sinkevičius.

Taip pat tariamasi iš Kaimo plėtros programos paėmus 50 mln. Lt ir dar tiek pat iš kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirti žvirkelių, atskirų ruožų rekonstrukcijai ar asfaltavimui per gyvenvietes.

Klaipėdos uosto klausimu R. Sinkevičius teigė, kad ir toliau bus dedamos pastangos uosto gilinimui, nes tai, pasak jo, ypač svarbu uosto konkurencingumui.

Ministras teigė, kad rezultatų jau davė ir oro uostų apjungimas.

„Jei būtų neapjungta, Kauno oro uostą būtų reikėję dotuoti arba bankrotinti“, - tikino ministras.

Pasak jo, šiuo metu ruošiamasi Vilniaus oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai. Planuojama šiuos darbus atlikti 2017 m.

„Laukiame ateinant oro bendrovių į Kauno oro uostą. Yra kompanijų, kurios specializuojasi cargo (krovinių) srityje, o ten yra laisva ekonominė zona, ten patogu turėti sandėlius Azerbaidžano ir Kazachstano šalims“, - kokios permainos laukia oro uosto prasitarė R. Sinkevičius.

Paminėjęs šias valstybes ministras toliau kalbėjo apie strateginių ryšių plėtros svarbą.

„Paskutiniai vizitai į Azerbaidžaną, Kazachstaną, Turkmėnistaną leidžia turėti gerų žinių. Pavyzdžiui, Kazachstanas pasirinko Lietuvą kaip tranzito bazę į Europos Sąjungą“, - teigė R. Sinkevičius. Pasak jo, jau yra numatyta 35 ha plotas prie Kinijos sienos Kazachstane Lietuvos logistikos centrui vystyti. Tuo metu Lietuva ar privati kompanija Klaipėdoje išskirs tokio dydžio plotą Kazachstano logistikos centrui.

„Labai svarbu, dalį krovinių, kurie eina per Kazachstaną patraukti į Lietuvą. Kinijai Lietuva taip pat patraukli, kaip geriausia vieta pasiekti Skandinaviją“, - teigė konferencijos dalyvis.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: