Lietuvos gyventojai būtiniausioms prekėms išleidžia beveik pusę savo biudžeto 

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, apie ketvirtadalį išlaidų, beveik tokia pat dalis išlaidų tenka ir komunalinėms paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.

Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo metu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc. biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas, Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mūsų šalį lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.). Valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių.

„Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lep (Ilona Lepp) pastebi, kad kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Pasak I. Lep, akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai.

Lietuvos gyventojai linkę stengtis atsidėti pinigų „juodai dienai“, jie taip pat išsiskiria ypač aukštu susirūpinimu sveikata, todėl medicinos paslaugoms ir prekėms išleidžia 5,4 proc. savo mėnesio biudžeto, kai Europoje tam tenka 4,1 proc. mėnesio išlaidų.

„Nielsen“ vartotojų tyrimą atliko 2016 metų gruodį, Lietuvoje jame dalyvavo 500 vartotojų.

Parengta pagal ELTA informaciją

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, apie ketvirtadalį išlaidų, beveik tokia pat dalis išlaidų tenka ir komunalinėms paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.

Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo metu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc. biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas, Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mūsų šalį lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.). Valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių.

„Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lep (Ilona Lepp) pastebi, kad kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Pasak I. Lep, akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai.

Lietuvos gyventojai linkę stengtis atsidėti pinigų „juodai dienai“, jie taip pat išsiskiria ypač aukštu susirūpinimu sveikata, todėl medicinos paslaugoms ir prekėms išleidžia 5,4 proc. savo mėnesio biudžeto, kai Europoje tam tenka 4,1 proc. mėnesio išlaidų.

„Nielsen“ vartotojų tyrimą atliko 2016 metų gruodį, Lietuvoje jame dalyvavo 500 vartotojų.

Parengta pagal ELTA informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: