Palikti Lietuvą, neslepia šiuo metu Anglijoje gyvenantis Dmitrijus Konovalovas, greičiausiai paskatino beviltiškumas. Svečioje šalyje į karjeros aukštumas jis kilo sunkiai – teko gyventi sename name kiauru stogu, nuolat kariauti su migracijos tarnybomis, tačiau šis vargas atsipirko su kaupu.

Su svetur sutikta Aleksandra jie sukūrė ne tik šeimą, bet ir ėmėsi bendro verslo. Naujas startuolis šiuo metu išbandomas Rusijoje, tačiau, tikimasi, pamažu pavyks jį pritaikyti ir Lietuvos rinkai.

Tiesa, dėl to jam, teoriškai, teko atsisakyti Lietuvos. Pilietybę D. Konovalovas iškeitė į asmeninę laimę ir saugumą.

Vilnių atsimena su nostalgija

Nors yra gimęs Ukrainoje, būdamas dvejų metų kartu su tėvais D. Konovalovas persikėlė į Lietuvą. Gavęs darbą Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamykloje, jo iš Latvijos kilęs tėtis čia atsivežė ir savo šeimą.

„Augau kaip ir visi Lietuvos vaikai – kiemas, draugai, vaikiški pomėgiai... Nuo pat vaikystės laisvai kalbėjau lietuvių ir rusų kalbomis. Lankiau rusakalbių devynmetę mokyklą, po kurios perėjau į lietuvių gimnaziją. Būtent ten atsirado tikrų draugų, kurie jais liko ir iki šios dienos. Kartu studijavome, leidome laisvalaikį ir daug svajojome apie ateitį. Gimnazija mane suformavo kaip žmogų“, – vaikystę prisiminė pašnekovas.

Po gimnazijos baigimo jis išvažiavo studijuoti filologijos į Vilnių. Tuomet D. Konovalovas aiškino atradęs džiaugsmą keliauti.

„Mūsų gyvenimą kuria pasirinkimai, kuriuos mes darome kasdien. Tą aš supratau pasirinkdamas studijas Vilniuje. Visada labai mylėjau šį miestą ir didžiavausi juo. Pirmi pasiekimai ir praradimai, nuolatinis noras eiti toliau – visą tai išgyvenau Vilniuje“, – prisiminė jis.

Lietuvoje kurtas verslas nepasisekė

Nepaisant to, kad nėra gimęs Lietuvoje, palikti šią šalį buvo nelengvas sprendimas, pripažįsta D. Konovalovas.

„Mano situacijoje tai greičiau buvo reflekso vedamas žingsnis iš beviltiškumo. Vilniuje mano šeima išgyveno tikrai gerus, bet ir sunkius laikus. Darbuose, kuriuos mėgau, didelių perspektyvų nebuvo, savo verslo vystyti nepavyko, nes neturėjau pakankamai įgūdžių. Rinktis teko iš dviejų dalykų – arba aš pavedu savo klientus, bandydamas kurti verslą, arba nustoju vystyti veiklą. Pasirinkau antrą“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvoje jis pasakoja dirbęs nedidelėje reklamos agentūroje pardavimų vadybininku, vėliau bandęs kurti savo verslą reklamos srityje.

„Komercija man visada labai patiko, filologija (išsilavinimas) greičiau buvo kaip vertingas pagalbinis dalykas dėl užsienio kalbų žinojimo“, – nurodė jis.

Pirma stotelė – JAV

Dar būdamas studentu jis pusę metų praleido JAV, tad angliškai mokėjo puikiai, turėjo gyvenimo užsienyje patirties.

„JAV dirbau ir keliavau. Amerikoje pamačiau daug, pirmiausiai, sužavėjo žmonių požiūris į darbą. Amerikiečiai dirbo labai daug, visokius darbus, dažnai jau turėdami kelias darbo vietas. Pamenu, kai galvojau, kad jeigu žmonės taip dirbtų Lietuvoje, niekam nereikėtų niekur važiuoti užsidirbti. Sužavėjo ir laisvės pojūtis, kuriuo JAV dažnai mėgstama demonstratyviai didžiuotis. Na, ir galimybės – labai patiko, kad užsispyrimas duoda rezultatą“, – prisiminimais pasidalijo D. Konovalovas.

Todėl, kai atsitiktinai 2003 m. sulaukė darbo pasiūlymo Škotijos Hailande, nedideliame Spa viešbutyje, jis ilgai nedvejojo ir šios progos nutarė nepraleisti.

Atleido dėl sprendimo apsigyventi su šeima

„Dirbau viešbučio rezervacijų vadybininku. Šį darbą gavau per savo pažįstamą vilnietį, kuris tuo metu užsiėmė įdarbinimu užsienyje. Buvau pasiruošęs važiuoti bet kur“, – pripažino pašnekovas.

Tačiau gyvenimo be šeimos jis neįsivaizdavo, o tai galiausiai ir pakišo koją. Po 3 mėnesių darbo jis buvo atleistas.

„Mane atleido dėl to, kad aš kiek vėliau atsivežiau žmoną su dukryte. Gyvenau viename iš viešbučio kambarių, šeimos narių apgyvendinimas nebuvo numatytas darbo sutartyje. Išgelbėjo pažintys Glazge, kur mes galiausiai ir atsidūrėme. Lengva ir ten nebuvo – dirbau visus įmanomus darbus, gyvenome sename name su kiauru stogu ir „kariavome“ su Dž. Britanijos migracijos tarnyba dėl darbo leidimų iki pat 2004 m., kai Lietuva tapo visateise ES valstybe“, – prisiminė D. Konovalovas.

Dirbo pusiau nelegaliai

2003 metais jis dar negalėjo laisvai judėti ES valstybėse ir dirbti, kadangi jo darbo leidimas buvo skirtas tam tikram darbdaviui.

„Pakeitęs darbo vietą (atvykęs į Glazgą) turėjau bėdų su migracijos tarnyba, kuri reikalavo dokumentų naujam darbo leidimui. Visų reikalingų dokumentų aš neturėjau ir, techniškai kalbant, man galėjo tekti išvykti atgal į Lietuvą ir grįžti su nauju darbo leidimu. Bet aš nusprendžiau tempti laiką ir kreiptis apeliacijų, kol Lietuva įstojo į ES ir visos tos procedūros tapo nebeaktualios. Rinkausi panašų darbą (viešbutyje), kad gaučiau leidimą. Ir tik po ES ekspansijos galėjau dirbti kitus darbus“, – prisiminė D. Konovalovas.

Tiesa, gyvenimo komfortą dėl to teko paaukoti – seno namo nuoma kainavo pigiau, o santaupų nebuvo.

Pasiūlymas, gyvenimą apvertęs aukštyn kojomis

Kai jau atrodė, kad situacija normalizavosi, gimė ir dar viena dukrytė, šeima iširo. D. Konovalovas tuomet nusprendė persikelti gyventi į Edinburgą.

„Iki šiol negaliu atsakyti, kodėl nusprendėme išsiskirti. Tiesiog pavargome, manau, ir su sunkumais kovojome atskirai. Nutolome vienas nuo kito, tapome kažkiek egoistiški. Su nuoskaudomis atėjo ir nauji išbandymai – gavau darbo pasiūlymą, kuris apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. 2009 aš tapau rinkos vadovu viename iš sparčiausiai augančių šalies interneto startuolių. Pradėjau dirbti interneto technologijų kompanijose. Kitur jau savęs neįsivaizduoju“, – atviravo pašnekovas.

Kompanija, kurioje pradėjo dirbti, kūrė skrydžių, viešbučių ir automobilių nuomos paieškos variklį. Joje D. Konovalovas išdirbo ketverius metus. Šiandien jos vertė – daugiau nei milijardas JAV dolerių.

Verslą įkūrė su žmona

„Šiuo metu su šeima gyvename Londone. Turime du berniukus – Aleksandrui – treji, Artūrui – 1,7 m. Nauja žmona – Rusijos verslininkė. Susipažinome Maskvoje 2012 m., aš tuo metu buvau komandiruotėje, mūsų kompanijos bendradarbiavo. Bendrą kalbą radome ne tik profesinėmis temomis (Aleksandra turi savo medijų agentūrą), tais pačiais metais nusprendėme gyventi kartu ir galiausiai sukurti šeimą“, – kaip apsivertė gyvenimas emigravus, prisiminė pašnekovas.

Žmona jis laiko ne tik mylimąją, bet ir verslo partnere. Prieš dvejus metus jie nusprendė įkurti savo interneto projektą.

„Abu mėgstame keliauti, tad kelionių tinklalapis buvo logiškas sprendimas. Aš turėjau įdomių neįgyvendintų idėjų ankstesnėse rolėse, patirties ir nusprendžiau, o kodėl gi ne? Taip gimė „Airinme“. Pradėjome nuo Rusijos, kadangi abu gerai žinome tą rinką, pamažu lokalizuojame projektą Lietuvos auditoriai ir anglakalbiams. Iki metų pabaigos planuojame išeiti dar į kelias rinkas“, – džiaugėsi lietuvis.

Bando išspręsti neatsakytą klausimą

Projektą jie finansuoja patys, tačiau jau turi 7 darbuotojus iš skirtingų šalių, dirbančius nuotoliniu būdu, per metus tinklapį aplankė apie 200 tūkst žmonių.

„Interneto versle tai nedidelis srautas, tačiau mes žiūrime į perspektyvas optimistiškai. Laukia dar labai daug darbo. Mūsų artimiausi planai – įsitvirtinti šalyse, į kurias taikome, tobulinti produktą naujais tiekėjais (oro bendrovėmis ir turizmo agentūromis) ir bandyti sukurti tokią funkciją, kuri padėtų klientams atsakyti į klausimą: „Dėl ko keliauti į tam tikrą vietovę?“. Mūsų manymu, būtent ši problema lieka neišspręsta turizmo srityje iki galo“, – idėja šiuo metu dega D. Konovalovo akys.

Jo kurtas tinklalapis analizuoja kainas, gautas iš daugelio oro bendrovių ir turizmo agentūrų ir parodo, kur pirkti pigiau. Šiuo metu tinklapis veikia trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų.

Atsisakė Lietuvos pilietybės

D. Konovalovas Anglijoje gyvena jau 13 metų – čia turi namus, vaikai lanko darželį, patys su žmona dirba. Tad kalbos apie galimą Didžiosios Britanijos pasitraukimą jį ne juokais suneramino.

„Pasitraukimo iš ES planai jau sukėlė daug polemikos dėl emigracijos ir apskritai iki galo neaišku, kokios politikos laikysis Didžioji Britanija ES atžvilgiu. Be to, mano žmona nėra ES pilietė. Mūsų atveju, tapti britais buvo logiškas žingsnis, kadangi Lietuva paprastai neleidžia turėti dvigubos pilietybės, o tik išskirtiniais atvejais“, – kodėl nusprendė atsisakyti Lietuvos pilietybės, aiškino pašnekovas.

Nors prarasti lietuvišką pasą, neslepia, gaila, D. Konovalovas tikina esąs realistas ir puikiai suprantąs, kur dabar yra jo namai.

„Jau 37 metus laikiau save lietuviu ir kiti metai nebus išimtimi. Manau, žmogaus nuostatai yra svarbesni už biurokratiją arba aplinkinių nuomones. Vienintelis dalykas, ką tikrai darau ir darysiu toliau – kalbėsiu su savo vaikais lietuviškai ir leisime laiką Lietuvoje. Niekada neatmetu galimybės ir grįžti į Lietuvą. Laikas parodys“, – pokalbį baigė emigrantas.

Rūta Pukenė