Lietuva, norėdama papildyti savo kvalifikuotų darbininkų būrį, gali juos kviesti iš užsienio. Realiausia, kad tokie darbininkai atvyktų iš buvusių sovietinių respublikų.

Mūsų šalis pasiryžusi konkuruoti su turtingesnėmis valstybėmis dėl kvalifikuotų dirbinininkų, tokias Lietuvos migracijos politikos gaires numatė Gedimino Kirkilo vyriausybė.

Dokumente, kurį ruošė Migracijos departamento ir migracijos politikos specialistai, sakoma, kad nuosavų darbuotojų trūkumą galima kompensuoti atsivežtiniais, geriausia iš buvusių sovietinių respublikų. Pagal šį dokumentą, nesant galimybių darbo jėgos trūkumo kompensuoti vietiniais darbuotojais, būtų siekiama pritraukti darbuotojų iš užsienio. Siekiama, kad darbininkai iš užsienio rinktųsi Lietuvą, o ne kitas Europos Sąjungos šalis.

Dokumente sakoma, kad vizos ir laikinų gyvenimo šalyje leidimų išdavimą reikia supaprastinti, jei norime tapti patrauklūs užsieniečiams. Siekiama, kad darbuotojai, kurie nori čia dirbti, dokumentus galėtų susitvarkyti per 3–4 savaites.

Po darbo sutarties pasibaigimo geri darbuotojai dar tris mėnesius galėtų ieškotis darbo mūsų šalyje. Darbdaviai net būtų skatinami rengti kursus, mokyti lietuvių kalbos atvykėlius.

Migracijos departamento vadovas Almantas Gavėnas sakė, kad šis dokumentas tik ledkalnio viršūnė. Po kiekvienu sakiniu slepiasi smulkesnės detalės, kryptis ar konkretus atvejai. „Šis dokumentas – vizija, padedanti mums orientuotis. Europos Sąjungos kontekste mes nesame ypatingi, neturime didelių imigracijos srautų, mūsų politika – griežta“, – sakė A. Gavėnas.

Migracijos politikos ekspertai siūlo lietuviams atkreipti dėmesį į buvusių sovietinių respublikų, ypač Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo, aukštos kvalifikacijos specialistus.

Tiesa, Lietuva apsidraudžia ir numato, kad, pasikeitus situacijai darbo rinkoje, atvykėliai nepasiliktų, bet kuo skubiau grįžtų į savo šalį.