Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas, sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Anot jo, situacija Lietuvoje vis gerėja – vis daugėja atvykstančių žmonių, nors išvykstančiųjų dar tebėra daugiau. Paklaustas, kaip vertina prognozes, kad Lietuvoje galiausiai gali likti 2,5 miesto, ministras su tuo nesutinka: „Aš privalau nesutikti ir privalau dėti visas pastangas, kad tų miestų liktų kuo daugiau ir gyventojų skaičius tiek Lietuvoje, tiek tuose miestuose augtų.“

Ketina gerinti situaciją verslą noritniems kurti gyventojams

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad jau senokai kalbama apie tai, jog pasaulyje didieji miestai, ypač sostinės, auga, o mažieji vis dėlto traukiasi: „Tai vyksta visame pasaulyje. Be jokios abejonės, Lietuva – ne išimtis. Ką vis dėlto, manau, matome, kokias tendencijas šalyje matome, tai kad žmonės pasirenka, kur jiems geriausia gyventi. Vyriausybė yra sukūrusi daugybę paskatų žmonėms pagalvoti dėl to sprendimo, galbūt pasirinkti gyvenimą kaimiškose vietovėse, pasirinkti toliau nuo miestų, bet žmogus sprendžia, jis įvertina visus aspektus.“

Ministro pastebėjimu, tai lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, prastas susisiekimas. V. Sinkevičiaus teigimu, buvo bandoma siūlyti neapmokestintas transportavimo paslaugas, t. y., kad žmonės galėtų važiuoti į regionų centrus arba darbdavys užtikrintų pavežėjimą iki regiono centro ar į darbo vietą.

Taip pat, tvirtina V. Sinkevičius, būtina atkreipti dėmesį į švietimo kokybę regionuose: „Visi tėvai nori savo vaikui vis dėlto užtikrinti kuo geresnį išsilavinimą, todėl dažnai priimamas sprendimas vis dėlto judėti į didmiestį, kur vaikas galėtų eiti į geresnę mokyklą. Yra daugybė dalykų, dėl kurių žmonės nusprendžia judėti į didmiesčius.“

V. Sinkevičiaus įsitikinimu, situaciją regionuose turėtų pakeisti ne tik infrastruktūros ar švietimo gerinimas, bet ir verslumo skatinimas: „Kalbame apie galimybę atvesti, sakykime, „Verslios Lietuvos“ spiečių į Zarasus, padėti kurti verslumą, bet viso to turi reikėti ir savivaldybei. Antra – ir gyventojams. Dirbtinė pagalba bus labai laikina ir nepasieks tos tikslinės auditorijos.“

Ministras argumentuoja, kad pastangų neįdedant savivaldybėms, investitoriams paprasčiausiai nesukuriama patraukli aplinka. Jis pateikia pavyzdį – pasitaiko atvejų, kad savivaldybės siūlo investitoriams žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti gamyklą ar kitos paskirties statinį, tačiau tame sklype būna keli mažesni kam nors kitam priklausantys sklypai.

„Investicijos lygiai taip pat, kaip ir žmonės, vis dėlto renkasi, kur investuoti, kur geriausia, kur sudarytos geriausios sąlygos. [...] Negali būti didelio žemės sklypo, kurį jūs siūlote investuotojui, o jo viduryje yra keli maži sklypeliai išpirkti kažkieno ir tada investuotojui tenka išpirkinėti dar tuos mažus sklypus. Sakau [savivaldybėms], čia jūs apgaunate pirmiausia patys save. Pradėkime nuo to, kad reikalingas suformuotas sklypas“, – sako V. Sinkevičius.

Kaip kitus svarbius aspektus ministras įvardija sutvarkytą infrastruktūrą ir supaprastintas procedūras. Anot jo, dabar žmonės, norintys kurti verslą, neretai susiduria su didžiule biurokratine našta. Jis pateikia pavyzdį – peržiūrimos maisto gaminimo procedūros namų gamybos sąlygomis.

„Dabar net gali iškepti torto ir prekiauti legaliai. [...] Tai vyksta nelegaliai, bet tai yra kvaila. Man atrodo, čia vėlgi apgauname save. Tie regionai traukiasi, bet ir krikštynos, ir gimtadieniai ten vyksta, ir tortus kepa ir vienas, ir kitas žmogus, kurį visi pažįsta, ir iš didmiesčių atvažiuoja pirkti. Lengviname tas sąlygas, kad žmonės nebijotų imtis tų verslų“, – sako V. Sinkevičius.

Dabar jaunimu galintys pasigirti miestai greitai turės daugiausia senjorų

Geografas, Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas įsitikinęs – ministro išvardytų problemų sprendimas galtų padėti, tačiau tai neatneš greito rezultato: „Tai paskatins jaunus žmones (bent dalį jų) likti regionuose, dirbti. Labai svarbus tų biurokratinių ribojimų, ypač smulkiajam verslui, mažinimas.“

R. Tučas pritaria V. Sinkevičiaus teiginiui, kad pirmiausia laukia gyventojų persiskirstymas didmiesčių regionuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose gyventojų skaičius turėtų išlikti daugmaž stabilus, nes žmonės kelsis į didesnius miestus ir aplink juos esančius miestelius.

„Dėl suburbanizacijos proceso Kauno rajone, Klaipėdos rajone, pajūrio kurortinėse savivaldybėse, Neringoje, Palangoje gyventojų skaičius augs. Dėl vidinės migracijos kažkiek ir gimstamumo rodikliai tose savivaldybėse yra geresni, nes žmonės jaunesni. Bet, tarkime, vadinamosios kaimiškos savivaldybės tuštės, ypač Šiaulių, Utenos, Panevėžio, Alytaus, Tauragės apskrityse“, – sako R. Tučas.

Jo aiškinimu, iki šiol tokiam tuštėjimui įtakos turėjo gyventojų migracijos procesai, bet dabar vis didesnės įtakos turės natūralios kaitos procesai: gimstamumo mažėjimas ir mirtingumas.

Specialisto teigimu, galiausiai senėjimo procesus stebėsime ir dabar gana daug jaunų gyventojų turinčius regionus. R. Tučas nurodo, kad, pavyzdžiui, Visagine vidutinis gyventojų amžius siekia 51 metus, Ignalinoje, Anykščiuose – 50 metų, šalies vidurkis – 42 metai, o, tarkime, sostinėje Vilniuje – 38 metai.

„Pats sparčiausiai senėsiantis regionas perspektyvoje bus ne Visaginas. Daugiausia vyresnio amžiaus žmonių atsiras tuose regionuose, kur dabar gyvena gana jauni žmonės. Tiesiog jie sens“, – sako R. Tučas.

Jo teigimu, regionuose, kurie jau dabar susiduria su didelėmis socialinėmis problemomis, situacija stabilizuosis, šiek tiek aprims ir gal netgi pasisuks į gerąją pusę: „Tarkime, yra tokios futuristinės prognozės, kurios galbūt perspektyvoje bus tikros – vadinamasis deurbanizacijos procesas, kuris Vakarų kai kuriose šalyse jau jaučiamas. Tai reiškia, kad miesto gyventojai kelsis gyventi į kaimiškas vietoves, ne į priemiesčius.“

Tokiu atveju, sako R. Tučas, žmonės paprastai pasirenka vietoves, kuriose yra daug gamtos, ir iš ten dirba nuotoliniu būdu.

Palengvinus imigracijos procesus, gyventojų padaugėtų

Paklaustas, ar reali prognozė, kad Lietuvoje ateityje gali likti 2,5 miesto, R. Tučas atsako – tai priklauso nuo to, kiek metų į priekį bandome prognozuoti. Geografo teigimu, artimoje ateityje dabar vyraujančios problemos neišsispręs, miestų tuštėjimas vyks ir toliau ir tam atsilaikys tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

„Mane visada stebina Klaipėdos miesto mažėjimas, nes aš manyčiau, kad tai miestas, kuris turi augti. Bet tai yra miestai [Vilnius, Kaunas ir Klaipėda], kurių gyventojų skaičius artimiausiu metu arba nesikeis, arba mažės nedaug, o kiti regionai ir didmiesčiai praradinės gyventojus. Tačiau tai yra trumpa perspektyva, kas bus po keliolikos metų“, – sako R. Tučas.

Svarstydamas apie tai, kas bus po 20 ar 30 metų, pašnekovas vis dėlto tvirtina netikintis, kad situacija nuolat blogės, kol galiausiai Lietuvoje liks tik 2,4 mln. gyventojų. Jo aiškinimu, tokios prognozės yra skaičiuojamos pagal dabartines tendencijas, kurios laikui bėgant gali pasikeisti.

„Taip mes galime suskaičiuoti, kad Lietuvoje išvis neliks gyventojų, kada paskutinis gyventojas paliks Lietuvą ar mirs, bet iš tiesų yra kitaip. Iš tiesų pasaulio gyventojų skaičius auga, žmonės iš kitų kraštų atvyksta į Europą. Kol kas gal Lietuva nėra labai patraukli, nors ir jų tarpe Lietuva taip pat populiarėja“, – sako R. Tučas.

V. Sinkevičius taip pat teigia nesutinkantis su prognoze, kad Lietuvoje liks 2,5 miesto. Jis viliasi, kad šie metai yra paskutiniai, kai iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių, nei į ją imigravo: „Aš privalau nesutikti ir privalau dėti visas pastangas, kad tų miestų liktų kuo daugiau ir gyventojų skaičius tiek Lietuvoje, tiek tuose miestuose augtų. Aš labai tikiuosi, kad šie metai jau bus tie paskutiniai, kai mes turėsime neigiamą migraciją.“

Jis sutinka – ir anksčiau buvo tikimasi, kad emigracija galiausiai sumažės, tačiau, tvirtina V. Sinkevičius, dabar Lietuva iš tiesų priartėjo prie šio rezultato: „Šiemet mes kol kas turime apie minus 2 tūkst. Tai yra tikrai pirmą kartą labai mažas skaičius. Turėjome kelis mėnesius teigiamus, sakykime, išlaikant tą augimą, aš manau, kad mes galime tikėtis to kitąmet.“

Jo nuomone, imigraciją paskatinti galėtų ir jau minėtos priemonės bei palengvinta imigracijos tvarka. V. Sinkevičiaus teigimu, klestinčiose Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, imigracijos politika gana lanksti.

„Manau, kad Lietuva lygiai taip pat privalo būti ta valstybe, kur, jeigu žmogus mato galimybes čia gyventi, kurti, mokėti mokesčius, auginti šeimą, jis privalo būti čia laukiamas, nepaisant jo odos spalvos, religinių įsitikinimu, pažiūrų ir pan. O pirmiausia tai vis dėlto žmogus, matantis galimybes Lietuvoje. Kiekvienas yra laukiamas“, – tvirtina V. Sinkevičius.

Jis priduria – lietuviams emigracijos patirtis yra labai sveika: „Mes matome tikrai daugelį lietuvių grįžtančių su visai kitomis idėjomis, kuriančių verslus, pamačiusių galų gale galimybes, pamačiusių sąlygas Vakaruose. Tai nėra nieko blogo. Kartais mes galbūt dramatizuojame situaciją. Nepamirškime, kad daugiau nei pusę amžiaus visos sienos buvo uždarytos.“

Ministro teigimu, sąlygos išvažiuoti daug lengvesnės, bet tokios pačios sąlygos, kaip užsienyje, privalo būti sukurtos ir Lietuvoje: „Žmogus šiais laikais tiesiog gali nusipirkti lėktuvo bilietą savo mobiliajame telefone, tame pačiame telefone susirašęs su galbūt kažkokiu pažįstamu (o tokių tu tikrai rasi Londone ar kitame Vakarų Europos mieste) ir tiesiog išvažiuoti ten. Sąlygos išvažiuoti daug lengvesnės, bet lygiai taip pat ir mes turime sukurti tas sąlygas, kad ir į Lietuvą atvykti būtų daug paprasčiau.“