Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Pirmąsias penkias reitingo vietas ir vėl užėmė Vilniaus bei Kauno universitetai, tačiau šiemet į jį pirmą kartą pateko Mykolo Romerio universitetas.
Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai gauti susumavus daugiau kaip 40 įvairių vertinimo kriterijų.

Po VU reitinge rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), M. Romerio universitetas (MRU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pastaroji šiemet iškrito iš lyderių penketo, ją išstūmė viena pozicija aukštyn pakilęs M.Romerio universitetas.

Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau kaip 40 rodiklių, apjungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.

Vilniaus universitetas išlieka ryškiu reitingo lyderiu. Pavyzdžiui, penktąją vietą užėmusį MRU pagal surinktus balus VU lenkia beveik dvigubai, o paskutinėje 14 vietoje likusią Lietuvos kūno kultūros akademiją – 3,5 karto. VU pirmauja beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje šią aukštąją mokyklą aplenkė Kauno technologijos universitetas.

„Reitingo rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvoje veikiančių valstybinių aukštųjų mokyklų. Šimtabalėje vertinimo sistemoje tik 2 universitetai sugebėjo peržengti 50-ies balų kartelę. Tai signalas, kad norėdami pasiūlyti patrauklias studijas, apimančias tiek aukštą studijų bei mokslo lygį, tiek skaidrų ir efektyvų valdymą, universitetai privalo smarkiai pasitempti. Reitingo duomenys kiekvienai aukštajai mokyklai padės tiksliai identifikuoti, kuriose srityse reikėtų didžiausių pokyčių“, - mano Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas.

Anot jo, net ir reitingo lyderiai – VU bei KTU – neturėtų būti patenkinti savo rezultatais. Jei jų pasirodymas būtų vertinamas dešimtbalėje sistemoje, Vilniaus Universitetas gautų 7, o KTU pažymys balansuotų tarp 5 ir 6. Tuo tarpu 10 iš 14 reitinge įvertintų universitetų nesugebėtų gauti nė ketverto. Tiesa, M. Adomėno teigimu, šie balai nerodo itin žemo Lietuvos universitetų studijų lygio.

„Būtent studijų srityje universitetų rodikliai yra tolygesni, didesni skirtumai ir „duobės“ matyti mokslinėje veikloje. Būtent čia daugumai Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų reikėtų smarkiai pasitempti, o valstybei – daugiau investuoti į mokslinius tyrimus. Manau, kad mokslo lygį kilstelės ir universitetų jungimosi planai. Apsijungti žada Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, kurti konsorciumą – Klaipėdos ir Šiaulių universitetai”, - teigia M. Adomėnas.

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų - studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. „Vienas įdomiausių faktų, paaiškėjusių atlikus požiūrio tyrimus, yra tas, kad vyresnių kursų studentai kur kas skeptiškiau vertina studijų kokybę negu pirmakursiai ar antrakursiai. Jei pirmame kurse linkusių rinktis tą pačią studijų programą, net jei už ją reikėtų mokėti visą kainą, yra 58 proc., tai ketvirtame kurse ši dalis sumažėja iki 34 proc.“ - pasakoja tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.