Lietuvos archeologai Afganistane aptiko iki šiol nežinomų kultūros objektų liekanų 

Daugiau kaip mėnesį Afganistano Goro provincijoje dirbę Lietuvos archeologai surinko daugybę liudijimų apie kadaise šiame krašte klestėjusias kultūras.

Keturi Archeologijos projektų centro "Antiqua" archeologinės-paveldosauginės misijos dalyviai balandžio - gegužės mėnesiais Goro provincijoje tęsė pernai spalį pradėtą misiją, ieškodami istorijos, archeologijos ir kultūros paveldo liekanų, pranešė Lietuvos Specialiosios misijos Afganistane vadovas Aleksandras Matonis.

Pasak ekspedicijos mokslinio vadovo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologo, profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, tyrėjai aptiko devynis iki šiol nežinomus archeologijos ir kultūros objektus. Tai kelių tūkstantmečių senumo gyvenviečių "tapa" liekanos, turtinguose kultūriniuose sluoksniuose slepiančios įvairių kultūrų - nuo ankstyvosios žemdirbystės iki islamiškojo periodo - liudijimus.

Atrastos keleto pilių ir kitokių gynybinių įtvirtinimų liekanos.Vienas ryškiausių atradimų - Harirudo upės stačiame krante rankomis išskaptuoto buvusio budistų vienuolyno liekanos. Dirbtiniuose urvuose išliko liudijimų apie budistų vienuolių buitį. Manoma, kad vienuolynas galėjo klestėti pirmaisiais mūsų eros amžiais, kai dabartinio Afganistano teritorijoje buvo išplitęs budizmas, kurį vėliau išstūmė islamas.

Archeologai aptiko ir nelegalių kasinėjimų, kurie buvo vykdomi ieškant lobių Talibano režimo valdymo metais, pėdsakų.

"Antiqua" projektą rėmė ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Kaip ir pernai, Afganistano Islamo Respublikos Kultūros ir informacijos ministerija į ekspediciją delegavo du paveldo apsaugos ir archeologijos specialistus. Iš Lietuvos tyrėjų afganų kolegos sėmėsi patirties ieškant senovės liekanų, jas identifikuojant, registruojant atrastą paveldą.

Archeologus apgyvendino ir kelionėse eskortavo Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Čagčarane kariai.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Daugiau kaip mėnesį Afganistano Goro provincijoje dirbę Lietuvos archeologai surinko daugybę liudijimų apie kadaise šiame krašte klestėjusias kultūras.

Keturi Archeologijos projektų centro "Antiqua" archeologinės-paveldosauginės misijos dalyviai balandžio - gegužės mėnesiais Goro provincijoje tęsė pernai spalį pradėtą misiją, ieškodami istorijos, archeologijos ir kultūros paveldo liekanų, pranešė Lietuvos Specialiosios misijos Afganistane vadovas Aleksandras Matonis.

Pasak ekspedicijos mokslinio vadovo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologo, profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, tyrėjai aptiko devynis iki šiol nežinomus archeologijos ir kultūros objektus. Tai kelių tūkstantmečių senumo gyvenviečių "tapa" liekanos, turtinguose kultūriniuose sluoksniuose slepiančios įvairių kultūrų - nuo ankstyvosios žemdirbystės iki islamiškojo periodo - liudijimus.

Atrastos keleto pilių ir kitokių gynybinių įtvirtinimų liekanos.Vienas ryškiausių atradimų - Harirudo upės stačiame krante rankomis išskaptuoto buvusio budistų vienuolyno liekanos. Dirbtiniuose urvuose išliko liudijimų apie budistų vienuolių buitį. Manoma, kad vienuolynas galėjo klestėti pirmaisiais mūsų eros amžiais, kai dabartinio Afganistano teritorijoje buvo išplitęs budizmas, kurį vėliau išstūmė islamas.

Archeologai aptiko ir nelegalių kasinėjimų, kurie buvo vykdomi ieškant lobių Talibano režimo valdymo metais, pėdsakų.

"Antiqua" projektą rėmė ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Kaip ir pernai, Afganistano Islamo Respublikos Kultūros ir informacijos ministerija į ekspediciją delegavo du paveldo apsaugos ir archeologijos specialistus. Iš Lietuvos tyrėjų afganų kolegos sėmėsi patirties ieškant senovės liekanų, jas identifikuojant, registruojant atrastą paveldą.

Archeologus apgyvendino ir kelionėse eskortavo Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Čagčarane kariai.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: