Lietuvos bankai griežtina skolinimosi sąlygas - Anglija.lt
 

Lietuvos bankai griežtina skolinimosi sąlygas  

Ekonominės krizės akivaizdoje Lietuvos komerciniai bankai teigia ėmę vertinti klientus kaip labiau rizikingus ir sugriežtino paskolų išdavimą. Bankai nurodė, kad griežtins sąlygas tiek įmonių, tiek būsto, tiek vartojimo paskoloms. Tai paaiškėjo Lietuvos bankui apklausus devynis komercinius šalies bankus bei keturių užsienio bankų filialus Lietuvoje.

Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos ir toliau griežtės

Visi apklausoje dalyvavę bankų atstovai teigė, kad pastarąjį pusmetį dėl pasikeitusio rizikos vertinimo, sugriežtino vartojimo ir kitų paskolų suteikimo sąlygas. Daugiau kaip pusė apklaustų bankų nurodė užstato rizikos padidėjimą kaip vieną iš veiksnių, dėl kurių griežtinamos skolinimo sąlygos. Finansavimo išlaidos ir noras turėti saugius balansinius kokybės rodiklius taip pat tapo veiksniais, skatinančiais griežtinti paskolų suteikimo sąlygas.

Vartojimo ir kitų paskolų paklausa pastarąjį pusmetį sumažėjo. Daugiausia įtakos tam, kad krito vartojimo ir kitų paskolų paklausa, turėjo tai, jog mažiau įsigyjama ilgalaikio vartojimo prekių, sumažėjo bendras vartotojų pasitikėjimas ir taip pat sumažėjo noras įsigyti vertybinių popierių.

Komerciniai bankai teigė, kad sąlygos ir toliau griežtės. Respondentai prognozuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius vartojimo ir kitų paskolų paklausa beveik nepasikeis. Verta pažymėti, kad bankai antrą pusmetį iš eilės nesitiki, jog augs paskolos namų ūkiams, ir ketina toliau griežtinti šių paskolų skolinimo sąlygas.

Griežtino paskolų sąlygas būstui

Beveik visi apklausoje dalyvavę bankai (91 proc.) teigė, kad pastarąjį pusmetį sugriežtino paskolų būstui įsigyti suteikimo sąlygas. Vertindami paskolų suteikimą lemiančius veiksnius, bankai nurodė, kad paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų griežtinimą labiausiai lėmė tai, kad bankai numatė didėjančią bendros ekonominės padėties ir būsto rinkos perspektyvų riziką. Finansavimo išlaidos ir balansiniai suvaržymai bei bankų konkurencija taip pat skatino skolinimo sąlygų griežtinimą.

Pasak bankų atstovų, paskolų būstui įsigyti paklausa po ilgai trukusio augimo antrą pusmetį iš eilės sumažėjo. Jų vertinimu paklausa mažėjo dėl prastėjančių būsto rinkos perspektyvų, smunkančio vartotojų pasitikėjimo ir išaugusių vartojimo išlaidų. Tikimasi, kad paskolų namų ūkiams paklausa ir toliau mažės.

Nė vienas iš apklausoje dalyvavusių bankų ateinantį pusmetį neketina švelninti paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų. Šiek tiek sugriežtinsiantys skolinimo sąlygas nurodė 64 proc. apklausoje dalyvavusių bankų, labai griežtinti skolinimo sąlygas planuoja 18 proc. respondentų, o kiti 18 proc. jų neketina keisti per ateinančius šešis mėnesius.

Paskolų įmonėms sąlygos taip pat griežtėjo

Visi apklausoje dalyvavę bankai teigė, kad per pastarąjį pusmetį sugriežtino įmonėms taikomas bendrąsias skolinimo sąlygas. Visi respondentai teigė sugriežtinę finansavimo sąlygas didelėms įmonėms, o dauguma (82 proc.) – smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Bankai sąlygas griežtino dėl rizikos vertinimo pokyčių, pasikeitusių bankų lūkesčių dėl šalies ekonomikos bendros situacijos, atskirų pramonės šakų ar konkrečių įmonių perspektyvų ir padidėjusi užstato rizika.

Ekonominės krizės akivaizdoje Lietuvos komerciniai bankai teigia ėmę vertinti klientus kaip labiau rizikingus ir sugriežtino paskolų išdavimą. Bankai nurodė, kad griežtins sąlygas tiek įmonių, tiek būsto, tiek vartojimo paskoloms. Tai paaiškėjo Lietuvos bankui apklausus devynis komercinius šalies bankus bei keturių užsienio bankų filialus Lietuvoje.

Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos ir toliau griežtės

Visi apklausoje dalyvavę bankų atstovai teigė, kad pastarąjį pusmetį dėl pasikeitusio rizikos vertinimo, sugriežtino vartojimo ir kitų paskolų suteikimo sąlygas. Daugiau kaip pusė apklaustų bankų nurodė užstato rizikos padidėjimą kaip vieną iš veiksnių, dėl kurių griežtinamos skolinimo sąlygos. Finansavimo išlaidos ir noras turėti saugius balansinius kokybės rodiklius taip pat tapo veiksniais, skatinančiais griežtinti paskolų suteikimo sąlygas.

Vartojimo ir kitų paskolų paklausa pastarąjį pusmetį sumažėjo. Daugiausia įtakos tam, kad krito vartojimo ir kitų paskolų paklausa, turėjo tai, jog mažiau įsigyjama ilgalaikio vartojimo prekių, sumažėjo bendras vartotojų pasitikėjimas ir taip pat sumažėjo noras įsigyti vertybinių popierių.

Komerciniai bankai teigė, kad sąlygos ir toliau griežtės. Respondentai prognozuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius vartojimo ir kitų paskolų paklausa beveik nepasikeis. Verta pažymėti, kad bankai antrą pusmetį iš eilės nesitiki, jog augs paskolos namų ūkiams, ir ketina toliau griežtinti šių paskolų skolinimo sąlygas.

Griežtino paskolų sąlygas būstui

Beveik visi apklausoje dalyvavę bankai (91 proc.) teigė, kad pastarąjį pusmetį sugriežtino paskolų būstui įsigyti suteikimo sąlygas. Vertindami paskolų suteikimą lemiančius veiksnius, bankai nurodė, kad paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų griežtinimą labiausiai lėmė tai, kad bankai numatė didėjančią bendros ekonominės padėties ir būsto rinkos perspektyvų riziką. Finansavimo išlaidos ir balansiniai suvaržymai bei bankų konkurencija taip pat skatino skolinimo sąlygų griežtinimą.

Pasak bankų atstovų, paskolų būstui įsigyti paklausa po ilgai trukusio augimo antrą pusmetį iš eilės sumažėjo. Jų vertinimu paklausa mažėjo dėl prastėjančių būsto rinkos perspektyvų, smunkančio vartotojų pasitikėjimo ir išaugusių vartojimo išlaidų. Tikimasi, kad paskolų namų ūkiams paklausa ir toliau mažės.

Nė vienas iš apklausoje dalyvavusių bankų ateinantį pusmetį neketina švelninti paskolų būstui įsigyti skolinimo sąlygų. Šiek tiek sugriežtinsiantys skolinimo sąlygas nurodė 64 proc. apklausoje dalyvavusių bankų, labai griežtinti skolinimo sąlygas planuoja 18 proc. respondentų, o kiti 18 proc. jų neketina keisti per ateinančius šešis mėnesius.

Paskolų įmonėms sąlygos taip pat griežtėjo

Visi apklausoje dalyvavę bankai teigė, kad per pastarąjį pusmetį sugriežtino įmonėms taikomas bendrąsias skolinimo sąlygas. Visi respondentai teigė sugriežtinę finansavimo sąlygas didelėms įmonėms, o dauguma (82 proc.) – smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Bankai sąlygas griežtino dėl rizikos vertinimo pokyčių, pasikeitusių bankų lūkesčių dėl šalies ekonomikos bendros situacijos, atskirų pramonės šakų ar konkrečių įmonių perspektyvų ir padidėjusi užstato rizika.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: