Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis. Paprastai dirbti Lietuvoje kviečiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriai sutinka čia atvykti.

Iki 2008 metų dirbti Lietuvoje daugiausia buvo kviečiama tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų, o nuo 2011-ųjų didelė dalis darbo vietų jau tenka techninių specialybių atstovams informacinių technologijų įmonėse.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė prognozavo, kad darbo imigrantų srautas į Lietuvą ne tik nemažės, bet, matyt, didės ir kviečiamų darbuotojų specialybių spektras. Tokia tendencija bent keletą metų išliks ne tiek dėl ekonomikos augimo, kiek dėl demografinių procesų Lietuvoje.

"Tekstilės įmonių vadovai mato, kad po penkerių metų jau neturės šios pramonės inžinierių, nes per tą laikotarpį dalis sulauks pensinio amžiaus, o naujų specialistų nerengiama. Todėl, matyt, ir kitai pramonei, ypač lengvajai, jau teks vis daugiau profesionalų dairytis trečiosiose šalyse", - sakė ji.

D.Baškytės nuomone, iš esmės pakeisti besiklostančią padėtį galėtų nebent kryptingas orientavimas abiturientus aktyviau rinktis ne humanitarinių ir socialinių, o techninių specialybių studijas.

Ji pripažįsta, kad apie tai valdžioje ir aukštesniuose sluoksniuose kalbama jau ne pirmi metai, tačiau ant žemės, iki bendrojo lavinimo mokyklų, kur ir turi vykti konkreti profesinio orientavimo veikla, šios idėjos dar retai nusileidžia.