Lietuvos europarlamentarai mano, kad Europos Sąjunga padarė ne viską, kad sustabdytų konfliktą Pietų Osetijos regione Gruzijoje.

Europos Parlamento nario Aloyzo Sakalo nuomone, ES nebuvo pakankamai ryžtinga, pažymėdamas, kad karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos įsiplieskė "ne be Rusijos pagalbos".

Anot A.Sakalo, Rusija yra pasirašiusi Stambulo susitarimą, pagal kurį įsipareigojo išvesti karius iš Moldovos ir Gruzijos, tačiau įsipareigojimų nevykdo.

Penktadienį BNS komentuodamas pastarųjų dienų įvykius Gruzijoje socialistų frakcijos EP narys stebėjosi, kaip ES gali ruošti naujus susitarimus šioje srityje.

Paklaustas apie Lietuvos vaidmenį padedant spręsti konfliktą, A.Sakalas teigė, kad Lietuva galėtų kreiptis į ES vadovus, kad šie kuo operatyviau reaguotų ir ištirtų situaciją.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė

Laima Andrikienė kritikavo tarptautinių organizacijų veiksmus sprendžiant konfliktą dėl Pietų Osetijos.

Jos nuomone, "kaip moderatoriai ES, JAV, tarptautinės institucijos savo vaidmens efektyviai neatliko", ES galėtų imtis kur kas aktyvesnio vaidmens.

EP Užsienio reikalų komitetas, kuriame dirba politikė, yra priėmęs ne vieną rezoliuciją konfliktų Pietų Kaukaze klausimais.

"Kita vertus, tai problemos, kurios egzistuoja, jau kelis dešimtmečius, ir buvo rastas, mano manymu, prastas sprendimas, kuomet šiuose regionuose yra vadinamieji Rusijos "taikdariai",- sakė konservatorė.

Rusija, L.Andrikienės nuomone, kiekvieną kartą, kai Gruzija ar Moldova pareiškia apie savo norą ar siekį integruotis į ES, išnaudoja regionus kaip šantažo ir bauginimo įrankį.

Kaip sprendimą iš susidariusios situacijos, parlamentarė siūlo derybas, kuriose dalyvautų ES, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), Rusija. Tačiau, Rusija, anot politikės, turėtų turėti kitokį vaidmenį, nes ji yra suinteresuota šalis.

"Rusijai taikdario vaidmenį suteikti, tai tas pats, kas įleisti vilką į avidę", - pažymėjo L.Andrikienė.

Abu europarlamentarai abejojo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos efektyvumu sprendžiant konfliktą Pietų Osetijoje pirmiausia įvertinant tai, kad Rusija, kaip Tarybos narė, turi teisę vetuoti tarybos sprendimus.

A.Sakalas pažymėjo, kad Rusija vetuos bet kokį ryžtingesnį sprendimą. L.Andrikienė skeptiškai žvelgė į JT, nes "žaidimo taisyklės yra žinomos".

Penktadienį aplink atsiskyrusio Gruzijos Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį vyksta mūšiai. Gruzijai, kurioje yra paskelbta visuotinė mobilizacija, bandant atgauti šios teritorijos kontrolę gruzinų kariuomenė ir karo lėktuvai atakuoja separatistų pajėgas.

Pietų Osetija atskilo nuo Gruzijos 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Atsiskyrimo metu kilęs karinis konfliktas pareikalavo tūkstančių gyvybių.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Gruzijos ir jos separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - išaugo ir kai kuriais atvejais pasiekė kritinę - ginkluotų susirėmimų - ribą. Tai įvyko Rusijai pareiškus, jog bus siekiama glaudesnių santykių su jos palaikomais regionais.

Gruzija kaltina Maskvą remiant separatistus ir planuojant užimti Pietų Osetijos teritoriją taip bandant užkirsti kelią Gruzijos prisijungimui prie NATO.

Maskva, kuri Pietų Osetijoje yra dislokavusi taikdarių pajėgas, sako, kad jos yra būtinos siekiant išvengti naujo karo, tačiau Tbilisis siekia, kad Rusijos taikdarius pakeistų tarptautinės pajėgos.

Vakarai ne kartą ragino Maskvą sušvelninti ginčą su Tbilisiu, kad būtų galima išvengti smurto regione. NATO atstovas antradienį pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas atidžiai stebi situaciją.

Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją. Vilnius taip pat palaiko šios Pietų Kaukazo valstybės teritorinį vientisumą jos ginče su Rusija dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų.