Lietuvos kalbininkai reabilitavo bintą, malką, klyną, balių 

Kalbininkai palaimino žodžių anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka, anšlagas, skvošas, balius ir daugybės kitų, anksčiau laikytų netinkamais, vartojimą.

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime vardijami neprigiję kalbininkų siūlyti žodžiai, taip pat pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas.

Svetimybe vadintą anšlãgą, kuris pripažintas tinkamu vartoti, anksčiau buvo siūlyta keisti į añtplūdį. Anū̃ką - į dukráitę ir sūnáitį.

Nuo šio bus galima vartoti žodį archipelãgas, kuris pripažintas tokiu pat tinkamu, kaip ir anksčiau vietoje jo siūlytas salýnas.

Taip pat jau tinka vartoti anksčiau svetimybe vadintą žodį aršùs. Nebe klaida sakyti audiokanãlas, nors anksčiau siūlytas gar̃so dãžnių kanãlas.

Bordiūras – geras žodis

Gera žinia statytojams, kurie gali ramiai sakyti bagètas, o ne rė́mjuostė; bordiū̃ras, o ne šalìgatvio bortẽlis; bòileris veitoje (vandens) šildytùvas; fundameñtas vietoje pãgrindas, pãmatas ar atramà.

Taip pat nebe klaida vartoti žodį bãlius, nors anksčiau vietoje jo buvo rekomenduoti puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis. Tarptautinis žodis bistrò nuo šiol toks pat geras, kaip užkandìnė, ùžeiga.

Eklero nebereikės vadinti oriniu pyragėliu.

Legalizuotas klynas

Spalvų sąrašą papildė pora „naujų“ – nuo šiol galima sakyti bòrdinis, o ne tik tam̃siai raudónas, vỹšninis. Taip pat chãki vietoje rusvai̇̃ žalsvà.

Legalizuotas žodis klynas, kurį anksčiau siūlyta vadinti tar̃pkoju, šãkumu, antùku, prãrėža.

Kaip komentavo valstybinės Lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dylytė, žodžiai gali būti vertinami kaip neteigtini, vengtini. Kiti gali būti vartotini, tačiau ne visi visur tinka. Neutralūs, tinkantys bet kurio stiliaus tekste žymimi dviem vertikaliais brūkšniais, kiti – vienu vertikaliu brūkšniu. Tarp pastarųjų – ir vadinamieji kanceliarizmai, terminai.

Bintuoti ar vyturiuoti?

„Žodžiai yra nevienodi. Kai kurie tinka laisvajai šnekamajai kalbai, laisviesiems stiliams, tačiau dalykinei kalbai – ne“, - pabrėžė A. Dylytė, pridurdama, jog rašantiems žmonėms ir kalbos redaktoriams pirmenybę reikėtų teikti dviem vertikaliais brūkšneliais pažymėtiems žodžiams.

Paprašyta pakomentuoti vienu vertikaliu brūkšneliu žymimą žodį bintas, kuris anksčiau vadintas vengtina svetimybe ir dviem vertikaliais brūkšneliais pažymėtą jo pakaitalą „vyturą“, Kalbos komisijos atstovė atkreipė dėmesį, jog bintas nėra lietuviškas žodis.

„Kalbininkai jam siūlė lietuvišką atitikmenį – žodį tvarstis. Tačiau bintas truputį kas kita. Visi žinome, kad tai - į ritinį suvyniota reto audinio juosta. Tyrimai rodo, kad šnekamojoje kalboje „bintas“ yra savaime suprantamas žodis. Kadangi iš šnekamosuios kalbos jis perėjo ir prigijo terminijoje, nutarta jį vertinti kaip visiškai normalų, tinkamą žodį“, - sakė kalbininkė.

A.Dilytės teigimu, binto pakaitalui siūlytas vyturas yra taip pat geras lietuviškas žodis. Jo reikšmė tokia pat, kaip binto, tad žmonės galės rinktis, kurį žodį vartoti.
„Gal po penkerių metų pamatysime, jog žodis vyturas ir vyturiuoti vietoje bintuoti žmonėms pasirodys gražiau ir vyturas bus pradėtas labiau vartoti, nei bintas, - galimybės neatmetė kalbininkė.

Leista vartoti žodį grilis

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime minimi leistini žodžiai:

domkrãtas || anksčiau siūlytas - kėlìklis
eklèras tarpt. | - plikýtas pyragáitis
ekvãtorius tarpt. || - pusiáujas
ekvinòkcija || - lygiãdienis
fãkelas tarpt. || - dẽglas
farširúoti || - įdarýti
farvãteris || - laivãkelis
fitomeliorãcija || - žéldinamoji meliorãcija
forsúoti || - spar̃tinti; dìdinti
furùnkulas | - šùnvotė
futliãras || - dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė
galà (koncertas) || - iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)
garderòbas || 1. (visà) - aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė
golbòlas || - aklų̃jų riedulỹs
grìlis || - keptùvas
hospitalizúoti || - (pa)guldýti į ligóninę
incèstas || - kraujómaiša
ingredieñtas - || sudedamóji dalìs

www.anglija.lt

Kalbininkai palaimino žodžių anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka, anšlagas, skvošas, balius ir daugybės kitų, anksčiau laikytų netinkamais, vartojimą.

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime vardijami neprigiję kalbininkų siūlyti žodžiai, taip pat pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas.

Svetimybe vadintą anšlãgą, kuris pripažintas tinkamu vartoti, anksčiau buvo siūlyta keisti į añtplūdį. Anū̃ką - į dukráitę ir sūnáitį.

Nuo šio bus galima vartoti žodį archipelãgas, kuris pripažintas tokiu pat tinkamu, kaip ir anksčiau vietoje jo siūlytas salýnas.

Taip pat jau tinka vartoti anksčiau svetimybe vadintą žodį aršùs. Nebe klaida sakyti audiokanãlas, nors anksčiau siūlytas gar̃so dãžnių kanãlas.

Bordiūras – geras žodis

Gera žinia statytojams, kurie gali ramiai sakyti bagètas, o ne rė́mjuostė; bordiū̃ras, o ne šalìgatvio bortẽlis; bòileris veitoje (vandens) šildytùvas; fundameñtas vietoje pãgrindas, pãmatas ar atramà.

Taip pat nebe klaida vartoti žodį bãlius, nors anksčiau vietoje jo buvo rekomenduoti puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis. Tarptautinis žodis bistrò nuo šiol toks pat geras, kaip užkandìnė, ùžeiga.

Eklero nebereikės vadinti oriniu pyragėliu.

Legalizuotas klynas

Spalvų sąrašą papildė pora „naujų“ – nuo šiol galima sakyti bòrdinis, o ne tik tam̃siai raudónas, vỹšninis. Taip pat chãki vietoje rusvai̇̃ žalsvà.

Legalizuotas žodis klynas, kurį anksčiau siūlyta vadinti tar̃pkoju, šãkumu, antùku, prãrėža.

Kaip komentavo valstybinės Lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dylytė, žodžiai gali būti vertinami kaip neteigtini, vengtini. Kiti gali būti vartotini, tačiau ne visi visur tinka. Neutralūs, tinkantys bet kurio stiliaus tekste žymimi dviem vertikaliais brūkšniais, kiti – vienu vertikaliu brūkšniu. Tarp pastarųjų – ir vadinamieji kanceliarizmai, terminai.

Bintuoti ar vyturiuoti?

„Žodžiai yra nevienodi. Kai kurie tinka laisvajai šnekamajai kalbai, laisviesiems stiliams, tačiau dalykinei kalbai – ne“, - pabrėžė A. Dylytė, pridurdama, jog rašantiems žmonėms ir kalbos redaktoriams pirmenybę reikėtų teikti dviem vertikaliais brūkšneliais pažymėtiems žodžiams.

Paprašyta pakomentuoti vienu vertikaliu brūkšneliu žymimą žodį bintas, kuris anksčiau vadintas vengtina svetimybe ir dviem vertikaliais brūkšneliais pažymėtą jo pakaitalą „vyturą“, Kalbos komisijos atstovė atkreipė dėmesį, jog bintas nėra lietuviškas žodis.

„Kalbininkai jam siūlė lietuvišką atitikmenį – žodį tvarstis. Tačiau bintas truputį kas kita. Visi žinome, kad tai - į ritinį suvyniota reto audinio juosta. Tyrimai rodo, kad šnekamojoje kalboje „bintas“ yra savaime suprantamas žodis. Kadangi iš šnekamosuios kalbos jis perėjo ir prigijo terminijoje, nutarta jį vertinti kaip visiškai normalų, tinkamą žodį“, - sakė kalbininkė.

A.Dilytės teigimu, binto pakaitalui siūlytas vyturas yra taip pat geras lietuviškas žodis. Jo reikšmė tokia pat, kaip binto, tad žmonės galės rinktis, kurį žodį vartoti.
„Gal po penkerių metų pamatysime, jog žodis vyturas ir vyturiuoti vietoje bintuoti žmonėms pasirodys gražiau ir vyturas bus pradėtas labiau vartoti, nei bintas, - galimybės neatmetė kalbininkė.

Leista vartoti žodį grilis

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime minimi leistini žodžiai:

domkrãtas || anksčiau siūlytas - kėlìklis
eklèras tarpt. | - plikýtas pyragáitis
ekvãtorius tarpt. || - pusiáujas
ekvinòkcija || - lygiãdienis
fãkelas tarpt. || - dẽglas
farširúoti || - įdarýti
farvãteris || - laivãkelis
fitomeliorãcija || - žéldinamoji meliorãcija
forsúoti || - spar̃tinti; dìdinti
furùnkulas | - šùnvotė
futliãras || - dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė
galà (koncertas) || - iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)
garderòbas || 1. (visà) - aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė
golbòlas || - aklų̃jų riedulỹs
grìlis || - keptùvas
hospitalizúoti || - (pa)guldýti į ligóninę
incèstas || - kraujómaiša
ingredieñtas - || sudedamóji dalìs

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: