Lietuvoje vidurinio ir aukštesnio mokslo diplomus turi daugiau moterų nei vyrų, tačiau pastarieji dažniau sėdi vadovo kėdėje ir daugiau uždirba.

Moterys pirmauja pagal studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose, pagal jas baigusiųjų skaičių ir tik mokslinės karjeros siekia ne taip intensyviai kaip vyrai. Tačiau net aukštasis išsilavinimas negarantuoja moterims karjeros šuolio ar puikaus jų darbo įvertinimo pinigais.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,5 proc. jaunų (20-24 metų) moterų ir 86,5 proc. jaunų vyrų.

Pernykščių mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose studijavusios merginos sudarė 60 proc. visų studentų, o iš visų 2007 metais aukštųjų mokyklų parengtų specialistų (bakalaurų, magistrų ir daktarų kartu) - moterų buvo 67 proc.

Universitetuose pernai dėstė 49 proc. moterų, kolegijose - 70 proc. Tik tarp turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį moterys nusileido vyrams ir sudarė vos 17 proc.

Nepaisant aukšto daugumos moterų išsilavinimo, vyrai gauna vidutiniškai 16 proc. didesnį valandinį darbo užmokestį ir dažniau eina įstaigų ar įmonių vadovų pareigas. Moterys vadovės sudaro 38 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Moterys taip pat pasyviau dalyvauja politikoje, nors jų dalis tarp parlamentarų padidėjo nuo 7 proc. 1992 m. iki 22 proc. po 2004 metų rinkimų. Pernai į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudarė 22 proc. visų išrinktųjų, o keturioliktoje Vyriausybėje ministrės, viceministrės, ministerijų valstybės sekretorės sudaro beveik trečdalį.

Moterys dažniausiai renkasi valstybės tarnautojų darbą - pernai jos sudarė 72 proc. valstybės tarnautojų.

Abiejų lyčių nedarbo lygis pernai šalyje buvo vienodas - 4,3 proc., užimtumo lygis taip pat panašus: moterų - 62,2 proc., vyrų - 67,9 proc.

2008 m. pradžioje šalyje gyveno 1,8 mln. moterų, kurios sudarė 53,5 proc. visų gyventojų. Lietuvoje metų pradžioje 100-tui vyrų teko 115 moterų, tuo metu ES valstybėse narėse 100-tui vyrų teko 105 moterys.