Lietuvos realybė: darbo rinkoje neįgalieji – „antrarūšiai“ 

Dažnas darbdavys vis dar baiminasi ir kratosi kiek kitaip nei sveikieji mąstančių ir lėčiau dirbančių negalią turinčių žmonių. „Galimybės gauti darbą negalią turinčiam žmogui lygios 20 proc. iš 100 proc., o jei negalia psichinė – gauti darbą jokių šansų“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji mūsų šalyje, kalba Lietuvos invalidų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis.

Nusivylę sistema, kurioje neįgalus žmogus dažnai tiesiog pasmerktas uždirbti grašius – mažesnę sumą nei gaunama invalidumo pensija, neįgalieji verčiau renkasi pastarąją nei darbą.

Neabejingi į užburtą ratą pakliuvusių neįgalių žmonių likimams, specialistai vieningai kalba apie būtinybę pertvarkyti įstatyminę bazę, parengti įstatymus, kurie būtų naudingi neįgalų žmogų įdarbinusiam verslininkui, ir kol kas dar tik svajoja apie socialinių įmonių, kuriose būtų sukurtos darbo vietos specialiai neįgaliesiems, steigimą.

„Darbdavys bijo neįgalaus žmogaus. Nenoriu įvardinti įmonės pavadinimo, bet tai buvo medžio apdirbimo įmonė, kuri iš karto pasakė, kad žmogaus, nevaldančio vienos rankos, jiems nereikia. Vyras norėjo dirbti su autokeltuvu. Kadangi jis vairavo automobilį, manau, būtų susitvarkęs ir su šituo, bet buvo pasakyta, kad jis negalės dirbti papildomų darbų, pavyzdžiui, lentų nešioti“, – prisiminė Z. Jančauskis ir pridūrė, kad įmonė jo minimam vyrui nė neužsiminė apie galimybę pas juos dirbti kokį kitą darbą.  Skaityti toliau...

Anglija.lt

2008-11-19 / 08:16

Dažnas darbdavys vis dar baiminasi ir kratosi kiek kitaip nei sveikieji mąstančių ir lėčiau dirbančių negalią turinčių žmonių. „Galimybės gauti darbą negalią turinčiam žmogui lygios 20 proc. iš 100 proc., o jei negalia psichinė – gauti darbą jokių šansų“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji mūsų šalyje, kalba Lietuvos invalidų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis.

Nusivylę sistema, kurioje neįgalus žmogus dažnai tiesiog pasmerktas uždirbti grašius – mažesnę sumą nei gaunama invalidumo pensija, neįgalieji verčiau renkasi pastarąją nei darbą.

Neabejingi į užburtą ratą pakliuvusių neįgalių žmonių likimams, specialistai vieningai kalba apie būtinybę pertvarkyti įstatyminę bazę, parengti įstatymus, kurie būtų naudingi neįgalų žmogų įdarbinusiam verslininkui, ir kol kas dar tik svajoja apie socialinių įmonių, kuriose būtų sukurtos darbo vietos specialiai neįgaliesiems, steigimą.

„Darbdavys bijo neįgalaus žmogaus. Nenoriu įvardinti įmonės pavadinimo, bet tai buvo medžio apdirbimo įmonė, kuri iš karto pasakė, kad žmogaus, nevaldančio vienos rankos, jiems nereikia. Vyras norėjo dirbti su autokeltuvu. Kadangi jis vairavo automobilį, manau, būtų susitvarkęs ir su šituo, bet buvo pasakyta, kad jis negalės dirbti papildomų darbų, pavyzdžiui, lentų nešioti“, – prisiminė Z. Jančauskis ir pridūrė, kad įmonė jo minimam vyrui nė neužsiminė apie galimybę pas juos dirbti kokį kitą darbą.  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 0)