Anglija.lt ir viešoji įstaiga "Atgauk algą" tęsia informacinių straipsnių seriją apie Lietuvos įstatymus. Šios dienos straipsnio tema - Lietuvos respublikos pilietybė ir pasas vaikui gimusiam užsienyje.

Išvažiuojančių į užsienį jaunų žmonių, siekiančių užsidirbti daugiau, sukurti tvirtesnį finansinį pagrindą bei šeimą, skaičius nuolat didėja. Tačiau, nors nemažas skaičius vaikų gimsta svetur, dauguma tėvų jiems suteikia Lietuvos pilietybę.

Gimus vaikui suteikti jam Lietuvos pilietybę bei gauti pasą galima dviem būdais: per Lietuvos ambasadą užsienio valstybėje arba grįžus į Lietuvą.

Lietuvoje visus dokumentus galima susitvarkyti per vieną savaitę, o tam, kad tėvai su vaiku galėtų grįžti į Lietuvą, pirmiausia reikia pasirūpinti Asmens grįžimo pažymėjimu (AGP) vaikui. Šiuo atveju abu vaiko tėvai turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasados konsulinį padalinį, kuriame konsuliniam pareigūnui yra privaloma pateikti šiuos dokumentus:
• Nustatytos formos prašymą, kurį galima užpildyti ir ambasadoje;
• Dvi vaiko amžių atitinkančias nuotraukas;
• Tėvų LR piliečių pasus arba asmens tapatybės korteles;
• Tėvų santuokos liudijimą;
• Pilną vaiko gimimo liudijimą, kuriame yra nurodyti abu vaiko tėvai.

Pateikę visus išvardintus ir reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos ambasadai tėvai gauna Asmens grįžimo pažymėjimą savo vaikui. Svarbu paminėti, kad šis pažymėjimas galioja tik į vieną pusę. Tėvams norint grįžti su vaiku atgal reikia Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti vaiką ir gauti jam pasą.

Norint užregistruoti vaiką Lietuvoje, pagal deklaruotą gyvenamą vietą civilinės metrikacijos skyriui privaloma pateikti 15 Lt mokesčio kvitą bei šiuos dokumentus:
• Prašymą;
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• Jeigu vaikas gimė tėvams esant santuokoje – santuokos liudijimą;
• Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai – ištuokos liudijimą;
• Našlei – sutuoktinio mirties liudijimą;
• Užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą ir išverstą į lietuvių kalbą (vertimas privalo būti patvirtintas notaro).

Tačiau, jeigu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, užregistruoti vaiką galima Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Kaip ir buvo minėta, visus dokumentus galima sutvarkyti ir per Lietuvos ambasadą užsienio valstybėje. Šiuo atveju tėvams reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą užsienio valstybėje konsuliniam pareigūnui pateikiant šiuos dokumentus:
• Vaiko gimimo liudijimą (kuriame yra nurodyti abu vaiko tėvai), legalizuotą pagal šalies, kurioje gimė vaikas įstatymus;
• Tėvų santuokos liudijimą;
• Tėvų Lietuvos Respublikos piliečių pasus arba asmens tapatybės korteles;
• Prašymą dėl vaiko, gimusio užsienio valstybėje, gimimo įregistravimo (prašymo formą galima gauti ir ambasadoje);
• Tėvų prašymą išduoti vaikui pasą (prašymo formą galima gauti ambasadoje);
• Tėvų paaiškinimą dėl teisinio statuso užsienio šalyje kartu su teisinį statusą patvirtinančiais dokumentais;
• Tris vienodas vaiko nuotraukas;
• Tėvų ir kitų nepilnamečių vaikų (gimusių Lietuvoje) gyvenamosios vietos deklaracijas, jeigu tokios deklaracijos dar nebuvo pateiktos (deklaracijos formas galima gauti ambasadoje);
• Kartu su deklaracijomis turi būti pateikiami nepilnamečių vaikų, gimusių Lietuvoje, LR pasai.

Kuomet dokumentai tvarkomi per Lietuvos ambasadą užsienio valstybėje, visi dokumentai pateikiami užsienio kalba turi būti išversti į lietuvių kalbą. Tuo atveju, jeigu vaikas yra gimimu įgijęs kitos valstybės pilietybę, papildomai reikia įrodyti tėvų lietuviškas šaknis, net jeigu tėvai ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Patį klausimą, susijusį su vaiko gimimo įregistravimu, LR pilietybės ir paso išdavimu sprendžia vieno iš vaiko tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Ambasada šiuo atveju įstatymu nustatyta tvarka tik patvirtina tėvų pateiktus dokumentus ir persiunčia juos Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai, kuri vėliau juos perduoda civilinės metrikacijos skyriams ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Taip pat dažnai iškylantis tėvams klausimas yra „Kaip visa pilietybės gavimo procedūra pasikeičia, jeigu vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos pilietis?“ Šiuo atveju, procedūra keičiasi tuo, kad papildomai, prie anksčiau minėtų dokumentų, reikia pristatyti pažymą (iš santuokos ambasados) dėl vaiko pilietybės (ar vaikas gimimu yra ar nėra įgijęs antrojo iš tėvų pilietybę), o taip pat antrojo iš tėvų sutikimą, kad vaikas gautų Lietuvos Respublikos pilietybę (patvirtintą notaro arba sutuoktinio ambasados konsulinio pareigūno). Abu šie dokumentai turi būti legalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą. Tačiau, jeigu vaikas gimsta ne santuokoje, reikalinga pateikti notariškai patvirtintą tėvystės pripažinimą.

Tam tikri reikalavimai ar ambasadai pateikiami dokumentai gali truputį skirtis, todėl patariama tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą užsienyje, kur visa procedūra bus išaiškinta nuosekliai.

Jei turi aktualių klausimų dėl Lietuvos teisės ar nori pasiūlyti temą kitam straipsniui, drąsiai gali tai padaryti žemiau esančiame komentarų skyriuje.

Informaciją parengė VŠĮ „Atgauk algą“