Demografinė situacija Lietuvoje negerėja: tai matyti ne tik iš palaipsniui mažėjančio gyventojų skaičiaus, bet ir senstančių gyventojų. Šių metų Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje senjorų yra daugiau nei vaikų iki 15-os metų. Lietuvoje yra tik dvi savivaldybės, kuriose vaikų yra daugiau nei pensininkų.

2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2,972 mln. gyventojų. Daugiausiai - 61,7 proc. - yra darbingo amžiaus gyventojai, 22,4 proc. yra pensinio amžiaus gyventojai, o jauniausių gyventojų, vaikų iki 15-os metų, yra 15,8 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Iš 60-ies šalies savivaldybių tik 2-uose vaikų yra daugiau nei pensinio amžiaus gyventojų. Vilniaus rajone gyvena 18,3 proc. vaikų iki 15 metų, kai pensinio amžiaus žmonių - 17,5 proc. Klaipėdos rajone vaikų yra 18,5 proc., o senjorų – 18,4 proc.

„Manau, kad Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose vaikų yra daugiau dėl priemiesčių plėtros: į juos kraustosi jaunos šeimos, tad vaikų yra daugiau nei senjorų. Vilnius ir Klaipėda yra ekonomiškai sėkmingesni didmiesčiai, spėju, kad ir ateityje ten turėtų daugėti vaikų“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantas ir miestų sociologijos ekspertas Apolonijus Žilys.

Jis primena, kad prie Klaipėdos rajono demografinės sėkmės yra prisidėjęs turtingų Lietuvos gyventojų dėmesys pajūrio regionui.

„Klaipėdos rajonas, esantis ir prie jūros, ir prie uosto, yra pakankamai paklausi gyvenamoji vieta, kurią renkasi turtingesni šalies gyventojai. Svarbus ir lokalus aspektas: turtingesni klaipėdiečiai kraustosi į priemiesčius. Tad stipri migracija vyksta tiek miesto, tiek šalies mastu“, - sako A. Žilys.

Pasak jo, Kauno rajonas kol kas nepasiveja Vilniaus ir Klaipėdos dėl to, kad jame nėra pakankamai ekonominių traukos centrų.

„Kalbant apie Kauno rajoną, reikia pažymėti, kad jame dar plėtojama žemės ūkio veikla, tai taip pat turi įtakos vaikų skaičiui“, - svarsto A. Žilys.

„Aukštesnė gyvenimo kokybė ir didesnės pajamos paaiškina didesnį vaikų skaičių didmiesčių rajonuose. Natūralus gyventojų augimas pastaraisiais metais gana gerai koreliavo su namų ūkių pajamų dinamika. Kai šios pajamos augo, tuomet didėjo vaikų skaičius šeimose“, - paaiškina Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslo darbuotoja, sociologijos mokslų daktarė Ligita Šarkutė.

Visgi, daugiausiai vaikų, skaičiuojant procentais nuo viso gyventojų skaičiaus, yra Kalvarijos savivaldybėje, tačiau pensinio amžiaus gyventojų Kalvarijoje yra daugiau.

Kalvarija dėl vaikų nustebusi, Ignalina – nė kiek

Kalvarijos meras Valdas Aleknavičius džiaugiasi, kad regione auga daug vaikų, bet stebisi, kad tai - geriausias rodiklis Lietuvoje.

„Šiais metais mes gauname pakankamai daug įdomių išvadų, kurias vėliau nustebę analizuojame. Stengiamės bent jau kaimiškoje teritorijoje pagerinti gyvenimo kokybę, kitąmet planuojame baigti remontuoti viešuosius pastatus kaimuose, yra ir masė iniciatyvų: užimtumo, bendruomenės veiklų mokyklose. Galbūt mūsų savivaldybėje yra daugiau vaikų dėl to, kad prioritetas – švietimas. Mes stengiamės veiklas nukreipti į jaunimą, nes, jei jis išvyks, mirs visa savivaldybė“, - dėstė meras.

Tačiau jis vengia nuopelnus priskirti savivaldybei ir svarsto, jog greičiausiai tam įtakos turi žmonių sėslumas ir tai, jog kaimuose kuriama nauja infrastruktūra.

„Negaliu pasakyti, kad Kalvarijos savivaldybėje yra labai daug darbo vietų, o nedarbo procentas yra pakankamai aukštas. Tačiau bedarbystė ir tinginystė yra skirtingos sąvokos, o bedarbystėje nemaža dalis yra tinginystė. Tie, kurie nori, darbo susiranda, jauni žmonės ir ūkininkauti imasi. Turime pakankamai stipriai išvystytą žemės ūkį, keletą didesnių įmonių: Marijampolės pieno cechą, pieno perdirbimo bendrovę „Šaltekšnis“, lentpjūvę Jungėnuose, yra ir privačių iniciatyvų, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybų“, - vardija V. Aleknavičius.

Pasak jo, verslo atstovai Kalvarijoje stengiasi jauną žmogų įdarbinti, nes jis vertina pirmą darbą ir nėra išrankus atlyginimui.

„Mūsų savivaldybė šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių reitinge pakilo į 9-ą vietą ir buvo pavadinta patraukliausia investuotojui visoje šalyje. Gavome „Auksinę krivūlę“ už tarptautinį bendradarbiavimą pirmą kartą per savivaldos istoriją. Gauni tokius įvertinimus ir galvoji, gal iš tikrųjų viską gerai darome?“, - juokiasi meras.

Ignalinos rajonas, kaip ir dalis kitų Utenos apskrities savivaldybių, pirmauja priešinga statistika: vaikų juose yra mažiausiai, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis.

„Mes esame pasienio savivaldybė, nutolusi nuo šalies ekonominių centrų, tačiau turime geležinkelį, kuris užtikrina patogų susisiekimą su Vilniumi, tad dauguma mūsų jaunimo baigia mokyklą ir išvažiuoja. Deja, bet baigę mokslus jie negrįžta. Automatiškai daugėja pensininkų ir jie sudaro didelę gyventojų dalį“, - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys.

Jis apgailestauja, jog rajone nėra didelių pramonės įmonių, o didžioji dalis darbo vietų yra aptarnavimo ir paslaugų sektoriuose.

Tačiau sociologė L. Šarkutė pataria atkreipti dėmesį ir į kitą aspektą: nebūtinai mažas pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo teigiamą tendenciją.

„Pensininkų skaičiaus dinamiką galimai verta sieti su emigracijos srautais atskiruose regionuose ir darbo vietų pasiūla. Ten, kur emigracija yra didesnė, o darbo vietų pasiūla platesnė, pensinio amžiaus žmonių turėtų būti mažiau“, - mano L. Šarkutė.

Specialistai sako, jog Vilniaus rajone mažiau pensinio amžiaus gyventojų dėl to, jog yra patrauklus jaunoms šeimoms, o Neringa su tokia statistika į priekį išsiveržė galimai dėl žmonių noro deklaruoti ten gyvenamąją vietą ir gauti lengvatų, pavyzdžiui, nemokamą įvažiavimą į Kuršių Neriją.

„Neringa dėl nedidelio dydžio gali klaidinti, - primena ji. - Visaginas, matyt, išlaiko aukštą darbingo amžiaus žmonių proporciją dėl buvusios Ignalinos atominės elektrinės ir jos uždarymo.“

Visgi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis mano, jog Neringoje daug darbingo amžiaus žmonių dėl to, jog ši savivaldybė yra palyginti jauna ir 8-ą dešimtmetį sulaukė jaunų žmonių antplūdžio, kurie iki šiol yra darbingo amžiaus.

„Mes esame jauna savivaldybė, bet baisiausia, kad vaikų labai mažėja. Neringa – kurortas, traukia jaunus žmones, yra galimybių darbams, o kraštas gražus ir gyventi, ir vaikams auginti“, - sako jis.