Lietuvos vyriausybė: pasiekėm aukščiausią iki krizės buvusią ribą - Anglija.lt
 

Lietuvos vyriausybė: pasiekėm aukščiausią iki krizės buvusią ribą 

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seimui pristatė šešioliktosios Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Joje teigiama, kad 2013 metais bendrasis vidaus produktas, skaičiuojant vienam gyventojui, viršijo aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Jis pasiekė 3,3 procento lygį.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 proc. ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Materialinės investicijos šalyje siekė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento.

„2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima šeštą vietą“, - rašoma dokumente.

Vyriausybės teigimu, pernai Lietuva tarp Baltijos valstybių buvo patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. Ataskaitos laikotarpiu iš viso šalyje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3580 naujų darbo vietų. Nedarbo lygis per metus sumažėjo iki 11,8 procento (2012 metais nedarbo lygis buvo 13,4 procento, 2011 metais – 15,4 procento).

„Gerėjantys lūkesčiai, didėjantis užimtumas ir atlyginimai lėmė spartų namų ūkių vartojimo didėjimą. Realios namų ūkių vartojimo išlaidos per metus išaugo 4,84 proc. ir tai labiausiai prisidėjo prie viso Lietuvos ūkio augimo (...). Dėl minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 2 procentais. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu“, - rašoma ataskaitoje.

Tarp sėkmingai įgyvendinamų projektų Vyriausybė mini daugiabučių renovavimą, Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir kt.

Anot ataskaitos, šilumos kainos per šiuos metus sumažėjo nuo 26,34 iki 23,68 cento už kilovatvalandę, arba 10 procentų.

Džiaugiamasi, kad pavyko sumažinti emigraciją - nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 (2013 metais) emigranto vienam tūkstančiui gyventojų.

Užsienio politikos skiltyje akcentuojamas sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinius narius. Tai, anot Vyriausybės, sustiprino valstybės autoritetą ES ir pasaulinėje arenoje.

„Kartu toks Lietuvos aktyvumas atkreipė kai kurių valstybių dėmesį ir paskatino imtis atitinkamų priešiškų, ypač „minkštosios galios“, veiksmų prieš Lietuvą informacinėje ir ekonomikos srityse. Taip pat išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuose“, - rašoma dokumente.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos.

„Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins Rusijai palankia linkme veikti Lietuvos vidaus politikos procesus. Labiausiai tikėtini techninės žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo taikiniai Lietuvoje – svarbiausios valdžios institucijos ir kiti įslaptintos informacijos subjektai“, - tvirtinama ataskaitoje.

Fiksuota, kad informaciją apie Lietuvą rinko ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jas domino Lietuvos karinės pajėgos, jų parengtis, karinės infrastruktūros objektai.

Parengta pagal BNS informaciją.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seimui pristatė šešioliktosios Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Joje teigiama, kad 2013 metais bendrasis vidaus produktas, skaičiuojant vienam gyventojui, viršijo aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Jis pasiekė 3,3 procento lygį.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 proc. ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Materialinės investicijos šalyje siekė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento.

„2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima šeštą vietą“, - rašoma dokumente.

Vyriausybės teigimu, pernai Lietuva tarp Baltijos valstybių buvo patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. Ataskaitos laikotarpiu iš viso šalyje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3580 naujų darbo vietų. Nedarbo lygis per metus sumažėjo iki 11,8 procento (2012 metais nedarbo lygis buvo 13,4 procento, 2011 metais – 15,4 procento).

„Gerėjantys lūkesčiai, didėjantis užimtumas ir atlyginimai lėmė spartų namų ūkių vartojimo didėjimą. Realios namų ūkių vartojimo išlaidos per metus išaugo 4,84 proc. ir tai labiausiai prisidėjo prie viso Lietuvos ūkio augimo (...). Dėl minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 2 procentais. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu“, - rašoma ataskaitoje.

Tarp sėkmingai įgyvendinamų projektų Vyriausybė mini daugiabučių renovavimą, Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir kt.

Anot ataskaitos, šilumos kainos per šiuos metus sumažėjo nuo 26,34 iki 23,68 cento už kilovatvalandę, arba 10 procentų.

Džiaugiamasi, kad pavyko sumažinti emigraciją - nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 (2013 metais) emigranto vienam tūkstančiui gyventojų.

Užsienio politikos skiltyje akcentuojamas sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinius narius. Tai, anot Vyriausybės, sustiprino valstybės autoritetą ES ir pasaulinėje arenoje.

„Kartu toks Lietuvos aktyvumas atkreipė kai kurių valstybių dėmesį ir paskatino imtis atitinkamų priešiškų, ypač „minkštosios galios“, veiksmų prieš Lietuvą informacinėje ir ekonomikos srityse. Taip pat išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuose“, - rašoma dokumente.

Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos.

„Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins Rusijai palankia linkme veikti Lietuvos vidaus politikos procesus. Labiausiai tikėtini techninės žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo taikiniai Lietuvoje – svarbiausios valdžios institucijos ir kiti įslaptintos informacijos subjektai“, - tvirtinama ataskaitoje.

Fiksuota, kad informaciją apie Lietuvą rinko ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jas domino Lietuvos karinės pajėgos, jų parengtis, karinės infrastruktūros objektai.

Parengta pagal BNS informaciją.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: