Ligoninių priimamuosiuose - panika dėl meningokoko infekcijos 

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė patvirtino, kad pavojinga situacija Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijoje baigėsi. Per 10 inkubacinio periodo dienų susirgimas nepasikartojo. Medikams buvo kilęs įtarimas dar dėl vieno gimnazisto sveikatos, tačiau laboratoriniai tyrimai meningokoko infekcijos nepatvirtino.

„Tačiau nelaimė medikus padarė labai budrius ir netgi sukėlė atvirkštinę reakciją. Pastebime, kad vaikai daug dažniau siunčiami į ligoninę ar guldomi. O juk teisės aktais yra nustatytos indikacijos, dėl kurių galima pacientą guldyti. Vien dėl to, kad baimės akys didelės, negalima guldyti paciento, nes vėliau teks atsiskaityti ligonių kasoms, kurios gali ir nesumokėti už nereikalingą gydymą stacionare. Kita vertus, medikus galima suprasti. Tai reta infekcija ir dabar visi bijo jos nepastebėti, todėl dažniau ją įtaria“, - teigė pašnekovė.

Anot Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Binkio, pasirodžius informacijai apie paauglio mirtį nuo meningokoko infekcijos ir antrą įtariamą atvejį, žmonės iš tiesų plūstelėjo į ligoninę.

„Įsibaiminę tėvai atveždavo savo vaikus, o ir gydytojai tapo budresni ir apsidrausdami siuntė pacientus, kad atmestume diagnozę. Mes taip pat ne iš karto galime ją nustatyti. Turime stebėjimo palatas, į kurias kartais paguldome kelioms valandoms. Jei jokių naujų simptomų nėra, liga neprogresuoja, paleidžiame pacientą. Kita vertus, žmonės teisingai daro, kad jeigu mato kažkokį bėrimą, ypač kartu su karščiavimu ir peršalimo simptomais, atvažiuoja. Atskirti, ar bėrimas pavojingas, gali tik medikas. Dabar panika dėl meningokoko infekcijos aprimo, jau pradeda kalbėti apie gripą, tačiau budrumas dėl šios ligos visgi turi išlikti visus metus“, - teigė medikas.

Anglija.lt

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė patvirtino, kad pavojinga situacija Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijoje baigėsi. Per 10 inkubacinio periodo dienų susirgimas nepasikartojo. Medikams buvo kilęs įtarimas dar dėl vieno gimnazisto sveikatos, tačiau laboratoriniai tyrimai meningokoko infekcijos nepatvirtino.

„Tačiau nelaimė medikus padarė labai budrius ir netgi sukėlė atvirkštinę reakciją. Pastebime, kad vaikai daug dažniau siunčiami į ligoninę ar guldomi. O juk teisės aktais yra nustatytos indikacijos, dėl kurių galima pacientą guldyti. Vien dėl to, kad baimės akys didelės, negalima guldyti paciento, nes vėliau teks atsiskaityti ligonių kasoms, kurios gali ir nesumokėti už nereikalingą gydymą stacionare. Kita vertus, medikus galima suprasti. Tai reta infekcija ir dabar visi bijo jos nepastebėti, todėl dažniau ją įtaria“, - teigė pašnekovė.

Anot Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Binkio, pasirodžius informacijai apie paauglio mirtį nuo meningokoko infekcijos ir antrą įtariamą atvejį, žmonės iš tiesų plūstelėjo į ligoninę.

„Įsibaiminę tėvai atveždavo savo vaikus, o ir gydytojai tapo budresni ir apsidrausdami siuntė pacientus, kad atmestume diagnozę. Mes taip pat ne iš karto galime ją nustatyti. Turime stebėjimo palatas, į kurias kartais paguldome kelioms valandoms. Jei jokių naujų simptomų nėra, liga neprogresuoja, paleidžiame pacientą. Kita vertus, žmonės teisingai daro, kad jeigu mato kažkokį bėrimą, ypač kartu su karščiavimu ir peršalimo simptomais, atvažiuoja. Atskirti, ar bėrimas pavojingas, gali tik medikas. Dabar panika dėl meningokoko infekcijos aprimo, jau pradeda kalbėti apie gripą, tačiau budrumas dėl šios ligos visgi turi išlikti visus metus“, - teigė medikas.

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: