Įkėlė Lina. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Į Anglija.lt portalą kreipėsi skaudžią nelaimę išgyvenę berniuko Domantuko tėveliai. Jų sūnelis patyrė labai stiprių gimdymo traumų, kurios mažylio sveikatai bei raidai padarė didelės žalos. Tačiau Domantuko tėveliai nenuleidžia rankų ir kovoją už gražią savo sūnelio ateitį bei prašo gerų žmonių pagalbos. Štai tokį laišką vaikelio tėveliai parašė Anglija.lt redakcijai.

Domantukas, mūsų šeimoje trečias labai lauktas vaikutis, jis turi dvi labai jį mylinčias sesutes, 14 ir 5 su puse metų. Be galo džiaugėmės, kai sužinojome, kad turėsim sūnelį, o sesutėms bus mažylis broliukas.

Visas nėštumas praėjo gerai ir sklandžiai, nebuvo jokių komplikacijų, reguliariai lankantis pas gydytoja, vaikučio augimas buvo normalus, tyrimai geri, nebuvo jokių įtarimų, kad gimdymas gali būti komplikkuotas.

Gimdymo pradžia taip pat buvo normali, tačiau vėliau pradėjo svyruoti kūdikio tonai. Jie tai nukrisdavo  iki 60 kartų per minutę, tai šoktelėdavo iki 180, tačiau vėliau stabilizuodavosi.

Akušerė  buvo sunerimusi del to,tačiau gydytojas ramino, kad viskas gerai, kol tonai vėl grįžta į normalų ritmą, esą gal vaikas tokiu būdu reaguoja į sąrėmius. Taip pat nebuvo pilnai į gimdymo takus įsistačiusi kūdikio galvytė, tad laukėme, kol įsistatys, nes gydytojas vėlgi sakė, kad kartais iki pat paskutinės minutės ji neįsistato.

Vėliau man pradėjo leisti skatinamuosius, kad greičiau vyktų gimdymas. Paskatinus gimdymo veiklą, maždaug po poros valandų, Domantukas atėjo į šį pasaulį, tačiau savo verkimu apie tai nepranešė, kas sukėlė didelį nerimą, kad kažkas tikrai negerai. Vieną kartą virkštelė buvo apsisukusi, tačiau pasak akušerės nestipriai. Jis nekvėpavo,tuoj pat buvo pradėtas gaivinti,tačiau gaivinimas tęsėsi gan ilgai, apie 12 min kol jis atsigavo ir pradėjo pats kvėpuoti. Tas laikas buvo toks košmariškas, kad žodžiais neišsakomas kai jautiesi visiškai bejėgis pakeisti esamą situaciją, kai nori nušokti nuo to gimdymo stalo ir bėgti apkabinti savo mažylį galvodama, kad iškarto jį atgaivinsi, kai mačiau vyro perbalusį veidą ir siaubo kupinas akis, kai suvoki, kad galėjo būti atlikta operacija ir to galbūt būtų buvę galima išvengti.                 

Netrukus po atgaivinimo Domantukas iš gimdymo namų pervežtas į Kauno klinikas, prieš išvežant atnešė mažutėlį man atsisveikint, tada turėjau galimybę pirmą kartą jį pabučiuoti ir dabar dar jaučiu ir prisimenu šaltą nosytę ir žandukus.  Mums su tėčiu liko vienintelė viltis, kad mažyliui bus viskas gerai, jis daktarų rankose, svarbiausia, kad jis su mumis, kad mūsų mažylis nepaliko mūsų, jis norėjo gyvent ir būti su mumis. Klinikose iš karto mažylis net nebuvo paguldytas į reanimaciją, o paguldytas tiesiog naujagimių skyriuje stebėjimui, tačiau tos pačios dienos vakare jau prasidėjo stiprūs nesuvaldomi traukuliai ir tik tada pervežtas į reanimaciją, tada buvo atlikta gausybė tyrimų ir  priežasčių kodėl įvyko hipoksija gimdymo metu ieškojimas. Tačiau į šį klausimą taip ir liko neatsakyta.

Po kelių dienų būnant reanimacijoje Domantukui prasidėjo pneumonija ir sepsis, kas, pagal daktarus, turėjo taip pat didelę žalą jo smegenims kaip ir hipoksija. Reanimacijoje praleidome dvi savaites, dar dvi savaites naujagimių skyriuje. Deja patirti įvykiai, atliktų tyrimų rezultatai ir daktarų nuomonės mums gerų prognozių nežadėjo, kadangi dėl deguonies trūkumo ir sepsio žuvo daug smegenų. 

Išvykus iš  klinikų, mūsų pirma kelione buvo ne į namučius pas seses, o į raidos centrą-  lopšelį. Turėjome reabilitaciją ir svarbiausiai, kad reikėjo išmokti valgyti iš buteliuko, nes visą laiką  jis buvo zonduojamas.  Domantui diagnozuotas spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, smegenų atrofija, arnold chiari 1 tipo, generalizuota sunkiai gydoma epilepsija, akių nervų atrofija, sunkus raidos atsilikimas, taip pat kairiojo klubo displazija, dėl to dar gali būt numatoma klubų operacija ateityje. Nors vieną klubų operaciją jau turėjome. Pats jis iki šiol nieko nedaro – nesivarto, pats nesėdi, nestovi, jokių žaisliukų į rankas neima. Be akių nervo atrofijos jam yra žievinis regos sutrikimas, todėl nors akys tarsi mato, tačiau smegenys nepriima vaizdo, jis nesuvokia, ką mato. Todėl reikia labai stimuliuoti ir treniruoti smegenis.                            

Išnaudojame visas valstybės skiriamas reabilitacijas, sanatorijas, raidos centrą bei vykstame pas privačius specialistus. Kineziterapija lankom tris kartus per savaitę, einame į basėną, klausome Tomatis programą, kuri turėtų paskatinti kalbos atsiradimą ir suvokimą. Lankėme Kinisiforo (robotizuotas žingsniavimo aparatas ) treniruotes iš Kauno važinėjome į Vilnių.

Esame labai dėkingi Vilties spindulėliui, kad  šiltai mus priėmė į grupę, suteikė jėgų bei pasitikėjimo  eit tik pirmyn, bei visų gerųjų žmonių dėka, buvome surinkę lėšų gydymui. Mūsų siekiamybė buvo kamieninių  ląstelių terapija, tačiau nusiuntus dokumentus į Maskvą  gavom atsakymą, kad dėl per stiprios epilepsijos mūsų negali priimti, nes gydymas bus neefektingas. Ieškojimai tuo nepasibaigė, per kitas mamytes sužinojome apie kliniką Sanitas Novosibirske, kur atliekama M2 makrofagu ląstelių terapija. M2 makrofagai atsakingi už audinių reparaciją, neuronų mielinizaciją ir jungčių tarp jų susidarymą. Ląstelės yra išskiriamos iš pačio  vaiko kraujo, jos dauginamos  savaite laiko ir tada suleidžiam tarp 4-5  stuburo slankstelio, atliekama liumbalinė punkcija, tai geriausias kelias ląstelėms  pasiekti smegenis. Taikant šią terapija yra atlikti tyrimai poveikiui nustatyti, apie 80 % atvejų yra matomas vienoks, ar kitoks būklės pagerėjimasTaip pat skiriamas ir sudaromas 6 mėnesių gydymo medikamentais ir reabilitacijų planas. 

Kadangi mes  visų neabejingų žmonių, savo artimųjų bei draugų pagalbos dėka turėjome galimybę jau  išbandyti šią terapiją,galime tai patvirtinti.  Per paskutinius 5 menesius, tiek laiko praejo po terapijos, stipriai pagerėjusi galvos, nugaros kontrolė, aktyvesnės emocijos, atsiradusios veido išraiškos, labiausiai džiugina atsiradusi tikslinga šypsena, kai ji kuo labiau kuteni, ypač patinka rankyčių stimuliacija. Pagerėjo žvilgsnis, vis dažniau au atsiranda akių kontaktas. Ženkliai pagausėjo garsų, jų taria įvairesnių, skirtingom tonacijom, labai stengiasi mankštų metu nors ir matosi kaip jam sunku, neblogai sekasi mokintis kramtyti. 

Siekiant  sulaukti geriausių rezultatų makrofagų ląstelių terapija reikalinga pakartoti mažiausiai tris kartus, geriausiai kas 6 mėn. Taip pat būtina intensyvi, stipri reabilitacija  po ląstelių terapijos, Mūsų tikslas Domantukui suteikti  kuo didesnių galimybių sveikti, stiprėti, džiaugtis gyvenimu tiek kiek jis sugebės. Jis yra  tokio gerumo  ir mielumo, kad nesinori jo  iš rankų paleist, skleidžia energiją kupiną meilės, ir mes visi šalia jo esantys esame pripildyti ta meile.

Nuoširdžiausiai prašome visų galinčių prisidėti prie mūsų Domantėlio gerovės, jo  stiprėjimo  ir sveikesnio rytojaus.

Makrofagų ląstelių terapijai su kelionės išlaidom, dokumentų pasiruošimu, vizom, reikalingais tyrimais, bendra reikalinga suma yra 9000,- euru. Šiuo metu trūkstama suma yra 1000,-

Taip pat norime nuvykti į Olinek reabilitacijos  centrą po makrofagų terapijos, kad sustiprinti ir užtvirtinti ląstelių veiklą, stipria reabilitacija. Tam reikalinga suma  su kelionės ir gyvenimo išlaidom yra apie 2500,- eurų. Trūkstama dar visa suma.
Labai prašome mus išgirsti  ir  suteikti vilties, kad savo sūnui galėsim suteikti tai, ko jam labiausiai šiuo metu reikia, tai gydymo makrofagų ląstelėmis antro kurso (reikalingi iš viso trys) ir stiprios reabilitacijos po ląstelių terapijos.

Dėkojame už jūsų gerumą ir supratimą
                                
PARAMOS REKVIZITAI :
Gavėjas : Domantuko paramos fondas
į.k 304992386
LT88 7044 0600 0826 9413
Bankas: AB SEB
Banko kodas: 70440.
SWIFT: CBVILT2X
PayPal : lina8218@gmail.com Mokėjimo paskirtis : parama Domantukui