Apsispręsti, ar po tam tikro laiko emigracijoje vėl grįžti į Lietuvą, ne visada paprasta. Reikia apgalvoti veiksmų planą, suderinti norus su antrąja puse. Vyras pasidalino savo istorija, kai jo draugės noras grįžti į Tėvynę, deja, išskyrė juos visiems laikams.

„Grįžome į miestelį, nes manoji užsimanė pas tėvus ir darbo Lietuvoje. Tikino, kad ras per dieną darbą miestelyje.

Pusę metų nerado, sakydavo, kad dirbusi (darbo stažas – 99 procentai užsienyje), nors ir analogiškas. Tačiau niekas nepriėmė net už 500 eurų „ant popieriaus“. Į raginimus grįžti ir kurti gyvenimą svetur, kur po darbo nesijauti pavargęs, uždirbi ir gali paskolą imti būstui be jokių stresų, negrąžinti, jei krizė bus. Ji to nenorėjo.

Pasirinko likti Lietuvoje, taigi išsiskyrė mūsų keliai. Ir gerai, nebėra bendrų interesų. Matyt, giminės šaknys tokios, kai negali be streso, pykčio ir pavydo apsieiti. Nieko tokio, yra ir tokių, kurios mąsto kaip aš. Nenumirsiu – susirasiu kitą, o ji lai lieka ten ir randa tokius, kuriems ir čia lieka už ką išgerti.“– pasakojo jis.