Panašu, kad valstybinės priemonės, skatinančios didžiuotis savo šalimi ir ugdančios motyvaciją sieti savo ateitį su ja, yra tik tuščias pinigų švaistymas. Didėja ne tik oficialūs vaikų ir paauglių emigracijos mastai, bet ir daugėja jaunų žmonių, kurie suaugusiųjų gyvenimą ketina pradėti užsienyje. Anot specialistų, šią jau mada tampančią tendenciją skatina ne tiek ekonominė šalies padėtis, kiek bendra psichologinė atmosfera.
Kasmet su tėvais emigruoja vis daugiau vaikų
Vilnietė Rūta, auginanti du paauglius sūnus, teigia iki šiol niekada nepagalvojusi apie galimybę emigruoti. Lietuvoje ji dirba darbą, kuris jei teikia pasitenkinimo. Nors gyventi tenka nuo algos iki algos, tačiau ji turi galimybę vaikus leisti į būrelius, lankytis kultūros renginiuose ar įsigyti norimą knygą. Išvykus bet kur kitur jai tektų nusileisti bent keliais socialinės padėties laipteliais žemiau.
Tačiau jos vaikai mano kitaip. „Net žioptelėjau iš nuostabos, kai mano aštuntokas, dar nelabai besigaudantis Lietuvos įvykiuose, pradėjo kalbą apie emigraciją. Jis labai rimtai paklausė, ar mums nebūtų geriau, jei su visa šeima išvyktume. Priminiau, kad jo lauktų dideli pasikeitimai, pirmiausiai mokslų srityje, tačiau tai jo neišgąsdino. Jis turi draugą, jau dvejus metus su tėvais, išvykusiais dirbti į Europos Sąjungos instituciją, gyvenantį užsienyje. Berniukas mokosi tarptautinėje mokykloje, gauna, mūsų akimis, milžiniškus kišenpinigius, apsikrovęs brangiais šiuolaikiniais prietaisais ir nuolat pasakoja apie keliones po Europą. Mano sūnui turbūt susidarė įspūdis, kad visų emigrantų gyvenimas panašus“, - pasakojo moteris.
Anot pašnekovės, ji vaikams visada pabrėždavusi, kad išvykti vien dėl kambarinės ar indų plovėjos darbo niekada nesiryžtų, tačiau tai, kas transliuojama viešoje erdvėje, skiepija priešingą nuostatą – esą žmogus geriau jaučiasi indus plaudamas svetur nei gyvendamas šalyje, kurioje vieną valdžios skandalą seka kitas. „Žinote, ėmiau ir susimąsčiau – o kodėl gi nepabandžius karjeros saulėlydyje?“ - atviravo moteris.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro duomenimis, pernai darytas tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. jaunų žmonių iki 29 metų norėtų išvykti dirbti į užsienį. 12 proc. teigė dar neturintys nuomonės šiuo klausimu ir tik 29,5 proc. tikino neketinantys emigruoti.
„Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugėja nepilnamečių emigrantų. Tiesa, pernai dėl masinio išvykimo deklaravimo apskritai gerokai išaugo emigrantų skaičius, kuris visiškai nereiškia, kad tiek jų ir išvažiavo. Kita vertus, kelių ankstesnių metų tendencijos taip pat rodo didėjantį emigruojančių nepilnamečių skaičių. Kai jau išvažiuoja vaikai, galima įtarti, kad šeima įleido šaknis. Paprastai iš pradžių išvažiuoja vienas asmuo, gyvena kur nors bendruose vagonėliuose, o vėliau susitvarko gyvenimą, išsinuomoja butą ar namą ir įsikuria su šeima“, - svarstė TMO Vilniaus biuro programų koordinatorius Mantas Jeršovas.
Statistinės svetainės www.123.emn.lt duomenimis, tarp emigrantų, deklaravusių savo išvykimą, net 24 proc. sudaro 15-24 m. jaunuoliai. Palyginimui, nuolatinių gyventojų grupėje šio amžiaus žmonės sudaro 15 proc. Vaikai iki 14 metų tarp emigrantų sudaro taip pat nemenką grupę – apie 10 proc.
2009 m. oficialiai emigravę buvo 880 vaikų iki ketverių metų, 2010 m. skaičius šoktelėjo iki 3040. Taigi suskubus gyventojams deklaruoti savo ir šeimos narių išvykimą paaiškėjo niūrūs skaičiai.
Moksleiviai veržiasi į prasčiausius universitetus
Specialistai pastebi dar vieną ryškią tendenciją, susijusią su emigracija. Šiandien bene visi moksleiviai svajoja apie studijas užsienyje, o gimnazijose apie tokią galimybę netgi rengiamos paskaitos tėvams.
Anot Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, vykti studijuoti į užsienį yra masinė, bet iki galo nesuvokta tendencija, kuri paremta tik nepilnavertiškumo kompleksu, skatinančiu svetur ieškoti to, ką Lietuvoje galima gauti ir lengviau, ir kokybiškiau.
„Žinoma, užsienyje yra gerų universitetų. Jei kalbame apie Kembridžą ar Oksfordą, išskirtiniai ypatingai gabių vaikų atvejai, aišku, traktuotini, kaip sėkmė. Bet didžioji dalis išvažiuoja į vidutinio ar dar prastesnio lygio universitetus ir gauna prastesnį išsilavinimą nei galėtų gauti Lietuvoje. Lietuva kol kas dar teikia išties neblogą universitetinį išsilavinimą, ko nebegali padaryti kitos šalys. Toje pačioje Anglijoje, į kurią visi veržiasi, dažnai teikiamos tik specializuotas tam tikros profesijos studijos, o ne universitetinis išsilavinimas.
Kai parodžiau buvusiam mūsų mokyklos mokiniui, kuris 15 m. pragyveno Anglijoje, universitetų, į kuriuos įstojo mūsų geri mokiniai, sąrašą, jis pasakė, kad pusė jų nežinojo nei kur važiuoja, nei kodėl. Vaikai iš esmės dar nesuvokia savo krašto, todėl jų pastebėjimai apie užsienį tolimi realybei, o ir tėvai nelabai susivokia. Žmonės pasiruošę mokėti už prastesnį išsilavinimą, kurį Lietuvoje gautų geresnės kokybės ir nemokamai“, - įsitikinęs pašnekovas.
S. Jurkevičiaus manymu, viešojoje erdvėje įsigalėjusi nuomonė, kad užsienio universitetai yra geresni. Tikima, kad studijos užsienyje yra kokybiškesnės ir modernesnės. Tokios nuostatos suformavo įsitikinimą, kuris peraugo į vienpusišką vienos sistemos aukštinimą, o kitos nepagrįstą menkinimą.
Žinoma, užsienio universitetų privalumas yra tas, kad jie gali pasiūlyti įvairesnes studijų programas ir geriau įrengtas laboratorijas, mokymo metodus, kurie yra efektyvesni ir neatsilieka nuo laiko dvasios. Be to, dalyje universitetų bakalauro studijos yra metais trumpesnės. Kita vertus, net prestižiniai Jungtinės Karalystės universitetai moko studentus tik vienos disciplinos dalykų. Toks siauras mokymo laukas itin gabiems studentams galbūt ir yra prasmingas, tačiau vidutinių gabumų žmonėms tokia mokymo sistema verčia tik tobulais atskiros srities vykdytojais.
„Tikėjimas, kad po studijų bus galima užsienyje susirasti gerą darbą – iliuzija. Reikėtų taip sakyti – tai būtų bandymas per trumpą laiką užsidirbti daugiau pinigų. Ar kažkur pasodins emigrantą į prestižinę vietą? Aišku, galima girtis, kad aš dirbu garsiajame „Barclays“ banke, tačiau esu žemiausios grandies klierkas – aptarnaujantis personalas. Ar tai svajonių profesija?“ - svarstė S. Jurkevičius.
Anot pašnekovo, net Amerikoje per ilgą laikotarpį mažai lietuvių kažkuo pagarsėjo, o juk ten išvyko labai rimti žmonės – daug inteligentijos. Tad vargu, ar ir dabar kuo nors nustebinsime pasaulį.
Iš Lietuvos varo bejėgiškumas ir nereikalingumo jausmas
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė įsitikinusi, kad pastaruoju metu daugėja emigruoti norinčių žmonių todėl, žmonės vis dažniau jaučiasi nesvarbūs, niekam nereikalingi ir niekam nepriklausantys, nesijaučia savo šalies piliečiais. Tuo tarpu poreikis priklausyti didesnei bendruomenei žmogui labai svarbus.
„Nežmoniškai daug nusivylimo, nes egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp kelių procentų žmonių, kurie gyvena gerai, ir visų likusiųjų. Kai mes girdime, kad situacija gerėja, bet to nejaučiame, nebežinome, kuo tikėti, kuo pasitikėti, į ką kreiptis, jei yra blogai. „Et, išvažiuosiu“, - tuomet sako žmogus, nes girdi daug istorijų, kaip žmonės „ten“ yra gerbiami, vertinami, gali išgyventi iš to, ką užsidirba. Kitas klausimas, kaip būna iš tiesų, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susijęs su nereikalingumo jausmu“, - svarstė pašnekovė.
Anot psichologės, žmonės dažnai neturi aiškios nuovokos, nei kas esą, ką darantys, todėl neretai susitelkia ties tikslu užsidirbti ir „normaliai gyventi“.
„Kad ir kokia banali klišė, bet ji tam tikra prasme teisinga – „laimė yra ne piniguose, bet jų kiekyje“. Kaip žmogus gali jaustis, kai minimali alga mažesnė už skurdo ribą? Kai žmogus negali susimokėti mokesčių, negali nueiti į teatrą, į kiną, gyventi oriai, jis pasirenka išvykimą. Gal jis ir išvykęs to nedarys, bet bent jau žinos turintis tokią galimybę“, - teigė D. Balčiūnienė.
Pašnekovės manymu, vaikai, girdėdami apie tai kalbant suaugusiuosius, taip pat persismelkia šiomis nuotaikomis. Šiandien emigracija traktuojama kaip vienas iš problemų sprendimo būdų – „jei čia viskas blogai, viską mesiu ir išvyksiu“. Mums iš tiesų labai trūksta to, ką matėme per Europos krepšinio čempionatą, – patriotizmo. Kai nuolat girdime, kokie esame blogi, kiek nusikaltėlių lietuvių sulaikoma užsienyje ir pan., pradedame nemylėti savo tėvynės.
„Emigracija kaip pati savaime nėra visai neigiamas reiškinys. Žmogus pamato pasaulio, kad kiti žmonės gali ir kitaip gyventi, ne tik taip, kaip jo kaime, užsidirba pinigų, pramoksta kalbų. Tokie žmonės gali grįžti ir jaustis pilnaverčiais piliečiais Lietuvoje. Tačiau kad jie grįžtų, šalyje visgi turi būti užtikrintas oraus pragyvenimo lygis. Kad vaikas užaugtų pilnavertė, savimi pasitikinti asmenybė, jis turi gauti pakankamai padrąsinimų, paskatinimų, jis turi patirti kažkiek sėkmės. Jei žmonės ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik girdės, kad mokesčiai bus didinami, šiluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus apmokestinti, visuomenė vis labiau grims į depresiją, kuri mūsų tautai ir taip būdinga.
Lietuviai – ne graikai, gatvių jie nešturmuos, nes iš sovietmečio dar turime daug nuolankumo, baimės, kad jei kažką darysiu, būsiu nubaustas. Pabandė lietuviai sukelti riaušes, bet po jų turbūt ne vienas pagalvojo: „Kam man į visa tai veltis, vis tiek iš to nieko gera nebus, aš nieko nepakeisiu. Kažką pakeisti galiu tik individualiai – išvažiuodamas į pažadėtąją žemę, kurioje nebūtinai manęs laukia išskėstomis rankomis. Tai depresijos, bejėgiškumo ženklas“, - sakė psichologė.
Parengta patal Ingos Saukienės straipsnį, Delfi.lt
Komentarai
Viskas cia gerai. Aptaria emigracija ir t.t. patriotu yra Lietuvoj daug ir nereik cia verkt pripazistu, kad blogai darau vien galvodamas apie emigracija, bet zinoma tai nedelto, kad "nekenciu" Lietuvos ar panasiai. Tai yra mano tevyne ir tu nori to ar nenori turi myleti ja, kaip vaika. Taigi net jai ir issyksiu is Lietuvos grysiu butinai, be pinigu ar su jais. Paskaiciau cia jusu visus komentarus, vieni sako nieko Lietuvoj gero, kiti - atvirksciai. Jai bus priversta likti cia visiem ir gyventi bus baisu, nes zmones isvyksta, kad maziau butu problemu, o jai jie cia visi liks prasides zymiai daugiau streiku ir t.t. kurie nores pagerinti gyvenimo salygas jai jau cia liekame. Nekaltinkit tu kurie emigravo, kaltinkit tuos kurie leido jiems tai padaryti.
tai va tokie dvasios vargsai ir vargses ir gyvena UK, kuriu slykscius komentarus redakcija istrina... ir aciu dievui,.
Komentaras pašalintas dėl neetiško turinio (necenzūrinių žodžių, įžeidžiančio pobūdžio ar pan.).
kas nori -pagal isgales ir prota ir lietuvoje neblogai gyvena... tik gal neisgali kiekviena savaite vilktis i primarka ar hm pirktis skuduru... nuo kuriu jau spinta luzta... ar zinote kad cia daugelis praktikuoja ,,skuduru pirkimo ,, terapija apsiginti nuo depresiju kad gyvena cia... nezinojote kiek cia nelaimingu atvaziaveliu eina tuntais i parduotuves perka viska is eiles.. nes depresuoja gyvendami toli nuo tikrosios tevynes... laime tureti skudurus ir esti angliska desra dirbant nekvalifikuotus darbus uz 200 km nuo namu... ar laime tureti galva ant peciu,baigti mokslus ir supaprastinus savo poreikius gyventi savo kraste,,,???
Eh, visiskai teisingai rasai! Taip ir yra!
O priespaskutiniam lochui tiek butu galima daug parasyt, tiek pavyzdziu pateikt... Na, bet is karto matosi, kad toooooks lochas koncinas, kad vis tiek nieko nesupras. Tegul ir toliau save bando teisinti, kad Lietuvoje buvo paskutinis ugabas, nes neturejo turtingu tevu ir pazinciu. Proto tu neturejai (ir neturi)!;)
Straipsnis tai jauciasi kaip specialiai parasytas, sukurt ivaizdy kad uzsienyje nieko gero. Tam pagrindo yra, dauguma lietuviu imigravusiu cia dirba paprastus darbus, bet esme kad jie ir lietuvoj ta paty darytu greiciausiai tai kam jiem vargt lietuvoj dar sunkiau?
O atseit dirbti barclays banke kleirku labai prastas darbas, tai lietuvoj visi mes ponai redaktoriai, direktoriai, chirurgai ar politikai seime tipo?
Galimybes uzsienyje geresnes daugiau pasiekt ir geriau finansiskai gyvent, reikia tik kalba moket ir galva ant peciu turet, deja abieju siu dalyku dauguma emigrantu neturi. uz tai ir dirba statybinikais arba kambarinem ar labdaros maisiuku mafijas organizuoja.
jau tik nereike p*st man proto kad pabaibi tas studijas ir viskas gerai toi lietuvoj siknon ta jusu lietuva lietuva gina tik tie kurie esa turtingu tevu vaikelei ir turi pazinciu tik jie gali prasimust ir namus statytis ir t,t
Brangus rasytojai, o ypac paskutinieji, gal jums kartais pagalbos psohologo reiketu??!! galiu parupinti ir vieta tam tikroj istaigoj...labai jau komentuojat ne i tema...
o tau, mieloji tautiete, susikaupti ir issisikti, nes matomai neturi su kuo pasidziaugti ar su kuo pasidalinti 'juodziai ir babajai uzkniso mane!! arba 'kokiu dar benefitu galeciau gaut?' mintimis, pavydek jei jau taip norisi, man negaila!!
na tai dabar belieka zitutei ir tai kitai susirast viena kita , apsikabint ir issibuciuot..o gal ir apsiverkt...:))))
juk bendramintes -suradot viena kita ...
su laiminga pabaiga!
:)
zinok kaip keista skaityti lietuvio kuris kazka parase nesikoliodamas ir plauku piestu netatydamas :)) dekui, tikrai dziaugiuosi kad sitaip viskas susiloste, kad ir kaip sunku buvo bet verta :)
taip pat sutinku su tavim kad yra lietuvoje galimybiu, o ypac jei moki uz save pastoveti ir zinai ka ir kada pasakyti, tokioje padetyje manau ir benamis galetu bet ko pasiekti, taciau deja siais laikais viskas spendziama ne is mases galvoje taciau turio kisenese :(
Tai aisku, kad situacijos buna ivairios. Ir pritariu, kad tikrai ziauriai daug priklauso nuo tevu! Net ne tiek materialia prasme, kiek nuo ju poziurio, ju vertybiu. Tad puikiai suprantu, kad Lietuvoje kazka pasiekt tau butu itin sunku (gal ir beveik neimanoma), ir labai gerai padarei, kad isvaziavai! Dziugu, kad esi cia laiminga ir sekmes tau ir toliau!:)
As cia gincijosi su tais, kurie sako, kad Lietuvoje visai niekam nera galimybiu (tik per pazintis nebent) ir visai nera gyvenimo:)
Taip, kaip ir rasiau, Lietuvoje tai sunkiau pasiekiama, bet pasiekiama. Nepastebejau, kad tie mano draugai Lietuvoje, kurie vazineja naujom masinom ir t.t., butu kokie "auksiniai":) Zmones kaip zmones. Tiesiog turi issilavinima, turi koses galvoje, tad del to ir turi labai gerus darbus (beje, isidarbine be jokiu protekciju, patys, po truputi kilo karjeros laiptais).
Aisku, turiu ir kitokiu draugu - kurie vis dar nuomojasi keliese, nors metu jau po 30 su kapejkom:) ir vazineja su tevu pries 10 metu atiduotom senom masinom... Bet ir tie kazkaip badu nemirsta, ir baruose pasedi, ir i kina/stadiona nueina ir t.t. Vien kruopu tikrai nevalgo:) Na, bet kalba ne apie tai:) O apie tai, kad jeigu gyveni vargingai, pats kaltas. Yra ir darbu geru Lietuvoje, ir issilavinimas nemokamas. as neidealizuoju, korupcijos ten irgi daug, bet ir nereikia sakyt, kad "nera galimybiu", "nepasiekiama" ir t.t.
ir beje dziaugiuosi uz tuos lietuvius kurie moka gyventi ietuvoje, ne vien tik skolomis verciasi, zavi man ju drasa, ir reiskia ne tokie kvaili yra, saunuoliai!
nesutinku kad tas 'juodadarbis' gali ir masina turet ir nama isigyt, na masina(uz kelis simtus svaru - taip, bet kazi ar zinai kiek uz draudima mokesi, jei isgali - valio! o kas del namo, geriausiu atveju issinuomotum, cia gi nesiskaito namo turejimas ;)
o manai kad tie nauji namai vis statomi lietuvoje yra tautieciu patriotu?! kazin!! gi tie patriotai aria uzsieniuose kad galetu kazka lietuvoje isigyti.
TO: DK & TO DK: vienas kruopas valge kitas nevalge, na ir ko reikia stumti taip, valio tau kuris galejo sau leisti nueiti i kina, kavine, teatra ir pan, va man neteko taip daznai. budama gal koiu 15-kos jau zinojau kad sulaukusi pilnametystes isvaziuosiu uzsienin nes nieko gero man ta lietuva nezadejo, tevai nebuvo galvoti(negrazu bet ka jau padarysi, gi tiesa) nemokejo graziai gyvenimo sudelioti nei sau nei man, is ko as buciau isgyvenusi toliau? jei jie vos savo mokescius susimokedavo ir tai kiek prisimenu is vaikystes visada budavom isiskoline,,, nenusiseke man su vaikyste taciau tikrai nenoriu savo vaikams tokios ateities todel pasirinkau uzsieni, man cia geriau, zmones mielesni, ne tik vieni kitu langus spitrina diena nakti, zodziu, ne lietuviai tai ir dziaugiuosi.
Kazin kas tuos namus statosi??!!! Tikrai ne eiliniai lietuvos darbininkai!!! Galimybe Lietuvoje tikrai yra, jei tu i ja grizti uzsikales pinigu uzsienyje!!!!!!
Nu jau nereikia. Pilna Lietuva krutu tackiu ir nuosavu namu. Paziurek, kad didziuju Lietuvos miestu priemiesciuose darosi, ir vis dar nauji nuosavu namu kvartalai statomi. Ir ka, ne zmones juose gyvena, ne lietuviai? Taigi visgi yra galimybiu;) Aisku, to sunkiau pasiekt negu Anglijoje. Cia kiekvienas juodadarbis gali ir masina nauja turet ir nama isigyt:) Taip, Lietuvoje nera taip lengva, bet ir nereikia sakyt, kad "nera galimybiu".
skile lietuva viskas korumpuota nera galimybiu pasiekt gali baigt tas studijas ir ka nx vistiek nebus galimybiu nuosavo namo pasistatyt krutos tackes turet ir bent maisto be susikto e paedusem
Uzuojauta tau. Tik nereikia apibendrinti. TU Lietuvoje valgei kruopas, TU nevaiksciojai i teatrus ir kina, TU apsipirkinejai Gariunuose. Del to ir isvaziavai. Ir cia viskas suprantama - TU neturejai kitos iseities, nes nesugebejai pasiekt normalaus gyvenimo lygio Lietuvoje. Bet ne visiems taip.
P.S. Apie teatrus: Vilniuje neimanoma patekt i teatra, jeigu ta pacia diena eit noretum (ne is anksto) - teatrai pilnuteliai, net stovimas vietas parduoda (kas man visai nesuprantama, juk ne koncertas koks...:)). Nezinau, kas i tuos teatrus vaiksto, jeigu VISI Lietuvoje badu mirsta;)))))
Kai žmogus negali susimokėti mokesčių, negali nueiti į teatrą, į kiną, gyventi oriai, jis pasirenka išvykimą - va butent. O cia, kad ir gaudamas minimalu atlyginima gali visa tai sau leisti ir nebutina eit i second handus pirkti rubus, nes uzdirbi ir gali apsipirkti normaliuose parduotuvese (Pull and Bear, Vero moda, H&M ir pan), o LT taupai taupai ir vistiek tik mokescius susimoki, valgai kruopas ir apsipirkineji gariuonuose arba skydurkese...
,, Kažką pakeisti galiu tik individualiai – išvažiuodamas į pažadėtąją žemę, kurioje nebūtinai manęs laukia išskėstomis rankomis. Tai depresijos, bejėgiškumo ženklas“, - sakė psichologė.,,Nu tik nejuokint,yra visiskai atvirksciai,tie kurie lyg ir noretu isvaziuot,bet niekaip negali apsisprest,turi galbut bejegiskimo jausma,o pasiryzt isvaziuot nera taip paparasta,kaip galbut daugumai atrodo,ai zinai spragtelejai pirstu ir jau as Londone ar kur kitur,va sitie zmones tai turi turet stipria valia ir prota ,kad kiekvienas padarytas sprendimas butu tinkamas.O kad nuvaziavus nereiktu indu plaut ar kambarine viesbutyje dirbt,galva ant peciu reikia turet ir pradziai siek tiek anglu kalbos zimiu,jei visa tai turi ,tai 100 procentu tikrai rasi geresni darba!!!O laikui begant, dar geresni nei tevyneje turejai galbut.o kas nesugeba siekt savo tikslu ,tas bet kokiame pasaulio krastelyje kaip plove indus taip ir plaus visa gyvenima,neturi reiksmes ar tai Lietuva ar Anglija ar Amerika.Geros dienos visiems!