Nors svajonių šalimi emigracijai ir toliau išlieka Didžioji Britanija, lietuvius masina ir darbas Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Beveik pusė tautiečių jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties, o apie 60 proc. susigundytų gavę pasiūlymą padirbėti svetur.

Tokiomis įžvalgomis dalinasi JAV konsultacinė įmonė „Boston Consulting Group“ ir „The Network“, atlikusios pasaulinį tyrimą „Decoding Global Talent“. Lietuvoje tyrimą vykdė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Lietuvos gyventojai pirmauja Baltijos šalyse pagal gyvenusių bei dirbusių užsienyje skaičių, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - tokių priskaičiuojama net 48 proc. Beveik trečdalis lietuvių jau turi darbo svetur patirties, 12 proc. yra studijavę už Lietuvos ribų, o 7 proc. teigia užsienyje gyvenę. Labai arti mūsų yra kaimynai estai, kur vienu ar kitu tikslu užsienyje laiką yra leidę 46 proc. apklausos dalyvių. Mažiausiai svetur „pripėdavę“ latviai. Net 69 proc. jų teigia neturintys jokios gyvenimo užsienyje patirties. Juos lenkia tik baltarusiai (74 proc.) ir ukrainiečiai (76 proc.). Beje, bendrai pasaulyje dirbti ar studijuoti iš gimtinės nėra išvykę 65 proc. gyventojų”.

Tyrimo duomenimis, pagal sutinkančių padirbėti svetur procentą (56 proc.) lietuviai mūsų regione nusileidžia tik lenkams (62 proc.). Lietuviams į nugarą kvėpuoja estai (55 proc.) ir gerokai atsilieka latviai (39 proc.). Itin daug norinčių išbandyti darbą užsienyje tarp ukrainiečių (59 proc.), kas tikriausiai paaiškinama itin prasta ekonomine šios šalies padėtimi.

Bet nuo noro emigruoti iki realaus veiksmo – pakankamai tolimas kelias. Štai iš emigracijon labiausiai besiveržiančių ukrainiečių tik 16 proc. iš tikro dairosi darbo ne tėvynėje, o realius žingsnius (kandidatavę į pareigas, dalyvavę pokalbyje, gavę darbdavio pasiūlymą) įsidarbinimo link yra žengę tik 7 proc. respondentų.
Daug svajoklių ir Latvijoje bei Estijoje. Susidėję rankas, „gal kas pakvies dirbti užsienyje“, darbo laukia apie 68 proc. latvių ir estų, besidominčių darbu svetur. Lietuvių, pasyviai lūkuriuojančių pasiūlymo iš užsienio, turime tik 49 proc., o aktyviai siekiančių svajonės – 26 proc. Lenkijoje darbo svetur laukia tik 32 proc., užtat net 54 proc. aktyviai veikia, kad jį gautų. Viso pasaulio mastu pasyvių užsieninio darbo ieškotojų turime 66 proc., o pradėjusių darbinimosi procesą - 19 proc.

Lietuviams geriausia vieta - JK, o kitiems?

Nors esame artimi kaimynai, tačiau patraukliausių emigracijai valstybių dešimtukai skiriasi. Jei lietuvių nuomone geriausia vieta dirbti ir gyventi yra Didžioji Britanija, tai estams labiausiai patinka kaimyninė Suomija. Jungtinė Karalystė jų prioritetų sąraše tik penkta. Latviai, tikriausiai dėl istorinių sąsajų, pirmą vietą skiria Vokietijai. Visuose trijuose dešimtukuose, tik skirtingose pozicijose, dominuoja Skandinavijos valstybės. Be to, latvius traukia Austrija, Kanada, lietuvius - Prancūzija ir Olandija, estai labiau nei Kanadą vertina Ispaniją. Ir lietuviai, ir latviai, ir estai mielai įsidarbintų Šveicarijoje, JAV, bet tarp populiariausių vietų imigracijai nemini Australijos ir Italijos, kurios yra tarp dešimties viso pasaulio emigrantams patraukliausių valstybių.

Pačia tinkamiausia sostine darbui ir gyvenimui užsienyje lietuviai tradiciškai laiko Londoną, kuris pirmauja ir pasaulyje. Latvių nuomonė ta pati, tačiau estai pirmenybę teikia Helsinkiui. Į latvišką TOP’ą įsimaišo Paryžius (3 vieta pasauliniame šešetuke), o estai šeštą vietą skiria lietuvių ir latvių neįvertintam Niujorkui (2 vieta pasaulyje). Bet nei latviai, nei estai, nei lietuviai tarp geriausių nepaminėjo Sidnėjaus, pagal patrauklumą imigracijai užimančio 4 vietą pasaulyje. Beje, baltarusių šešetuke atrandame Prahą bei Varšuvą, ukrainiečių – Vieną ir Los Andželą, o lenkų – Barseloną, kurių pasaulio sostinių TOP6 išvis nėra.