Londone gyvenusi aplinkos ministro patarėja - kovotoja su klimato kaita - Anglija.lt
 

Londone gyvenusi aplinkos ministro patarėja - kovotoja su klimato kaita 

Zita Čepaitė, "Infozona"

Britanijos piliečiai raginami mažinti „anglies dvideginio pėdsaką“, kurį, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, palieka kiekvienas žemės gyventojas. Vien savo asmenine sėkme besirūpinančių lietuvių globalinio atšilimo problemos, atrodo, nejaudina – jie linkę tai laikyti iš piršto laužta problema. Tačiau ateina laikas aplinkos apsaugą suvokti ne kaip mados šauksmą, o būtinybę.

Nemaži pasiekimai

Viena iš lietuvių, kuriai globalinis atšilimas nėra tuščia frazė, tai - Laura Dzelzytė (26), prieš keletą metų įsijungusi į ekologinio projekto „GreenIndex“ veiklą.
Laura Londone įsikūrė prieš aštuonerius metus ir visą laiką aktyviai dalyvavo įvairiose labdaringų ir visuomeninių organizacijose veiklose. Iniciatyvos ir energijos nestokojanti mergina jau antrus metus iš eilės išrinkta Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pirmininke. Lauros vadovaujama organizacija surengė keletą įdomių kultūrinių projektų – tarp jų nemažo populiarumo sulaukusią Lietuviško kino naktį. 2007 metais L.Dzelzytę pastebėjo pasaulio žiniasklaida ir kaip vieną iš 35 progresyviausių pasaulio jaunų verslininkių įtraukė į „World Business Magazine“ ir „Shell“ sudarytą sąrašą. Tais pačiais metais ji gavo ir specialų „LT tapatybės“ apdovanojimą „Už veržlumą“, kuriam ją nominavo JK įsikūrę lietuviai. Nors jauna moteris gali pasigirti nemažais pasiekimais, tačiau svarbiausios jos įsipareigojimas - „GreenIndex“ projektas, kurio vystymui Laura atiduoda didžiausią savo energijos dalį. Projekto tikslas - įvertinti svarbiausius faktorius siekiant išsaugoti aplinką. Ji dirba su šiuo projektu ir skatina ekologišką gyvenimo būdą.

„Mes siekiame pakeisti žmonių požiūrį į produktų vartojimą, atsižvelgiant į gamtos apsaugą. „GreenIndex“ skiriasi nuo kitų panašias idėjas skleidžiančių projektų teiginiu, kad kiekvieną vartojamą produktą galima įvertinti ne tik pinigine verte, bet ir pagal poveikio aplinkai indeksą“, – sako L.Dzelzytė.

Kas tas „žaliasis indeksas“?

Pirminės „GreenIndex“ idėjos, kuri pradžioje vadinosi tiesiog „CO2 Label“ (liet. „Anglies dvideginio etiketė“), autorius yra britų žurnalistas Johnas Higginsonas, 1999 metais tyrinėjęs anglies dvideginio įtaką klimato kaitai. Kai Laura susipažino su jo darbu, pati pasiūlė išplėtoti jo mintį įtraukiant ir kitus klimatui įtaką darančius faktorius bei pakeisti projekto formatą. „Mano svarbiausia idėja buvo nustatyti pagrindinius atskaitos taškus, tokius kaip gaminimą, įpakavimą ir transportavimą, ir iš šių nustatyti kitus faktorius, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas žaliasis produkto indeksas. Šiuo metu turime skalę, pagal kurią apskaičiuojame produkto ekologiškumą nuo 1 iki 100, kur 1 reiškia neekologišką produktą, o 100 – kad produktas, palyginti su kitais savo kategorijos nariais, yra pagamintas aplinkosaugiškai atsakingai“, – paaiškina projekto esmę L.Dzelzytė.

„GreenIndex“ projektas per pastaruosius keletą metų sulaukė nemažai dėmesio ir užmezgė bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis bei inovacijų kompanijomis. Vienos iš svarbiausių - princo Charleso labdaros organizacija „Accounting for Sustainability“, „Zyen“ grupė ir „Tyndall“ centras, kuris vienija įvairių sričių mokslininkus, tyrinėjančius klimato kaitą. „Vienas iš mūsų projekto privalumų tas, kad mes esame gana novatoriški, nes sugebėjome atsisakyti standartiško panašių iniciatyvų formato. Dauguma kitų projektų yra pagrįsti vienu faktoriumi, kuris, pavyzdžiui, nusako, kiek toli produktas keliavo („food miles“) arba ar jis yra organiškas ir panašiai. Tačiau „GreenIndex“ siekia paprasta matematine išraiška atskleisti produkto įtakos gamtai visumą. Be to, planuojama sukurti formulę, pagal kurią būtų galima apskaičiuojamą „ekologiškumą“ nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į mokslo pažangą šioje srityje. Sakykime, šiandien yra svarbus anglies dvideginis, tačiau po penkerių metų kalbėsime ir apie kitas dujas, tokias kaip metanas, ar kitus klimato kaitai įtaką darančius faktorius, apie kuriuos dabar dar nekalbama. Todėl mūsų projektui yra ypač svarbus bendradarbiavimas su mokslininkais, siekiant tobulinti „GreenIndex“ idėją koja kojon su mokslu“, – teigia Laura.

Tikslas - atsakingas vartojimas

Kalbėdama apie naujausias vartojimo tendencijas L.Dzelzytė teigia, kad vienkartinio panaudojimo produktų amžius baigiasi, nes dėl išteklių stokos, iššūkių aplinkai ir griežtesnių reikalavimų gamintojai ateityje vis dažniau ieškos būdų, kaip panaudoti produkto atliekas ir suteikti gaminiui ilgesnį gyvavimą. Ji tikisi, kad vieną dieną vartotojas, pirkdamas produktą, atsižvelgs ne tik į kainą ar kokybę, bet ir į tai, kokią įtaką jis daro aplinkai. “Ateis diena, kai kompleksiškai atskleisti gaminių įtaką aplinkai ant pakuočių bus privaloma. Kai pasikeis visuomenės požiūris į vartojimą, tuomet ir gamintojai bus priversti keistis. Tačiau mes suvokiame, kad norint įtvirtinti šią idėją, dar reikia nemažai dirbti. Jei pernai su mūsų organizacija norėjo bendradarbiauti ne vienas, šiandien esant tokiai ekonominei situacijai, to noro ar filantropijos jau yra kur kas mažiau. Visi žiūri, kaip pagaminti produktą mažiausiomis sąnaudomis ir parduoti jį, o ne kaip būti atsakingiems“, – liūdnai šypteli mergina. Todėl „GreenIndex“ projekto autoriai stengiasi kuo daugiau bendradarbiauti su įvairiomis Jungtinės Karalystės politinėmis partijomis, kurios panašias idėjas įterptų į savo programas ir paverstų jas privalomomis. “Mūsų tikslas – pasiekti, kad atsakingo vartojimo principas taptų gyvenimo norma, net jei tektų paaukoti „GreenIndex“ ženklą”, – teigia Laura.

Lietuviai „žali“ tik žodžiais

L.Dzelzytę džiugina tai, kad jų projektu domisi gamintojai iš JAV ir Azijos, nes būtent iš ten ir kyla didžiausias pasaulio aplinkos teršimas. Praeitų metų lapkričio mėnesį ji pristatė „GreenIndex“ projektą Amerikoje ir sudomino net tokį milžiną kaip „Coca-Cola“ koncerną. „Korporacijos pasižymi tuščiais pažadais, tačiau tai, kad su mumis šnekasi didžiosios kompanijos, jau parodo jų suvokimą apie akivaizdžią ekologinės atskaitomybės vartojime tendenciją, todėl šie gamintojai jau sudarinėja didelių projektų programas, kurios galbūt pakeis produkto gaminimą“, – pasakoja Laura.

Nors klimato kaitos ir poreikio apsaugoti aplinką suvokimas po truputį plinta visame pasaulyje, Lietuvos dar laukia ilgas kelias. Laura teigia, kad pagal Europos Sąjungos (ES) atliktus tyrimus 60 proc. lietuvių teigia, kad aplinkos apsauga yra ES kompetencija. „Nors lietuviai turi nemažą solidarumo jausmą, yra įsitikinę, kad visa iniciatyva priklauso būtent nuo ES, o ne nuo jų pačių. Tačiau yra žmonių, kurie galbūt jau turi susikūrę materialinę gerovę ir gali pagalvoti ir apie kitus, o kai kurie iš principo yra etiški ir atsakingi, todėl ir imasi tokios veiklos bei atsakingos gyvensenos“, – nepraranda vilties Laura.

Ji nestokoja entuziazmo ir yra kupina idėjų, kaip pakeisti pasaulį ir jį padaryti geresnį. „Šiuo metu skaitau knygą „Filantropinis kapitalizmas“, kurioje šnekama, kaip turtingi žmonės, tokie kaip Billas Gatesas, gali pakeisti pasaulį naudodami ir palikdami turtus ne paveldėtojams, o investuodami į labdaringas organizacijas, pritaikant kapitalizmo principus. Pagrindinė filantropinio kapitalizmo idėja yra ta, kad labdara neturi būti vien šelpimas, o labiau etiškas efektyvus verslas, sukurtas spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas, generuojantis pelną, kuris savaime taptų investicija į tolesnes labdaringas programas. Panašių principų galime rasti ir Kioto „Žaliųjų investicijų programoje“ („Green Investment Scheme“), pagal kurią pajamas, gautas už emisijų pardavimą, šalis gali panaudoti tik išskirtinai „žaliems“ arba emisijas mažinantiems projektams“, – tikina Laura.

Ji prisipažįsta, kad buvo gavusi ne vieną pasiūlymą dirbti privačiose įstaigose ir korporacijose, tačiau Laurai darbas turi turėti gilesnę prasmę. Būtent tai ir lėmė, kad ji visiškai neseniai pradėjo dirbti Aplinkos ministro patarėja, nors galutinio sprendimo atsisakyti iniciatyvų Britanijoje ir grįžti į Lietuvą dar nepriėmė. „Mano sprendimas į Lietuvos aplinkosaugos problemas pažvelgti iš arčiau ir pamėginti pritaikyti įgytas žinias bei kontaktus yra blaivus žingsnis siekiant ilgalaikio tikslo nors minimaliai prisidėti prie kovos su klimato kaita pasaulyje ir keičiant mūsų nenormalų prisirišimą prie begalinio neatsakingo vartojimo. Derinti valstybės ekonominį augimą ir gamtos apsaugą yra nelengvas darnios plėtros kelias, tam reikalingos pažangios inovacijos ir įžvalgūs strateginiai valstybės sprendimai. Esant valdymo struktūroje, aplinkosaugos problemas galima pamatyti kitomis nei nevyriausybinės organizacijos akimis. Norėjau pajusti iš arti tokių iššūkių problematiką ir prisidėti prie jų sprendimų paieškų bei programų įtvirtinimo, bet tai nereiškia, kad tikiuosi ar manau reikalinga staiga pakeisti visą aplinkos sistemą Lietuvoje. Norėčiau daugiau prisidėti tose srityse, kur turiu įžvalgų ir taip gilinti savo patirtį aplinkos apsaugos sferoje“, – savo gyvenimo politiką dėsto energinga mergina.

Zita Čepaitė, "Infozona"

Britanijos piliečiai raginami mažinti „anglies dvideginio pėdsaką“, kurį, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, palieka kiekvienas žemės gyventojas. Vien savo asmenine sėkme besirūpinančių lietuvių globalinio atšilimo problemos, atrodo, nejaudina – jie linkę tai laikyti iš piršto laužta problema. Tačiau ateina laikas aplinkos apsaugą suvokti ne kaip mados šauksmą, o būtinybę.

Nemaži pasiekimai

Viena iš lietuvių, kuriai globalinis atšilimas nėra tuščia frazė, tai - Laura Dzelzytė (26), prieš keletą metų įsijungusi į ekologinio projekto „GreenIndex“ veiklą.
Laura Londone įsikūrė prieš aštuonerius metus ir visą laiką aktyviai dalyvavo įvairiose labdaringų ir visuomeninių organizacijose veiklose. Iniciatyvos ir energijos nestokojanti mergina jau antrus metus iš eilės išrinkta Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pirmininke. Lauros vadovaujama organizacija surengė keletą įdomių kultūrinių projektų – tarp jų nemažo populiarumo sulaukusią Lietuviško kino naktį. 2007 metais L.Dzelzytę pastebėjo pasaulio žiniasklaida ir kaip vieną iš 35 progresyviausių pasaulio jaunų verslininkių įtraukė į „World Business Magazine“ ir „Shell“ sudarytą sąrašą. Tais pačiais metais ji gavo ir specialų „LT tapatybės“ apdovanojimą „Už veržlumą“, kuriam ją nominavo JK įsikūrę lietuviai. Nors jauna moteris gali pasigirti nemažais pasiekimais, tačiau svarbiausios jos įsipareigojimas - „GreenIndex“ projektas, kurio vystymui Laura atiduoda didžiausią savo energijos dalį. Projekto tikslas - įvertinti svarbiausius faktorius siekiant išsaugoti aplinką. Ji dirba su šiuo projektu ir skatina ekologišką gyvenimo būdą.

„Mes siekiame pakeisti žmonių požiūrį į produktų vartojimą, atsižvelgiant į gamtos apsaugą. „GreenIndex“ skiriasi nuo kitų panašias idėjas skleidžiančių projektų teiginiu, kad kiekvieną vartojamą produktą galima įvertinti ne tik pinigine verte, bet ir pagal poveikio aplinkai indeksą“, – sako L.Dzelzytė.

Kas tas „žaliasis indeksas“?

Pirminės „GreenIndex“ idėjos, kuri pradžioje vadinosi tiesiog „CO2 Label“ (liet. „Anglies dvideginio etiketė“), autorius yra britų žurnalistas Johnas Higginsonas, 1999 metais tyrinėjęs anglies dvideginio įtaką klimato kaitai. Kai Laura susipažino su jo darbu, pati pasiūlė išplėtoti jo mintį įtraukiant ir kitus klimatui įtaką darančius faktorius bei pakeisti projekto formatą. „Mano svarbiausia idėja buvo nustatyti pagrindinius atskaitos taškus, tokius kaip gaminimą, įpakavimą ir transportavimą, ir iš šių nustatyti kitus faktorius, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas žaliasis produkto indeksas. Šiuo metu turime skalę, pagal kurią apskaičiuojame produkto ekologiškumą nuo 1 iki 100, kur 1 reiškia neekologišką produktą, o 100 – kad produktas, palyginti su kitais savo kategorijos nariais, yra pagamintas aplinkosaugiškai atsakingai“, – paaiškina projekto esmę L.Dzelzytė.

„GreenIndex“ projektas per pastaruosius keletą metų sulaukė nemažai dėmesio ir užmezgė bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis bei inovacijų kompanijomis. Vienos iš svarbiausių - princo Charleso labdaros organizacija „Accounting for Sustainability“, „Zyen“ grupė ir „Tyndall“ centras, kuris vienija įvairių sričių mokslininkus, tyrinėjančius klimato kaitą. „Vienas iš mūsų projekto privalumų tas, kad mes esame gana novatoriški, nes sugebėjome atsisakyti standartiško panašių iniciatyvų formato. Dauguma kitų projektų yra pagrįsti vienu faktoriumi, kuris, pavyzdžiui, nusako, kiek toli produktas keliavo („food miles“) arba ar jis yra organiškas ir panašiai. Tačiau „GreenIndex“ siekia paprasta matematine išraiška atskleisti produkto įtakos gamtai visumą. Be to, planuojama sukurti formulę, pagal kurią būtų galima apskaičiuojamą „ekologiškumą“ nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į mokslo pažangą šioje srityje. Sakykime, šiandien yra svarbus anglies dvideginis, tačiau po penkerių metų kalbėsime ir apie kitas dujas, tokias kaip metanas, ar kitus klimato kaitai įtaką darančius faktorius, apie kuriuos dabar dar nekalbama. Todėl mūsų projektui yra ypač svarbus bendradarbiavimas su mokslininkais, siekiant tobulinti „GreenIndex“ idėją koja kojon su mokslu“, – teigia Laura.

Tikslas - atsakingas vartojimas

Kalbėdama apie naujausias vartojimo tendencijas L.Dzelzytė teigia, kad vienkartinio panaudojimo produktų amžius baigiasi, nes dėl išteklių stokos, iššūkių aplinkai ir griežtesnių reikalavimų gamintojai ateityje vis dažniau ieškos būdų, kaip panaudoti produkto atliekas ir suteikti gaminiui ilgesnį gyvavimą. Ji tikisi, kad vieną dieną vartotojas, pirkdamas produktą, atsižvelgs ne tik į kainą ar kokybę, bet ir į tai, kokią įtaką jis daro aplinkai. “Ateis diena, kai kompleksiškai atskleisti gaminių įtaką aplinkai ant pakuočių bus privaloma. Kai pasikeis visuomenės požiūris į vartojimą, tuomet ir gamintojai bus priversti keistis. Tačiau mes suvokiame, kad norint įtvirtinti šią idėją, dar reikia nemažai dirbti. Jei pernai su mūsų organizacija norėjo bendradarbiauti ne vienas, šiandien esant tokiai ekonominei situacijai, to noro ar filantropijos jau yra kur kas mažiau. Visi žiūri, kaip pagaminti produktą mažiausiomis sąnaudomis ir parduoti jį, o ne kaip būti atsakingiems“, – liūdnai šypteli mergina. Todėl „GreenIndex“ projekto autoriai stengiasi kuo daugiau bendradarbiauti su įvairiomis Jungtinės Karalystės politinėmis partijomis, kurios panašias idėjas įterptų į savo programas ir paverstų jas privalomomis. “Mūsų tikslas – pasiekti, kad atsakingo vartojimo principas taptų gyvenimo norma, net jei tektų paaukoti „GreenIndex“ ženklą”, – teigia Laura.

Lietuviai „žali“ tik žodžiais

L.Dzelzytę džiugina tai, kad jų projektu domisi gamintojai iš JAV ir Azijos, nes būtent iš ten ir kyla didžiausias pasaulio aplinkos teršimas. Praeitų metų lapkričio mėnesį ji pristatė „GreenIndex“ projektą Amerikoje ir sudomino net tokį milžiną kaip „Coca-Cola“ koncerną. „Korporacijos pasižymi tuščiais pažadais, tačiau tai, kad su mumis šnekasi didžiosios kompanijos, jau parodo jų suvokimą apie akivaizdžią ekologinės atskaitomybės vartojime tendenciją, todėl šie gamintojai jau sudarinėja didelių projektų programas, kurios galbūt pakeis produkto gaminimą“, – pasakoja Laura.

Nors klimato kaitos ir poreikio apsaugoti aplinką suvokimas po truputį plinta visame pasaulyje, Lietuvos dar laukia ilgas kelias. Laura teigia, kad pagal Europos Sąjungos (ES) atliktus tyrimus 60 proc. lietuvių teigia, kad aplinkos apsauga yra ES kompetencija. „Nors lietuviai turi nemažą solidarumo jausmą, yra įsitikinę, kad visa iniciatyva priklauso būtent nuo ES, o ne nuo jų pačių. Tačiau yra žmonių, kurie galbūt jau turi susikūrę materialinę gerovę ir gali pagalvoti ir apie kitus, o kai kurie iš principo yra etiški ir atsakingi, todėl ir imasi tokios veiklos bei atsakingos gyvensenos“, – nepraranda vilties Laura.

Ji nestokoja entuziazmo ir yra kupina idėjų, kaip pakeisti pasaulį ir jį padaryti geresnį. „Šiuo metu skaitau knygą „Filantropinis kapitalizmas“, kurioje šnekama, kaip turtingi žmonės, tokie kaip Billas Gatesas, gali pakeisti pasaulį naudodami ir palikdami turtus ne paveldėtojams, o investuodami į labdaringas organizacijas, pritaikant kapitalizmo principus. Pagrindinė filantropinio kapitalizmo idėja yra ta, kad labdara neturi būti vien šelpimas, o labiau etiškas efektyvus verslas, sukurtas spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas, generuojantis pelną, kuris savaime taptų investicija į tolesnes labdaringas programas. Panašių principų galime rasti ir Kioto „Žaliųjų investicijų programoje“ („Green Investment Scheme“), pagal kurią pajamas, gautas už emisijų pardavimą, šalis gali panaudoti tik išskirtinai „žaliems“ arba emisijas mažinantiems projektams“, – tikina Laura.

Ji prisipažįsta, kad buvo gavusi ne vieną pasiūlymą dirbti privačiose įstaigose ir korporacijose, tačiau Laurai darbas turi turėti gilesnę prasmę. Būtent tai ir lėmė, kad ji visiškai neseniai pradėjo dirbti Aplinkos ministro patarėja, nors galutinio sprendimo atsisakyti iniciatyvų Britanijoje ir grįžti į Lietuvą dar nepriėmė. „Mano sprendimas į Lietuvos aplinkosaugos problemas pažvelgti iš arčiau ir pamėginti pritaikyti įgytas žinias bei kontaktus yra blaivus žingsnis siekiant ilgalaikio tikslo nors minimaliai prisidėti prie kovos su klimato kaita pasaulyje ir keičiant mūsų nenormalų prisirišimą prie begalinio neatsakingo vartojimo. Derinti valstybės ekonominį augimą ir gamtos apsaugą yra nelengvas darnios plėtros kelias, tam reikalingos pažangios inovacijos ir įžvalgūs strateginiai valstybės sprendimai. Esant valdymo struktūroje, aplinkosaugos problemas galima pamatyti kitomis nei nevyriausybinės organizacijos akimis. Norėjau pajusti iš arti tokių iššūkių problematiką ir prisidėti prie jų sprendimų paieškų bei programų įtvirtinimo, bet tai nereiškia, kad tikiuosi ar manau reikalinga staiga pakeisti visą aplinkos sistemą Lietuvoje. Norėčiau daugiau prisidėti tose srityse, kur turiu įžvalgų ir taip gilinti savo patirtį aplinkos apsaugos sferoje“, – savo gyvenimo politiką dėsto energinga mergina.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: