Turbūt ne vienam Anglija.lt skaitytojui yra tekę girdėti ginčus, ar lietuviai rasistai , ar ne. O gal pasitaikė ir pačiam susibarti su draugais ar pažįstamais dėl požiūrio į tamsiaodžius.

Ir nors daugelis į Londoną atvykusių lietuvių apsigyvena rytų pusėje, kur tiršta atvykėlių iš Azijos ir Afrikos, savo kieme dažniausiai stengiasi susikurti tokią aplinką, kaip lietuviškame kaime.

Į Anglija.lt redakciją kreipėsi Londono lietuvių rasizmo sukrėsta tautietė, kuriai buvo atsakyta išnuomoti kambarį vien dėl to, kad jos sužadėtinis – juodaodis. Jauną moterį pribloškė būsto savininko paaiškinimas, kad tai kenkia verslui, nes lietuviai viename name su „juodžiais“ ir „babajais“ gyventi nenori.

Upton Parkas – tik lietuviams?

Dvejus metus Anglijoje gyvenanti Agnė Ratkevičiūtė sako šnekų, kad lietuviai nemėgsta juodaodžių bei „babajais“ vadinamų pakistaniečių ir indų, yra girdėjusi, tačiau pačiai su rasistinėm nuostatom taip akivaizdžiai susidurti teko pirmą kartą.

Portalui Anglija.lt Agnė pasakojo, kad birželio pradžioje su savo sužadėtiniu ieškojo kambario, ir giminaitė paragino ją persikelti į Rytų Londoną. Ji davė Agnei kambarius Upton Parke nuomojančio žmogaus telefono numerį. Paskambinusi susitarė, kad su sužadėtiniu atvyks apžiūrėti būsto. Ir buvo labai nustebinta, kai juos pamatęs namo savininkas išrėžė: „Tu nesakei, kad su juo atvažiuosi. Jūs abu norit nuomotis?“

Agnė sutriko; ji tikina nė nepagalvojusi, kad jos sužadėtinio odos spalva – jis juodaodis iš Vakarų Afrikos – gali sukelti problemų.

„Aš paklausiau: „O tai reikėjo pasakyti, kad mano sužadėtinis juodaodis? Ir kokią įtaką tai turi nuomojant kambarį?“ Šeimininkas pasakė, kad kambario nenuomos, nes tai kenkia jo bizniui.“

Agnė sako, kad jai prieš sužadėtinį buvo nepakeliamai gėda.

„Kur tai matyta, kad 21-ajame amžiuje ir dar Londone vienos spalvos žmonės baidytųsi kitos spalvos žmonių? Ar normalu vertinti žmogų pagal jo odos spalvą?“ – piktinasi iš Alytaus kilusi mergina.

Ją labiausiai stebina tai, kad kitokios spalvos žmonių labiausiai purtosi žmonės, atvykę gyventi ne kur kitur, o į tuos rajonus, kur baltieji sudaro mažumą.

„Būna, kad nuomos skelbimuose pranešama, jog kambarys nuomojamas tik merginoms arba tik profesionalams, bet šiais laikais turbūt keistai skambėtų – tik baltiesiems arba tik lietuviams. Tai ką, gal reikia paskelbti, kad Upton Park rajonas – tik lietuviams?“ – sako kitame rajone kambarį be jokių sunkumų išsinuomojusi mergina.

Lietuviai vyrai sustabarėję

Beje, Agnė pastebi, kad lietuviškas rasizmas turi vyrišką veidą.

„Buvom žiemą su sužadėtiniu į Lietuvą parvažiavę. Jokių problemų tikrai nekilo, draugai labai nuoširdžiai priėmė, mano giminėms jis patiko, net močiutė juo susižavėjo. Bet kartą išėjom Alytuje į kavinę pasėdėti, pastebėjau jaunų vyrukų kompaniją, kurie visaip vaipėsi, grimasas rodė.“

Iš kieno lūpų dažniau tenka girdėti rasistines pastabas – iš lietuvių vyrų ar moterų? – pasidomėjau.

„Tiesą sakant, dažnai pasidžiaugiu, kad pagal išvaizdą neatrodau tipiška lietuvaitė ir kai kalbuosi su sužadėtiniu angliškai, viskas gerai. Bet kai sužino, kad lietuvė, mūsų vaikinai nepašykšti epitetų. Manau, kad būtent jiems reikia keistis, nes moterys lengviau įsilieja į šiuolaikinį gyvenimą, o lietuviai vyrai – sustabarėję.“

Tiesa, ji prisipažino, kad jai jau teko Londone sutikti lietuvių vyrukų, kurie draugauja ar yra vedę kitos rasės moteris.

Mes – pasaulio piliečiai

Agnė su savo sužadėtiniu susipažino „Marks&Spenser“ parduotuvėje, kur jie abu dirba.

„Mūsų santykiai labai tikri ir nuoširdūs, ne dėl pinigų. Man patinka, kad Ensa (toks Agnės sužadėtinio vardas) labai protingas. Jis turi teisės magistro laipsnį ir dabar ketina studijuoti verslo vadybą ir kurti savo verslą. Ir mane labai žeidžia tai, kad viešbučiuose dirbantys mano tautiečiai drįsta jį diskriminuoti“, – pasipiktinimo neslepia Agnė.

Jos nuomone, pernelyg dažnai kitos rasės draugus ar sutuoktinius turinčios lietuvės užgauliojimus nuleidžia negirdom.

„Aš su namo šeimininku kalbėjausi lietuviškai, bet mano draugas pajuto, kad kažkas negerai. Kas atsitiko? – klausia. Aš šeimininkui ir sakau – pats jam paaiškink viską, ką man sakei. Nes įsivaizduokit, jūs gyvenate Kinijoj ir ateinat išsinuomot kambario, o jums atsako:“ tu ne kinas, varyk lauk“. Atsipeikėkit, jau 21 amžius ir mes dabar esam pasaulio piliečiai“, – be baimės drožia Londone gyvenanti buvusi alytiškė.

Tamsiaodžiai kenkia nuomos verslui?

Apsimetusi, kad ieškau kambario, paskambinau vienam iš būstus Rytų Londone nuomojančių lietuvių. Atsiliepęs vyras išvardijo daugybę dviviečių kambarių, pasakė kainas. Tačiau išgirdęs, kad mano tariamas draugas tamsiaodis, iš karto patarė ieškotis būsto kitur.

„Ieškokit pas anglus, nes aš juodaodžių nepriimu“, – neslėpė jis.

Kambarius nuomojantis vyras paaiškino, kad jis pats neturi jokių nuostatų prieš bet kurios tautybės ar rasės žmones, tačiau tai kenkia verslui, nes kambarius nuomojantys lietuviai nei su juodaodžiais, nei su pakistaniečiais ar indais kartu gyventi nenori.

„Aš ir dabar viename name kambarių negaliu išnuomoti, nes kol buvau išvykęs į Lietuvą, kambarį išsinuomojo pora, o merginos draugas pasirodė besąs juodaodis. Ir nors jis tvarkingas, be problemų, bet tame name gyvenę lietuviai beveik visi per porą savaičių išsikraustė ir niekas nenori ten kambario nuomotis. Daviau tai porai terminą, kad per porą savaičių susirastų kitą būstą, nes aš negaliu dėl jų laikyti viso namo tuščio“, – pasakojo būsto nuomotojas.

Šiame versle jau 7 metus dirbantis pašnekovas sakė, kad situacija per tą laiką visiškai nepasikeitė.

„Lietuviai atvyksta gyventi į Londoną, bet su kitos rasės atstovais maišytis nenori, nors su, pavyzdžiui, lenkais, ukrainiečiais, ispanais ar anglais gyventi neprieštarauja. Aš turiu į tai atsižvelgti“, – sakė kambarius Rytų Londone nuomojantis vyras.

Zita Čepaitė, Anglija.lt