Londono lietuviai G&G Sindikatą ir pradžiugino, ir sugraudino - Anglija.lt
 

Londono lietuviai G&G Sindikatą ir pradžiugino, ir sugraudino 

Populiariausia lietuvių hip hop’o grupė atlaikė pirmąjį koncertinį turą Britanijoje ir ketina čia sugrįžti dažniau.

Mintimis apie Londoną, koncertinį turą, užsienio lietuvius ir ateities planus su Anglija.lt dalijosi Svaras, Kastytis Šarnickas – Kastetas, Donatas Juršėnas –Donciavas, Artūras Matkevičius – DJ Mamania, Andrius Glusakovas – Pushaz ir grupės galva – vadybininkas Justas Čekuolis.

– Kaip jaučiatės po pirmojo koncerto Anglijos lietuviams? Ar viltys pasiteisino?
– Prieš pasirodymą čia sėdėjome užkulisiuose ir jautėme tokį jaudulį, netgi nervinį drebulį, kokio jau seniai nebuvo, net prieš gyvus pasirodymus dideliuose renginiuose tūkstantinėms minioms. Nežinojom, kaip čia žmonės mus priims... Bet viskas buvo taip nerealu!

– Sakėte, jog tai prilygsta išbandymui. Kodėl? Juk grupė koncertuoja jau seniai…
– Kai koncertuoji Lietuvoje, tarkim Šiauliuose, tai žmonės ateina į koncertą, po koncerto sėda į „mikriuką“ ar net pėsčiom namo pareina. O mes įsivaizduojam, kad čia, Londone, žmogus atėjo mūsų pamatyti, jis gyvena galbūt toli nuo centro, ir po koncerto jam tris valandas reikės važiuoti namo su naktiniu autobusu ir dar rytoj eiti į darbą. Mes tai suprantam ir vertinam, ir nenorim jo nuvilti, jaučiamės labiau jam įsipareigoję.

– O ar spėjote Londone ką nors pamatyti?
– Dieną prieš koncertą nusileidome Getviko oro uoste, įsikūrėme viešbutyje netoli Kings Kroso. Šiandien turėjome tokį turistinį „greituką“ – nuo 10 valandos ryto iki pusės trijų. Matėme Big Beną, Vestminsterio abatiją, Tauerio tiltą, buvome prie Bekingemo rūmų, Beikerio gatvėje... Kaip pagal sąrašą – išlendam iš metro, pamatom, pažymim varnelę. Iš tiesų viskas, nuo pat pirmos minutės Londone, mums paliko labai gerus įspūdžius. Tik klimatas nekoks, keista, kad sniego nėra ir, nors yra šilumos, bet koks šaltas vėjas!

– Koks jūsų požiūris į emigraciją?
– Tai ir problema, ir galimybė. Problema – Lietuvai, galimybė – Jums ir mums. Gyvendamas užsienyje gauni tiek žinių, pamatai, kaip žmonės gyvena didmiesčiuose. Taip tampama dar didesniu patriotu. Žmonės ateina į lietuviškus koncertus, skanduoja savo šalies vardą, džiaugiasi, nepamiršta. Vieni liks čia visam laikui, tačiau didžioji dalis grįš atgal į Lietuvą. Vienu ar kitu atveju, jie nepames savo lietuviškų šaknų, tiesiog bus labiau išplėtę savo akiratį. Dabar pasaulis kosmopolitiškas, išvykti gyventi į užsienį yra tas pats, kaip iš kokio Kupiškio persikelti į Vilnių.

– Patiems niekad nebuvo kilusi mintis bėgti iš Lietuvos?
– Buvo, visiems. Kai gauni sąskaitą už šildymą, iškart pagalvoji, kad taip tave bando išvyti iš Lietuvos. Atrodo, kad ten užkoduota: „varyk iš čia“. Nėra taip, kad negalime susimokėti, bet tiesiog apima jausmas, kad tai neteisinga ir kad žmogus ten yra nereikalingas. Bet bandom išgyventi. Vien iš muzikos, nepardavus sielos, Lietuvoje praturtėti sunku, visi turime dar papildomų veiklų. Visi esam patriotai, mylim savo šalį, tačiau valdžia ir jos vykdoma politika veja žmones iš Tėvynės.

– Ar sutinkate, kad tokie renginiai padeda tautiečiams suartėti? Muzika gali padėti išlaikyti tautiškumą?
– Be abejonės. Kai čia visa salė pradėjo skanduoti „Lietuva, Lietuva“ – buvo labai jautrus momentas. Donciavas vos neapsiverkė! Turbūt visiems širdį suspaudė, jautėmės pakylėti... Kai pagalvoji, tai buvo aukščiau visko – iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę į Londoną žmonės šįvakar susirinko pabūti kartu ir mes galėjome prisidėti prie to susivienijimo.

– Jūsų kol kas paskutinis penktasis albumas „Išvien“ išleistas 2008-ųjų pabaigoje. Kokie planai ateičiai?
– Pagaliau susėsti studijoje ir įrašyti naująjį albumą. Čia mokomasis mūsų turas. Pirmas blynas neprisvilęs, tikimės dažniau čia atvažiuoti. Mus susirado vienas Anglijos prodiuseris, atnešė savo įrašų, sako paklausykit, ką mes darom. Tai žmogus, neturintis nieko bendro su Lietuva, bet jis sužinojo, kad mes koncertuosim klube „Cargo“, ir panoro su mumis pasišnekėti. Gal kas nors iš to išeis, kokių bendrų projektų. Stengiamės ir dėl čia susirinkusių užsieniečių – nors jie ir negali suprasti žodžių, bet norėjome padaryti jiems įspūdį.

Su "G&G Sindikatu" kalbėjosi Jolanta Terminaitė

Populiariausia lietuvių hip hop’o grupė atlaikė pirmąjį koncertinį turą Britanijoje ir ketina čia sugrįžti dažniau.

Mintimis apie Londoną, koncertinį turą, užsienio lietuvius ir ateities planus su Anglija.lt dalijosi Svaras, Kastytis Šarnickas – Kastetas, Donatas Juršėnas –Donciavas, Artūras Matkevičius – DJ Mamania, Andrius Glusakovas – Pushaz ir grupės galva – vadybininkas Justas Čekuolis.

– Kaip jaučiatės po pirmojo koncerto Anglijos lietuviams? Ar viltys pasiteisino?
– Prieš pasirodymą čia sėdėjome užkulisiuose ir jautėme tokį jaudulį, netgi nervinį drebulį, kokio jau seniai nebuvo, net prieš gyvus pasirodymus dideliuose renginiuose tūkstantinėms minioms. Nežinojom, kaip čia žmonės mus priims... Bet viskas buvo taip nerealu!

– Sakėte, jog tai prilygsta išbandymui. Kodėl? Juk grupė koncertuoja jau seniai…
– Kai koncertuoji Lietuvoje, tarkim Šiauliuose, tai žmonės ateina į koncertą, po koncerto sėda į „mikriuką“ ar net pėsčiom namo pareina. O mes įsivaizduojam, kad čia, Londone, žmogus atėjo mūsų pamatyti, jis gyvena galbūt toli nuo centro, ir po koncerto jam tris valandas reikės važiuoti namo su naktiniu autobusu ir dar rytoj eiti į darbą. Mes tai suprantam ir vertinam, ir nenorim jo nuvilti, jaučiamės labiau jam įsipareigoję.

– O ar spėjote Londone ką nors pamatyti?
– Dieną prieš koncertą nusileidome Getviko oro uoste, įsikūrėme viešbutyje netoli Kings Kroso. Šiandien turėjome tokį turistinį „greituką“ – nuo 10 valandos ryto iki pusės trijų. Matėme Big Beną, Vestminsterio abatiją, Tauerio tiltą, buvome prie Bekingemo rūmų, Beikerio gatvėje... Kaip pagal sąrašą – išlendam iš metro, pamatom, pažymim varnelę. Iš tiesų viskas, nuo pat pirmos minutės Londone, mums paliko labai gerus įspūdžius. Tik klimatas nekoks, keista, kad sniego nėra ir, nors yra šilumos, bet koks šaltas vėjas!

– Koks jūsų požiūris į emigraciją?
– Tai ir problema, ir galimybė. Problema – Lietuvai, galimybė – Jums ir mums. Gyvendamas užsienyje gauni tiek žinių, pamatai, kaip žmonės gyvena didmiesčiuose. Taip tampama dar didesniu patriotu. Žmonės ateina į lietuviškus koncertus, skanduoja savo šalies vardą, džiaugiasi, nepamiršta. Vieni liks čia visam laikui, tačiau didžioji dalis grįš atgal į Lietuvą. Vienu ar kitu atveju, jie nepames savo lietuviškų šaknų, tiesiog bus labiau išplėtę savo akiratį. Dabar pasaulis kosmopolitiškas, išvykti gyventi į užsienį yra tas pats, kaip iš kokio Kupiškio persikelti į Vilnių.

– Patiems niekad nebuvo kilusi mintis bėgti iš Lietuvos?
– Buvo, visiems. Kai gauni sąskaitą už šildymą, iškart pagalvoji, kad taip tave bando išvyti iš Lietuvos. Atrodo, kad ten užkoduota: „varyk iš čia“. Nėra taip, kad negalime susimokėti, bet tiesiog apima jausmas, kad tai neteisinga ir kad žmogus ten yra nereikalingas. Bet bandom išgyventi. Vien iš muzikos, nepardavus sielos, Lietuvoje praturtėti sunku, visi turime dar papildomų veiklų. Visi esam patriotai, mylim savo šalį, tačiau valdžia ir jos vykdoma politika veja žmones iš Tėvynės.

– Ar sutinkate, kad tokie renginiai padeda tautiečiams suartėti? Muzika gali padėti išlaikyti tautiškumą?
– Be abejonės. Kai čia visa salė pradėjo skanduoti „Lietuva, Lietuva“ – buvo labai jautrus momentas. Donciavas vos neapsiverkė! Turbūt visiems širdį suspaudė, jautėmės pakylėti... Kai pagalvoji, tai buvo aukščiau visko – iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę į Londoną žmonės šįvakar susirinko pabūti kartu ir mes galėjome prisidėti prie to susivienijimo.

– Jūsų kol kas paskutinis penktasis albumas „Išvien“ išleistas 2008-ųjų pabaigoje. Kokie planai ateičiai?
– Pagaliau susėsti studijoje ir įrašyti naująjį albumą. Čia mokomasis mūsų turas. Pirmas blynas neprisvilęs, tikimės dažniau čia atvažiuoti. Mus susirado vienas Anglijos prodiuseris, atnešė savo įrašų, sako paklausykit, ką mes darom. Tai žmogus, neturintis nieko bendro su Lietuva, bet jis sužinojo, kad mes koncertuosim klube „Cargo“, ir panoro su mumis pasišnekėti. Gal kas nors iš to išeis, kokių bendrų projektų. Stengiamės ir dėl čia susirinkusių užsieniečių – nors jie ir negali suprasti žodžių, bet norėjome padaryti jiems įspūdį.

Su "G&G Sindikatu" kalbėjosi Jolanta Terminaitė

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: