Luisa Rinau gali būti perduota tėvui į Vokietiją, mano Apeliacinis teismas 

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė klaipėdietės Ingos Rinau ir generalinio prokuroro prašymus bei neatnaujino proceso dėl mažametės Vokietijos pilietės Luisos Rinau perdavimo į savo kilmės šalį.

Apeliacinio teismo teigimu, vaiko grąžinimas į jo kilmės šalį Vokietiją nepažeidžia vaiko interesų, kadangi Vokietijoje yra realios galimybės bei sąlygos apsaugoti ir, teismo nuomone, bus apsaugoti L.Rinau interesai, pranešė teismo atstovė spaudai.

Be to, kolegija mano, kad nėra didelės rizikos, jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė arba psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitokią netoleruotiną situaciją. Remiantis teismų praktika, netoleruotinomis sąlygomis, leidžiančiomis taikyti Hagos konvencijos išimtį ir vaiko negrąžinti, laikoma narkomanija, žiaurus elgesys su vaiku, karo padėtis, vaiko motinos arba tėvo asocialumas ir pan.

Tačiau teismas pabrėžė, kad yra akivaizdu, jog grąžinama į kilmės šalį mažametė patirtų sunkumų, nepatogumų, tačiau jei nurodytos aplinkybės būtų laikomos vaiko interesų pažeidimu ar žala vaikui, tai realiai neteisėtai išvežto vaiko beveik niekada nebūtų galima grąžinti. Teismas mano, kad vaiko patirti sunkumai būtų laikini, neviršijantys normalių trukdžių; juos būtų galima pašalinti Vokietijoje.

Teisėjai paskelbė, kad nėra pagrindų atnaujinti procesą, kadangi nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nebuvo padaryta teisės taikymo klaida.

Vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl teismai, nagrinėdami bylą, į jas negalėjo atsižvelgti. Tačiau naujai paaiškėjusių aplinkybių negalima painioti su naujomis aplinkybėmis.

2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi dukters tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti.

Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, teismai pripažino, kad jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas. Vaiko globos klausimų Lietuvos teismai šioje byloje nesprendė - tai Vokietijos teismų kompetencija.

Klaipėdos apygardos teismas 2006 metų gruodžio 22 dieną nutartimi atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją. Šį sprendimą 2007 metų kovo 15 dieną panaikino Lietuvos apeliacinis teismas ir nurodė mergaitę perduoti į kilmės šalį Vokietiją iki balandžio vidurio.

Po šios Apeliacinio teismo nutarties įvairiuose šalies teismuose jau daugiau negu vienerius metus nagrinėjamos bylos dėl proceso atnaujinimo, Vokietijos sprendimo nepripažinimo ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų pradžioje prašymus dėl proceso atnaujinimo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat buvo sustabdęs minimos 2007 metų kovo 15 dienos Apeliacinio teismo nutarties vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas buvo sustabdęs savo 2007 metų kovo 15 dienos nutarties vykdymą, pagal kurią Vokietijos pilietė L.Rinau turėjo būti perduota į savo kilmės šalį. Klaipėdos apygardos teismas šiemet vasario 11 dieną tokį mergaitės motinos prašymą atmetė.

Lietuvos teismai šią bylą nagrinėja vadovaudamiesi 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 metų Tarybos reglamentu.

I.Rinau yra sakiusi, kad dukters tėvas anksčiau beveik nesirūpino dukterimi. Kai jai sukako du mėnesiai, vyras išėjo iš namų ir mažylę pasiimdavo tik kas antrą trečią savaitgalį. 2006-ųjų liepą I.Rinau iš Vokietijos išvyko su vaikais atostogauti į Lietuvą ir dėl komplikuotos sūnaus ligos nusprendė atgal nebegrįžti.

Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau daugiau nei metus kovojo dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje.

Vokietijos teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų Michaeliui Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.

Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas - politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.

Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos ,,Už Luisą" parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.

Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą - internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk" pasirašė tūkstančiai vyrų ir moterų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė klaipėdietės Ingos Rinau ir generalinio prokuroro prašymus bei neatnaujino proceso dėl mažametės Vokietijos pilietės Luisos Rinau perdavimo į savo kilmės šalį.

Apeliacinio teismo teigimu, vaiko grąžinimas į jo kilmės šalį Vokietiją nepažeidžia vaiko interesų, kadangi Vokietijoje yra realios galimybės bei sąlygos apsaugoti ir, teismo nuomone, bus apsaugoti L.Rinau interesai, pranešė teismo atstovė spaudai.

Be to, kolegija mano, kad nėra didelės rizikos, jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė arba psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitokią netoleruotiną situaciją. Remiantis teismų praktika, netoleruotinomis sąlygomis, leidžiančiomis taikyti Hagos konvencijos išimtį ir vaiko negrąžinti, laikoma narkomanija, žiaurus elgesys su vaiku, karo padėtis, vaiko motinos arba tėvo asocialumas ir pan.

Tačiau teismas pabrėžė, kad yra akivaizdu, jog grąžinama į kilmės šalį mažametė patirtų sunkumų, nepatogumų, tačiau jei nurodytos aplinkybės būtų laikomos vaiko interesų pažeidimu ar žala vaikui, tai realiai neteisėtai išvežto vaiko beveik niekada nebūtų galima grąžinti. Teismas mano, kad vaiko patirti sunkumai būtų laikini, neviršijantys normalių trukdžių; juos būtų galima pašalinti Vokietijoje.

Teisėjai paskelbė, kad nėra pagrindų atnaujinti procesą, kadangi nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nebuvo padaryta teisės taikymo klaida.

Vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl teismai, nagrinėdami bylą, į jas negalėjo atsižvelgti. Tačiau naujai paaiškėjusių aplinkybių negalima painioti su naujomis aplinkybėmis.

2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi dukters tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti.

Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, teismai pripažino, kad jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas. Vaiko globos klausimų Lietuvos teismai šioje byloje nesprendė - tai Vokietijos teismų kompetencija.

Klaipėdos apygardos teismas 2006 metų gruodžio 22 dieną nutartimi atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją. Šį sprendimą 2007 metų kovo 15 dieną panaikino Lietuvos apeliacinis teismas ir nurodė mergaitę perduoti į kilmės šalį Vokietiją iki balandžio vidurio.

Po šios Apeliacinio teismo nutarties įvairiuose šalies teismuose jau daugiau negu vienerius metus nagrinėjamos bylos dėl proceso atnaujinimo, Vokietijos sprendimo nepripažinimo ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų pradžioje prašymus dėl proceso atnaujinimo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat buvo sustabdęs minimos 2007 metų kovo 15 dienos Apeliacinio teismo nutarties vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas buvo sustabdęs savo 2007 metų kovo 15 dienos nutarties vykdymą, pagal kurią Vokietijos pilietė L.Rinau turėjo būti perduota į savo kilmės šalį. Klaipėdos apygardos teismas šiemet vasario 11 dieną tokį mergaitės motinos prašymą atmetė.

Lietuvos teismai šią bylą nagrinėja vadovaudamiesi 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 metų Tarybos reglamentu.

I.Rinau yra sakiusi, kad dukters tėvas anksčiau beveik nesirūpino dukterimi. Kai jai sukako du mėnesiai, vyras išėjo iš namų ir mažylę pasiimdavo tik kas antrą trečią savaitgalį. 2006-ųjų liepą I.Rinau iš Vokietijos išvyko su vaikais atostogauti į Lietuvą ir dėl komplikuotos sūnaus ligos nusprendė atgal nebegrįžti.

Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau daugiau nei metus kovojo dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje.

Vokietijos teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų Michaeliui Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.

Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas - politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.

Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos ,,Už Luisą" parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.

Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą - internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk" pasirašė tūkstančiai vyrų ir moterų.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: