Iki praeitų metų Kalėdų Luko Sisojevo gyvenimas buvo panašus į daugelio savo svajones įgyvendinti trokštančių jaunų emigrantų, tačiau per akimirką viskas apsivertė aukštyn kojomis: Kūčias su šeima švęsti planavęs vaikinas buvo parblokštas taksi automobilio ir gydytojai beveik nedavė vilčių, kad jis išgyvens.
Išgyveno, bet reabilitacijos periodui atsidūrė Lietuvoje, o dabar jau sustiprėjęs norėtų atgal į Londoną, tačiau vėl įsikurti šalyje, kurioje pragyventa daugiau kaip 7 metai, trūksta pinigų. Populiari LRT laida „Bėdų turgus“ skelbia paramos akciją. Mes visi galime ir privalome jam padėti.

Sūnų beveik jau metai pasiaukojančiai slauganti mama Jūratė Sisojevienė praeitų metų Kalėdų išvakares prisimena kaip baisų košmarą. Briuselyje tuo metu gyvenusi moteris laukė atvykstant sūnaus ir ruošėsi šeimos vakarienei prie Kūčių stalo. Ji žinojo, kad prabangiame restorane kaip padavėjas pragyvenimui užsidirbantis sūnus darbą baigs antrą valandą nakties, grįžęs namo susirinks daiktus ir vyks tiesiai į stotį. Tačiau sutartu laiku nuvykusi jo pasitikti, sūnaus nesulaukė. Vaikino telefonas buvo išjungtas.

„Mes buvom susitarę, kad jis atvyks ankstyvuoju traukiniu, ir visi kartu – mano dukra, kuri irgi studijuoja Londone, buvo atvykusi anksčiau – dengsime Kūčių stalą. Buvau išsigandusi – kas atsitiko? Nusileidau į aikštelę, kur buvau palikusi mašiną, ir staiga skambutis,“ - Anglija.lt portalui pasakojo moteris.

Skambinęs asmuo kalbėjo angliškai, prisistatė esąs policininkas, paklausė, ar Jūratė kaip nors susijusi su Luku, ir sužinojęs, kad ji jo mama, pranešė, kad vaikinas buvo partrenktas taksi automobilio, nuvežtas į Whitechapel ligoninę, kad jo būklė sunki ir gydytojai prašė skubiai surasti artimuosius. Jūratė grįžo namo, susirinko keletą būtiniausių daiktų, kartu su dukra sėdo į traukinį ir išvyko į Londoną.
„Nuo to karto į namus nė sykio nebuvau grįžus“, – sako beveik 10 metų Briuselyje pragyvenusi Luko mama.

Aukštyn kojomis apvirto ne tik Luko, antrakursio medicinos studento, bet ir logistikos specialistės Jūratės gyvenimas – viską metusi ji rūpinosi sūnumi ir stengėsi neprarasti vilties. Nebuvo jokių garantijų, kad jis išgyvens, o kai galiausiai atsigavo iš komos – nebuvo vilties, kad jis kalbės ir vaikščios.

Ligoninėje Lukas gulėjo tris mėnesius, po to buvo išsiųstas į Hamertono reabilitacijos centrą. Jūratė stengėsi, kad sūnus gautų pačią geriausią priežiūrą, iš savo santaupų mokėjo už papildomas procedūras, tačiau laikas ėjo, o rezultatai nedžiugino.

Išsiaiškinusi, kad pagal Europos šalių susitarimą galima pasirinkti gydymą bet kurioje Europos šalyje, mama nusprendė vežtis Luką į Lietuvą, į Palangos reabilitacijos centrą. NHS sutiko padengti gydymo išlaidas, ir pavasarį jiedu atsidūrė Palangoje.
„Mes tikėjome, kad Lietuvoje bus geriau, kad sūnui atsigauti padės saulė ir jūra bei procedūros baseine, kurių Hamertono reabilitacijos centre nebuvo. Be to, Lietuvoje mažiau kainuoja papildomos procedūros, įvairūs masažai, kurių Lukui reikėjo labai daug“, – pasakoja mama.

Reabilitacija Lietuvoje pasiteisino – po 5 mėnesių vaikinas, kurio anamnezėje buvo parašyta, kad išgyvena tik 10 proc. panašias traumas patyrusių ligonių, šiandien kalba, vaikšto su vaikštyne ir pats valdo neįgaliojo vežimėlį. Planuose – vaikščioti savarankiškai – kuo nė kiek neabejoja ligoninės vyriausioji reabilitologė, ir grįžti į studijas.

Prieš avariją Lukas ruošėsi būti gydytoju. Dabar jis supranta, kad gydytoju jau nebebus, bet tikisi tapti bent jau felčeriu ar medicinos broliuku. Lapkričio mėnesį, kai baigsis reabilitacija Palangoje, Jūratė su sūnumi ketina grįžti į Londoną: ten reikia tvarkyti Luko neįgalumo grupę, pensiją, kitus juridinius dokumentus.
„Į Londoną susiruošėme tik dėl Luko, jis labai pasiilgo jam įprastos aplinkos, draugų, nori kuo greičiau grįžti į medicinos studijas. Jo sesuo irgi Londone, studijuoja dizainą, ir jie labai artimi. Be to, mes jau 9 metus negyvenam Lietuvoje, Lukas mokyklą baigė Anglijoje, Lietuvoje jam būtų sunku priprasti. Palikti jį Lietuvoje reikštų jį sužlugdyti“, – sako Jūratė.

Šiuo metu Jūratė visas savo jėgas ir laiką atiduoda sūnui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, ir dėl jo ateities pasiryžusi atsisveikinti ir su Belgija, jau tapusia jos namais, ir su karjeros perspektyvomis tarptautinėje bendrovėje. Šiuo metu jos vienintelis prioritetas – Luko sveikata, jo interesai.
„Aš neprapulsiu, moku anglų kalbą ir laikui einant susirasiu darbą, tačiau išėjus iš ligoninės Palangoje, bent pradžioje, kol bus sutvarkyti neįgalumo pensijos dokumentai ir kiti sveikatos priežiūros klausimai, mums bus tikrai sunku“, – portalui Anglija.lt prisipažįsta Jūratė.

Sužinoję šią bėdą, populiarios LRT programos „Bėdų turgus“ kūrėjai nutarė padėti Susojevų šeimai ir surinkti 10 tūkst. Lt. Kadangi pagalba į bėdą patekusiam artimajam nesvetima lietuvių, nesvarbu, kur jie gyventų, širdims, „Bėdų turgaus“ kūrėjai tiki, kad Anglijos lietuviai neliks abejingi tautiečių pagalbos prašymui.

Aukos renkamos į labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ sąskaitą. Aukoti gali ir fiziniai ir juridiniai asmenys. Esant pageidavimui, parama gali būti įforminta. Pervedant pinigus tiesiai į fondo sąskaitą būtina nurodyti, kad auka skirta Lukui Sisojevui – kad pinigai nepasiklystų tarp kitų aukojimų. Visi suaukoti pinigai iki cento bus perduoti šeimai.

Kadangi „Bėdų turgaus“ laida, kurioje auka bus perduota šeimai, filmuojama spalio 21 d., būtų labai gerai, kad norintieji prisidėti pinigus pervestų būtent iki tos dienos. Į laidos filmavimą kviečiami arba kitu būdu pristatomi rėmėjai, žinoma, jei jie nenori likti incognito. Laidos eterio metu bus parodytas ir rėmėjo logotipas.

Pinigus galite pervesti į Labdaros ir paramos fondą „Bėdų turgus“ (įmonės kodas 192048998):
Sąskaitos nr. LT95 7044 0600 0040 8795
(SWIFT kodas – BIC CBVILT2X)
AB SEB bankas, kodas 112021238
Nepamirškite nurodyti, kad auka skirta Lukui Sisojevui!

Zita Čepaitė