Pasaulio ekonomika kritusi, pirkėjai atsargūs, tačiau tuo metu Lietuvos gamyklos ūžia. Kaip tai įmanoma? Europa ženklą „Made in China“ keičia į „Made in EU“ – Lietuva šiame procese yra viena iš laimėtojų. Trečdalis naujų užsakymų gamykloms ateina būtent dėl to, kad atsisakoma Azijos tiekėjų, vertina ekspertai. Kitąmet regione dar laukiama ekonomikos atšokimo – tuomet darbų turėtų nestigti niekam.

Kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko vizito į Lietuvą, kartu jis atsivežė ir 37 įmonių atstovus. Jie ieškojo partnerių, kurie padėtų pakeisti Kinijos gamintojus, pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Lietuviai gali pasiūlyti pigesnę darbo jėgą, nei prancūzai, ar vokiečiai, tačiau konkuruoja su kaimynėmis, taip pat Bulgarija, Rumunija.

Lietuvos gamintojai pastebi, kad nukritusius pardavimus atsveria ateinantys nauji klientai ir ne vien kaina yra argumentas. „Darome prielaidą, kad iš visų per pastaruosius dvejus metus atėjusių naujų „Utenos trikotažo“ klientų, bent 30 proc. savo gamybą kažkuriuo metu vykdė Azijos fabrikuose. Galima sakyti, kad susigrąžiname prieš daugiau nei dešimtmetį į Aziją gamybą perkėlusius savo klientus“, – vertina „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas.

Net ir tuomet, kai Europoje ir JAV visko perkama mažiau, gamyklos Lietuvoje jau pranoko pernykštes gamybos apimtis, o toliau, tikimasi, bus tik dar geriau, vertina „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, būtent užsakymai, kurie anksčiau tekdavo Kinijai, dabar pasitarnauja Lietuvai.