Naujasis Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, praeityje ne vienus metus vadovavęs krašto kelių policijai, užsiminė apie tai, kad tam tikruose kelio ruožuose būtų galima peržiūrėti leistino greičio limito didinimą. Esą yra vietų, kur lengvieji automobiliai gali važiuoti greičiau, nei leidžiama dabar.

Verta bent pamąstyti
Komisaro nuomone, situacija keliuose pasikeitė, o inžinerinės ir techninės priemonės leidžia visą tai protingai įgyvendinti. „Šis klausimas bent diskusijų, manau, yra vertas. Kelių infrastruktūra Lietuvoje pasikeitė, automobiliai tapo saugesni, todėl galima būtų pradėti diskusiją dėl to, ar šiandien maksimali greičio riba užmiesčio keliuose yra tokia, kokia ir turi būti. Nemanau, kad kelyje Vilnius-Kaunas 10 kilometrų per valandą padidinus greitį padidėtų avaringumas. Reikėtų nepamiršti, kad greičio matuoklių tinklas yra platus, jie stovi tokiose vietose, kur būtina greitį sumažinti. Be to, policija toliau aktyviai vykdys greičio kontrolę ne stacionariais radarais“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Komisaras pažymėjo, kad greitis nebūtų didinamas aklai ir bet kur - tik ten, kur iš tiesų leidžia techninės galimybės ir eismo saugumo reikalavimai. „Vieša paslaptis, kad tokiose vietose vairuotojai ir taip dažnai mėgsta spustelėti greičio pedalą šiek tiek daugiau, nei leidžiama“, - pridūrė jis.

Situacija nepablogėtų
Vairavimo instruktorius Vytautas Šantaras teigė, kad Lietuvoje tikrai yra vietų, kur greičio ribojimas kelio ženklais moraliai pasenęs. Pašnekovo nuomone, pirmiausia būtų galima iki 130 km/val. padidinti greitį tarp Vilniaus ir Kauno. Dabar šio kelio techniniai parametrai, anot V.Šantaro, beveik atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. „Nieko bloga neįvyktų, jei šiame kelyje būtų galima važiuoti greičiau. Per dešimtmetį jis keitėsi, tapo gana saugus ir pritaikytas didesniems greičiams. Apie kitus kelius kalbėti sunkiau, čia jau reikia specialių tyrimų“, - dėstė patyręs vairavimo instruktorius.

V.Šantaras įsitikinęs, kad greitį galima didinti, tačiau protingai, nereikėtų peržengti 130 km/val. ribos. „Toks greitis pakankamas. Nepamirškime, kad yra nemažai vairuotojų, kurie prie tokio greičio apskritai nepratę“, - pridūrė pašnekovas.

Jam iš dalies antrino ir asociacijos Lietuvos keliai vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas. Jis neneigė, kad šiandien krašto keliuose yra aiškiai per daug greitį ribojančių ženklų, esą nemažai jų įrengta ten, kur nereikėtų. „Ar leisti didinti važiavimo greitį, spręsti nesiryžtu, tačiau bent jau peržiūrėti riboženklius tikrai turėtų būti leistina. Dabar yra taip: kelininkai sutvarko tam tikrą kelio ruožą, įdiegia jose saugumo elementus, bet po rekonstrukcijos kelio ženklai ten lieką kaip buvę, nors važiavimo sąlygos akivaizdžiai pagerėjo. Štai čia, manau, yra didesnė problema, kurią spręsti reikėtų pirmiausia“, - LŽ tvirtino R.Gradauskas.

Staigmena - jau šiemet?
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas patvirtino, kad atskiruose kelio ruožuose yra numatyta leisti važiuoti greičiau, nors sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Tačiau jis neneigė, kad Vilniaus-Kauno kelyje galimybė labiau spustelėti akseleratoriaus pedalą gali atsirasti jau šiemet. „Į šio kelio atnaujinimą pastaruoju metu buvo nemažai investuota, todėl techniškai tikrai įmanoma tam tikruose ruožuose važiuoti greičiau. Diskusijos ir derinimai dėl to vyksta, galbūt greitai bus galima sulaukti ir rezultatų. Manyčiau, pirmųjų kregždžių vairuotojai gali tikėtis jau šįmet“, - atviravo P.Narbutas.