Maistas Anglijoje per pigus 

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu, jog reikia branginti alkoholį. Nenuostabu, britai daug geria, brangesnio alkoholio pirks mažiau ir bus sveikesni. Cigarečių kainos irgi kasmet didinamos – kad žmonės mažiau rūkytų. Bet kodėl kyla maisto kainos? Gal jis tikrai per pigus, gal būtent todėl nutukusių žmonių čia kas metai daugėja?

Sveika mityba nėra mano religija, bet mėgstu, kad maistas turėtų kvapą ir skonį, tad jeigu aptinku, prieinamos kainos ir mano išrankumą tenkinančios kokybės produktą, įsikimbu į jį ilgam. Taip nutiko su duona, kurios kepaliukas prieš pusantrų metų “Sainsburyje” kainavo 65 pensus. Kepaliukas nedidelis, bet vienam žmogui savaitei pakanka, tad 9 pensai per dieną duonai atrodė tikrai nedaug. Juolab, kad rusva spalva ir rupia tekstūra šis gaminys tikrai priminė duoną (nors su lietuviška rugine toli gražu nesulyginsi), o ne kažką užmaišytą iš tualetinio popieriaus.

Kad 9 pensai per dieną duonai nedaug, atrodė ne tik man, taip atrodė ir prekybininkams, kurie pajutę paklausą po kelių mėnesių pakėlė kainą. Pakėlė su protu, 5 pensais. Tą kainą įkandau, nes duona man tikrai patiko. Netrukus kaina šoktelėjo. Ir vėl 5 pensais. Tada buvo ramūs 2011 metai, neatnešę jokių stichinių nelaimių bei grūdines kultūras pražudančių sausrų ar liūčių. Pasiteiravau parduotuvės asistento, kodėl duona pabrango. Jis nuėjo į vidines parduotuvės patalpas “išsiaiškinti”, bet negrįžo tol, kol man nusibodo laukti. Iš kito asistento sužinojau, kad yra ir pigesnių duonos gaminių, jei man per brangu. Ne, ne per brangu, tik įdomu, kodėl brangsta. Juk turi būti priežastis.

Priežastį sužinojau iš žiniasklaidos – pasirodo, kiniečiai pradėjo daugiau valgyti, daugiau perka maisto ir todėl kainos kyla. Ką gi, kiniečiams, kiek daug jų bebūtų, valgyti neuždrausi, tad sutikau tuos dešimt centų primokėti, svarbu, kad žinau kodėl.

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu, jog reikia branginti alkoholį. Nenuostabu, britai daug geria, brangesnio alkoholio pirks mažiau ir bus sveikesni. Cigarečių kainos irgi kasmet didinamos – kad žmonės mažiau rūkytų. Bet kodėl kyla maisto kainos? Gal jis tikrai per pigus, gal būtent todėl nutukusių žmonių čia kas metai daugėja?

Sveika mityba nėra mano religija, bet mėgstu, kad maistas turėtų kvapą ir skonį, tad jeigu aptinku, prieinamos kainos ir mano išrankumą tenkinančios kokybės produktą, įsikimbu į jį ilgam. Taip nutiko su duona, kurios kepaliukas prieš pusantrų metų “Sainsburyje” kainavo 65 pensus. Kepaliukas nedidelis, bet vienam žmogui savaitei pakanka, tad 9 pensai per dieną duonai atrodė tikrai nedaug. Juolab, kad rusva spalva ir rupia tekstūra šis gaminys tikrai priminė duoną (nors su lietuviška rugine toli gražu nesulyginsi), o ne kažką užmaišytą iš tualetinio popieriaus.

Kad 9 pensai per dieną duonai nedaug, atrodė ne tik man, taip atrodė ir prekybininkams, kurie pajutę paklausą po kelių mėnesių pakėlė kainą. Pakėlė su protu, 5 pensais. Tą kainą įkandau, nes duona man tikrai patiko. Netrukus kaina šoktelėjo. Ir vėl 5 pensais. Tada buvo ramūs 2011 metai, neatnešę jokių stichinių nelaimių bei grūdines kultūras pražudančių sausrų ar liūčių. Pasiteiravau parduotuvės asistento, kodėl duona pabrango. Jis nuėjo į vidines parduotuvės patalpas “išsiaiškinti”, bet negrįžo tol, kol man nusibodo laukti. Iš kito asistento sužinojau, kad yra ir pigesnių duonos gaminių, jei man per brangu. Ne, ne per brangu, tik įdomu, kodėl brangsta. Juk turi būti priežastis.

Priežastį sužinojau iš žiniasklaidos – pasirodo, kiniečiai pradėjo daugiau valgyti, daugiau perka maisto ir todėl kainos kyla. Ką gi, kiniečiams, kiek daug jų bebūtų, valgyti neuždrausi, tad sutikau tuos dešimt centų primokėti, svarbu, kad žinau kodėl.

 (Komentarų: 29)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: