Mandagieji „Titanike“ neturėjo galimybių išsigelbėti - Anglija.lt
 

Mandagieji „Titanike“ neturėjo galimybių išsigelbėti 

Amerikiečiai, plaukiantys „Titaniku“ sugebėjo greičiau išsigelbėti iš skęstančio laivo, nes nepaisė britų poreikio mandagiai laukti eilėje, rašo brisbanetimes.com. Australijos Kvinslando universiteto mokslininkas Davidas Savage‘as tyrinėjo keturias XX a. jūrines katastrofas idant išsiaiškintų, kaip socialinės normos įtakoja žmonių elgesį kritinėse situacijose.

Jis tikrino, ar grupės individai, atsidūrę pavojingoje padėtyje, vadovavosi „natūraliąja atranka“ (išlieka tik stipriausieji), ar iki galo laikėsi socialinių normų.

„Atrodo, kad „Titanike“ socialinės taisyklės „moterys ir vaikai pirmi“ iš tiesų buvo laikytasi, kadangi proporcingai daugiau moterų ir vaikų išgyveno, nei vyrų“, — aiškino Savage‘as. Tai nurodo, kad tam tikros socialinės normos kritinėse situacijose, kai išsigelbėti gali ne visi, nėra pamirštamos.

Tyrimo metu taip pat buvo atrasta, kad kai kurie britų keleiviai užleido savo vietas Amerikos piliečiams, kurie net negalvojo laukti eilėse į gelbėjimosi valtis. Net skęstantis laivas iš britų negalėjo „išmušti“ įpročio laukti eilėje (ne be reikalo juokaujama, kad laukimas eilėje yra jų nacionalinis sportas).

Iš statistikos matyti, kad daugiausia išsigelbėjo pirmos klasės keleivių, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo automatiškai laikomi „prioritetais“ vien dėl aukšto socialinio statuso. Davidas Savage‘as mano, kad pirmos klasės keleiviai turėjo daugiau informacijos apie bendrą situaciją ir taip pat didesnį pranašumą derėdamiesi su įgula dėl vietų gelbėjimosi valtyse, todėl jų išlikimo tikimybė buvo žymiai didesnė.

Davidas Savage‘as taip pat analizavo nuskendusių laivų „Lusitania“ (1915), „Andera Doria“ (1956) ir estų kelto (1994) keleivių elgesį.

www.anglija.lt

Amerikiečiai, plaukiantys „Titaniku“ sugebėjo greičiau išsigelbėti iš skęstančio laivo, nes nepaisė britų poreikio mandagiai laukti eilėje, rašo brisbanetimes.com. Australijos Kvinslando universiteto mokslininkas Davidas Savage‘as tyrinėjo keturias XX a. jūrines katastrofas idant išsiaiškintų, kaip socialinės normos įtakoja žmonių elgesį kritinėse situacijose.

Jis tikrino, ar grupės individai, atsidūrę pavojingoje padėtyje, vadovavosi „natūraliąja atranka“ (išlieka tik stipriausieji), ar iki galo laikėsi socialinių normų.

„Atrodo, kad „Titanike“ socialinės taisyklės „moterys ir vaikai pirmi“ iš tiesų buvo laikytasi, kadangi proporcingai daugiau moterų ir vaikų išgyveno, nei vyrų“, — aiškino Savage‘as. Tai nurodo, kad tam tikros socialinės normos kritinėse situacijose, kai išsigelbėti gali ne visi, nėra pamirštamos.

Tyrimo metu taip pat buvo atrasta, kad kai kurie britų keleiviai užleido savo vietas Amerikos piliečiams, kurie net negalvojo laukti eilėse į gelbėjimosi valtis. Net skęstantis laivas iš britų negalėjo „išmušti“ įpročio laukti eilėje (ne be reikalo juokaujama, kad laukimas eilėje yra jų nacionalinis sportas).

Iš statistikos matyti, kad daugiausia išsigelbėjo pirmos klasės keleivių, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo automatiškai laikomi „prioritetais“ vien dėl aukšto socialinio statuso. Davidas Savage‘as mano, kad pirmos klasės keleiviai turėjo daugiau informacijos apie bendrą situaciją ir taip pat didesnį pranašumą derėdamiesi su įgula dėl vietų gelbėjimosi valtyse, todėl jų išlikimo tikimybė buvo žymiai didesnė.

Davidas Savage‘as taip pat analizavo nuskendusių laivų „Lusitania“ (1915), „Andera Doria“ (1956) ir estų kelto (1994) keleivių elgesį.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: