A. Kubilius: emigrantai drąsūs žmonės - Anglija.lt
 

A. Kubilius: emigrantai drąsūs žmonės 

Prieš kelias savaites iš parlamentinės darbo grupės, rengiančios dvigubos pilietybės įstatymą, pasitraukęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius interviu Anglija.lt teigia, kad emigrantai atspindi Lietuvos, kaip drąsios tautos įvaizdį.

Yra daugybė skirtingų nuomonių dėl to, kaip reikėtų traktuoti emigraciją iš Lietuvos. Vieni teigia, jog tūkstančiams tautiečių išvykus į užsienį, Lietuvos ekonomika dėl to patyrė teigiamus pokyčius, kiti gi sako, jog netenkame geriausių žmonių, kuriuos reikėtų susigrąžinti. Kaip Jūs vertinate emigraciją iš Lietuvos?

Aš manau, kad tai neišvengiamas procesas ir čia galima dėl jo guostis, galima skųstis, bet jo išvengti nepavyks. Antras dalykas tas, kad emigracija galbūt net atspindi tam tikrus lietuvių bruožus, kuriuos dabar bandoma perkelti į Lietuvos įvaizdį – lietuviai, esant toms pačioms socialinėms ir ekonominėms aplinkybėms kaip ir kai kuriose kitose šalyse, žymiai drąsiau palieka tėvynę ir išvažiuoja į nepažįstamus kraštus.

Kadangi tai yra neišvengiama realybė ir XXI amžiaus bruožas - Lietuva tampa globalia šalimi, tai valdžiai ir valstybei tenka didelė atsakomybė padaryti viską, kad ryšiai tarp emigravusiųjų ir jų valstybės išliktų kiek galima tampresni ir stipresni.

Visuomenėje vyksta daugybė diskusijų apie tai, kaip į tėvynę sugrąžinti emigrantus. Kokius būdus, tą padaryti, matote Jūs?

Aš nežinau, ar kokie nors dirbtiniai būdai, nukreipti į emigravusiuosius, gali situaciją kaip nors pakeisti, jeigu Lietuvoje nepasikeis bendra ekonominė ir socialinė situacija. Tol, kol apmokėjimas už darbą Britanijoje ar Airijoje bus 4 ar 5 kartus didesnis nei Lietuvoje, visos programos, kaip grąžinti emigrantus, bus paprasčiausiai tuščios deklaracijos. Dabar, kol nėra panašių ekonominių bei socialinių sąlygų kaip Vakarų Europoje, yra galbūt svarbiau ne tiek stengtis grąžinti išvykusiuosius, kiek išsaugoti su jais ryšį.

Čia valstybė galėtų daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra bendro registro, kuriame būtų suregistruoti visi išvažiavusieji studijuoti į užsienį. Lietuva net nežino, kokius talentus ji išbarsto po pasaulį.

Kitas dalykas, mano nuomone, Lietuva turėtų pasimokyti iš tos pačios Airijos, kaip buvo panaudota airių emigrantų jėga, kai šalis 1989 metais apsisprendė žengti modernios ekonomikos kūrimo keliu, priviliodama stambias investicijas. Tų investicijų atėjimui reikėjo kvalifikuotos darbo jėgos, kurią Airija atrado tarp savo emigrantų būrių įvairiuose Amerikos miestuose.

Neseniai pasitraukėte iš darbo grupės, kuri rengė dvigubos pilietybės įstatymo projektą. Kokios buvo pasitraukimo priežastys?

Aš pasitraukiau protestuodamas prieš darbo grupės sprendimus, kurie, mano nuomone, gali turėti didelės žalos Lietuvai, nes kažkodėl buvo nutarta, kad teisę į dvigubą pilietybę gali turėti 1940 – 1945 metų išeiviai, asmenys, kurie pokario metais buvo ištremti į Sibirą, taip pat dabar užsienio šalyse gimstantys lietuvių vaikai. Tačiau darbo grupės manymu, dvigubos pilietybės negali turėti dabartinės kartos emigrantai.

Bandžiau aiškintis, kodėl trečiosios kartos emigrantai yra diskriminuojami lyginant su kitomis lietuvių piliečių grupėmis, tačiau neišgirdau jokio aiškaus atsakymo. Matydamas, kad darbo grupėje yra dauguma, turinti savo nuomonę, kurios negaliu pakeisti, aš nutariau, kad vienintelis būdas, kaip dar galiu atkreipti dėmesį į tokius klaidingus sprendimus, tai demonstratyviai trenkti durimis.

Kokius tolimesnius veiksmus planuojate dvigubos pilietybės klausimu?

Darbo grupė baigė darbą ir kažkokį savo parengtą įstatymo projektą pateiks svarstyti Seimui, tačiau dar praėjusiais metais mano parengtą dvigubos pilietybės įstatymo projektą Seimui pateikiau ir aš. Dabar jį dar šiek tiek pataisysiu atsižvelgdamas į tas diskusijas, kuriose teko dalyvauti darbo grupėje, ir tuomet Seimas turės galimybę svarstyti du alternatyvius projektus ir apsispręsti, kuris iš jų yra tinkamesnis. Turiu daug argumentų pagrįsti savo pasiūlyto varianto tinkamumą, todėl tikiuosi, kad Seimui užteks sveiko proto jį paremti.

Artėja rinkimai, tad turbūt jau esate numatę esminius būdus, kuriais planuosite pažaboti ar bent jau namų link valdyti emigraciją?

Pirmas dalykas, esame subūrę dešiniąją koaliciją, į kurią buriasi šviesiausi ekonomikos ir finansų protai. Mes bandome brėžti Lietuvos perspektyvą dešimtmečiui į priekį, matydami labai aiškų vaizdą, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuva gali pasivyti Europos Sąjungos vidurkį ekonomine bei socialine prasme ir tuomet lietuviams liks žymiai mažiau priežasčių, kodėl jie turėtų emigruoti.

Mes taip pat manome, kad jau šie rinkimai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis aktyvių Lietuvos piliečių yra išvažiavę. Todėl reikėtų perdaryti rinkimų sistemą, kad lietuviai gyvenantys Londone ar Dubline galėtų balsuoti už jų pasirinktą kandidatą, pavyzdžiui, Zarasų ar Kauno apygardoje.

Kalbėjosi Vytautas Kraujalis
Anglija.lt

Prieš kelias savaites iš parlamentinės darbo grupės, rengiančios dvigubos pilietybės įstatymą, pasitraukęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius interviu Anglija.lt teigia, kad emigrantai atspindi Lietuvos, kaip drąsios tautos įvaizdį.

Yra daugybė skirtingų nuomonių dėl to, kaip reikėtų traktuoti emigraciją iš Lietuvos. Vieni teigia, jog tūkstančiams tautiečių išvykus į užsienį, Lietuvos ekonomika dėl to patyrė teigiamus pokyčius, kiti gi sako, jog netenkame geriausių žmonių, kuriuos reikėtų susigrąžinti. Kaip Jūs vertinate emigraciją iš Lietuvos?

Aš manau, kad tai neišvengiamas procesas ir čia galima dėl jo guostis, galima skųstis, bet jo išvengti nepavyks. Antras dalykas tas, kad emigracija galbūt net atspindi tam tikrus lietuvių bruožus, kuriuos dabar bandoma perkelti į Lietuvos įvaizdį – lietuviai, esant toms pačioms socialinėms ir ekonominėms aplinkybėms kaip ir kai kuriose kitose šalyse, žymiai drąsiau palieka tėvynę ir išvažiuoja į nepažįstamus kraštus.

Kadangi tai yra neišvengiama realybė ir XXI amžiaus bruožas - Lietuva tampa globalia šalimi, tai valdžiai ir valstybei tenka didelė atsakomybė padaryti viską, kad ryšiai tarp emigravusiųjų ir jų valstybės išliktų kiek galima tampresni ir stipresni.

Visuomenėje vyksta daugybė diskusijų apie tai, kaip į tėvynę sugrąžinti emigrantus. Kokius būdus, tą padaryti, matote Jūs?

Aš nežinau, ar kokie nors dirbtiniai būdai, nukreipti į emigravusiuosius, gali situaciją kaip nors pakeisti, jeigu Lietuvoje nepasikeis bendra ekonominė ir socialinė situacija. Tol, kol apmokėjimas už darbą Britanijoje ar Airijoje bus 4 ar 5 kartus didesnis nei Lietuvoje, visos programos, kaip grąžinti emigrantus, bus paprasčiausiai tuščios deklaracijos. Dabar, kol nėra panašių ekonominių bei socialinių sąlygų kaip Vakarų Europoje, yra galbūt svarbiau ne tiek stengtis grąžinti išvykusiuosius, kiek išsaugoti su jais ryšį.

Čia valstybė galėtų daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra bendro registro, kuriame būtų suregistruoti visi išvažiavusieji studijuoti į užsienį. Lietuva net nežino, kokius talentus ji išbarsto po pasaulį.

Kitas dalykas, mano nuomone, Lietuva turėtų pasimokyti iš tos pačios Airijos, kaip buvo panaudota airių emigrantų jėga, kai šalis 1989 metais apsisprendė žengti modernios ekonomikos kūrimo keliu, priviliodama stambias investicijas. Tų investicijų atėjimui reikėjo kvalifikuotos darbo jėgos, kurią Airija atrado tarp savo emigrantų būrių įvairiuose Amerikos miestuose.

Neseniai pasitraukėte iš darbo grupės, kuri rengė dvigubos pilietybės įstatymo projektą. Kokios buvo pasitraukimo priežastys?

Aš pasitraukiau protestuodamas prieš darbo grupės sprendimus, kurie, mano nuomone, gali turėti didelės žalos Lietuvai, nes kažkodėl buvo nutarta, kad teisę į dvigubą pilietybę gali turėti 1940 – 1945 metų išeiviai, asmenys, kurie pokario metais buvo ištremti į Sibirą, taip pat dabar užsienio šalyse gimstantys lietuvių vaikai. Tačiau darbo grupės manymu, dvigubos pilietybės negali turėti dabartinės kartos emigrantai.

Bandžiau aiškintis, kodėl trečiosios kartos emigrantai yra diskriminuojami lyginant su kitomis lietuvių piliečių grupėmis, tačiau neišgirdau jokio aiškaus atsakymo. Matydamas, kad darbo grupėje yra dauguma, turinti savo nuomonę, kurios negaliu pakeisti, aš nutariau, kad vienintelis būdas, kaip dar galiu atkreipti dėmesį į tokius klaidingus sprendimus, tai demonstratyviai trenkti durimis.

Kokius tolimesnius veiksmus planuojate dvigubos pilietybės klausimu?

Darbo grupė baigė darbą ir kažkokį savo parengtą įstatymo projektą pateiks svarstyti Seimui, tačiau dar praėjusiais metais mano parengtą dvigubos pilietybės įstatymo projektą Seimui pateikiau ir aš. Dabar jį dar šiek tiek pataisysiu atsižvelgdamas į tas diskusijas, kuriose teko dalyvauti darbo grupėje, ir tuomet Seimas turės galimybę svarstyti du alternatyvius projektus ir apsispręsti, kuris iš jų yra tinkamesnis. Turiu daug argumentų pagrįsti savo pasiūlyto varianto tinkamumą, todėl tikiuosi, kad Seimui užteks sveiko proto jį paremti.

Artėja rinkimai, tad turbūt jau esate numatę esminius būdus, kuriais planuosite pažaboti ar bent jau namų link valdyti emigraciją?

Pirmas dalykas, esame subūrę dešiniąją koaliciją, į kurią buriasi šviesiausi ekonomikos ir finansų protai. Mes bandome brėžti Lietuvos perspektyvą dešimtmečiui į priekį, matydami labai aiškų vaizdą, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuva gali pasivyti Europos Sąjungos vidurkį ekonomine bei socialine prasme ir tuomet lietuviams liks žymiai mažiau priežasčių, kodėl jie turėtų emigruoti.

Mes taip pat manome, kad jau šie rinkimai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis aktyvių Lietuvos piliečių yra išvažiavę. Todėl reikėtų perdaryti rinkimų sistemą, kad lietuviai gyvenantys Londone ar Dubline galėtų balsuoti už jų pasirinktą kandidatą, pavyzdžiui, Zarasų ar Kauno apygardoje.

Kalbėjosi Vytautas Kraujalis
Anglija.lt

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: