Anglijoje lankęsi gydytojai patikino, kad grįžusius išeivius bus kam gydyti - Anglija.lt
 

Anglijoje lankęsi gydytojai patikino, kad grįžusius išeivius bus kam gydyti 

Zita Čepaitė


Praėjusios savaitės pradžioje Londone lankėsi Santariškių klinikos gydytojų delegacija: direktorius infrastruktūrai Vaclovas Jurkuvėnas, direktorius medicinai Mindaugas Petrulionis, Kardiologinės reanimacijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis ir Anesteziologijos centro vedėjas Robertas Samalavičius. Vykdami į medicininės įrangos ir pasiekimų parodą Dortsmuthe, porai dienų jie sustojo Londone susipažinti, kaip organizuojama ligonių priežiūra Šv.Bartolomėjaus ligoninėje.

V.Jurkuvėnas sakė, kad ryšiai su Anglijos ligoninėmis ir gydytojais gana glaudūs – britų gydytojai atvažiuoja į Lietuvą, o Lietuvos gydytojai taip pat ilgesniam ar trumpesniam laikui padirbėti ir pasisemti patirties vyksta į Angliją. Tokios patirties pasidalijimo programos veikia jau seniai ir ne vien su Anglija, bet ir su kitomis Europos bei Amerikos šalimis.

„Šiuo atveju atvažiavome pagal asmeninius ryšius pabendrauti su panašų darbą dirbančiais kolegomis. Mus ypač domina reanimacijos procedūros, nes dirbame su širdies ligoniais, ir neretai tenka skubiai suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą“, – kolegą papildė R.Samalvičius.

Visi delegacijos gydytojai turėjo progą stažuotis ar padirbėti užsienyje, todėl tai, kad gydytojai iš Lietuvos vyksta dirbti į JK ar į kitas šalis, jie sakė vertiną kaip galimybę plėsti savo profesinį akiratį ir pasisemti patirties. „Dalis kolegų, padirbėję Anglijoje, grįžta į Lietuvą su naujomis žiniomis, įgūdžiais ir ryšiais, kiti lieka, bet nėra nutraukę ryšių su kolegomis Lietuvoje, ir tai yra labai pravartu“, – sakė R.Samalavičius.

Jo kolega P.Šerpytis prisiminė iš Lietuvos išvažiavusį gydytoją Tadą Kananvičių, Lietuvoje turėjusį puikaus anesteziologo vardą. Šiuo metu jis dirba Birmingeme, vadovauja JK dirbančių lietuvių gydytojų asociacijai ir palaiko ryšius su Lietuva. „Panašiai elgiasi ir daugelis kitų ir, jei reikia, visada galime į juos kreiptis, pasitarti. Kardiologas Šimaitis irgi mokslus baigė Lietuvoje, paskui stažavosi įvairiose šalyse, dabar Anglijoje. Išvyko, nes tuomet prevencinės kardiologijos įkainiai buvo maži, o kai mes formavome įkainius iš naujo, jis daug prisidėjo, be to, dalyvauja konferencijose Lietuvoje, skaito pranešimus“, – sakė P.Šerpytis.

Baimės, kad dauguma lietuvių gydytojų išvyks iš Lietuvos jis sakė nejaučiantis, nes tas procesas buvo labai aktyvus prieš ketverius ar penkerius metus, bet dabar išvykimas ne toks didelis ir Lietuvoje lieka maždaug 70 proc. rezidentų.

V.Jurkuvėno nuomone, sunkiausia yra mažesniuose miesteliuose, nes ten mediciną baigę jaunuoliai nenori važiuoti. „Kai klausi, kur norėtų dirbti baigę studijas, atsakymas būna toks – Vilnius arba Klaipėda, o toliau – bet kur. Ir žmonėms ne vien atlyginimas svarbu, bet kaip aprūpinta darbo vieta, kokios sąlygos darbui, kaip jie galės save realizuoti“, – dėstė ilgametę darbo patirtį turintis medikas.

Gydytojai įsitikinę, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai trūksta pinigų, o be jų nieko nepavyks padaryti. Jų nuomone, visos partijos privalo susitarti, kokia bus ateityje Lietuvos medicina, ir priimti būtinus sprendimus. „Norėtume, kad mūsų medicina būtų tokia, kad medikai neišvyktų“, – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentas P.Šerpytis.

Pasiteiravus, ar bus kam gydyti į Lietuvą grįžusius pasiligojusius išeivius, gydytojai teigė, kad ir šiuo metu konsultuotis ar gydytis atvyksta ne vienas ir ne du svečiose šalyse gyvenantys lietuviai. O kai kurios procedūros, tokios kaip dantų protezavimas ar plastinės operacijos, darosi vis populiaresnės ir tarp užsieniečių.

Zita Čepaitė


Praėjusios savaitės pradžioje Londone lankėsi Santariškių klinikos gydytojų delegacija: direktorius infrastruktūrai Vaclovas Jurkuvėnas, direktorius medicinai Mindaugas Petrulionis, Kardiologinės reanimacijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis ir Anesteziologijos centro vedėjas Robertas Samalavičius. Vykdami į medicininės įrangos ir pasiekimų parodą Dortsmuthe, porai dienų jie sustojo Londone susipažinti, kaip organizuojama ligonių priežiūra Šv.Bartolomėjaus ligoninėje.

V.Jurkuvėnas sakė, kad ryšiai su Anglijos ligoninėmis ir gydytojais gana glaudūs – britų gydytojai atvažiuoja į Lietuvą, o Lietuvos gydytojai taip pat ilgesniam ar trumpesniam laikui padirbėti ir pasisemti patirties vyksta į Angliją. Tokios patirties pasidalijimo programos veikia jau seniai ir ne vien su Anglija, bet ir su kitomis Europos bei Amerikos šalimis.

„Šiuo atveju atvažiavome pagal asmeninius ryšius pabendrauti su panašų darbą dirbančiais kolegomis. Mus ypač domina reanimacijos procedūros, nes dirbame su širdies ligoniais, ir neretai tenka skubiai suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą“, – kolegą papildė R.Samalvičius.

Visi delegacijos gydytojai turėjo progą stažuotis ar padirbėti užsienyje, todėl tai, kad gydytojai iš Lietuvos vyksta dirbti į JK ar į kitas šalis, jie sakė vertiną kaip galimybę plėsti savo profesinį akiratį ir pasisemti patirties. „Dalis kolegų, padirbėję Anglijoje, grįžta į Lietuvą su naujomis žiniomis, įgūdžiais ir ryšiais, kiti lieka, bet nėra nutraukę ryšių su kolegomis Lietuvoje, ir tai yra labai pravartu“, – sakė R.Samalavičius.

Jo kolega P.Šerpytis prisiminė iš Lietuvos išvažiavusį gydytoją Tadą Kananvičių, Lietuvoje turėjusį puikaus anesteziologo vardą. Šiuo metu jis dirba Birmingeme, vadovauja JK dirbančių lietuvių gydytojų asociacijai ir palaiko ryšius su Lietuva. „Panašiai elgiasi ir daugelis kitų ir, jei reikia, visada galime į juos kreiptis, pasitarti. Kardiologas Šimaitis irgi mokslus baigė Lietuvoje, paskui stažavosi įvairiose šalyse, dabar Anglijoje. Išvyko, nes tuomet prevencinės kardiologijos įkainiai buvo maži, o kai mes formavome įkainius iš naujo, jis daug prisidėjo, be to, dalyvauja konferencijose Lietuvoje, skaito pranešimus“, – sakė P.Šerpytis.

Baimės, kad dauguma lietuvių gydytojų išvyks iš Lietuvos jis sakė nejaučiantis, nes tas procesas buvo labai aktyvus prieš ketverius ar penkerius metus, bet dabar išvykimas ne toks didelis ir Lietuvoje lieka maždaug 70 proc. rezidentų.

V.Jurkuvėno nuomone, sunkiausia yra mažesniuose miesteliuose, nes ten mediciną baigę jaunuoliai nenori važiuoti. „Kai klausi, kur norėtų dirbti baigę studijas, atsakymas būna toks – Vilnius arba Klaipėda, o toliau – bet kur. Ir žmonėms ne vien atlyginimas svarbu, bet kaip aprūpinta darbo vieta, kokios sąlygos darbui, kaip jie galės save realizuoti“, – dėstė ilgametę darbo patirtį turintis medikas.

Gydytojai įsitikinę, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai trūksta pinigų, o be jų nieko nepavyks padaryti. Jų nuomone, visos partijos privalo susitarti, kokia bus ateityje Lietuvos medicina, ir priimti būtinus sprendimus. „Norėtume, kad mūsų medicina būtų tokia, kad medikai neišvyktų“, – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentas P.Šerpytis.

Pasiteiravus, ar bus kam gydyti į Lietuvą grįžusius pasiligojusius išeivius, gydytojai teigė, kad ir šiuo metu konsultuotis ar gydytis atvyksta ne vienas ir ne du svečiose šalyse gyvenantys lietuviai. O kai kurios procedūros, tokios kaip dantų protezavimas ar plastinės operacijos, darosi vis populiaresnės ir tarp užsieniečių.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: