Kokios bus ilgalaikės „Brexit“ pasekmės – nežinia, tačiau akivaizdu, kad pagausės į tėvynę grįžti norinčių emigrantų. Anglija.lt domėjosi, ar Lietuva pasiruošusi priimti grįžtančiuosius ir kur gauti atsakymus į klausimus, kylančius tiems, kas planuoja grįžti.

Nemažai išvykusiųjų teigia, kad į Lietuvą niekada negrįš. Visgi, ypač po atostogų, ne vienas prisipažįsta, jog širdis plyšta iš skausmo, nes tenka vėl palikti mylimus namus. Be to, JK susiklosčiusi situacija (nukritęs svaro kursas, nestabili politinė ir socialinė aplinka, pasikeitęs šalies gyventojų požiūris į atvykėlius ir padažnėję neapykantos išpuoliai prieš kitataučius) imigrantams nebėra palaki ir skatina svarstyti galimybes grįžti į Lietuvą.

Lietuvos politikai dažnai aimanuojantys dėl didžiulės emigracijos, regis, turėtų pasinaudoti proga ir galvoti ne tik apie pabėgėlių iš Sirijos priėmimą, bet ir apie emigrantų motyvavimą grįžti bei jų reintegraciją.

Atrodo, kad Lietuvos vyriausybė bando kažką daryti. Neseniai buvo patvirtintas planas, pavadintas „Priemonės emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti“, kurį politiniai apžvalgininkai ir komentatoriai jau spėjo pavadinti betiksliu idėjų ir lozungų kratiniu.

Ar su minėtu planu pavyks pasiekti norimų rezultatų, bus galima kalbėti nebent po metų. Tačiau jau šiandien yra žmonių, kurie nori grįžti ir kuriems reikia ne kokio nors „priemonių plano“, o konkrečios ir lengvai prieinamos informacijos apie grįžimą į Lietuvą.

Nėra kvailų klausimų

Emigracija daugeliui buvo kaip šuolis į šaltą vandenį. Net apie prievolę deklaruoti išvykimą dauguma emigravusių sužinojo tik tada, kai buvo įvestas privalomas sveikatos draudimo mokestis.

Atvykus į Angliją savo reikalų tvarkymą daugelis patikėjo privačioms agentūroms ir firmoms, už tam tikrą mokestį teikiančioms įvairiausias paslaugas – nuo socialinio draudimo kortelės ar adreso patvirtinimą paliudijančių dokumentų iki anketų, reikalingų pašalpoms gauti, užpildymo.

Grįžimui į Lietuvą daugelis ruošiasi gerokai iš anksto ir nori žinoti, kas jų laukia Lietuvoje, ar jie pajėgs pritapti. Vis dėlto, kur rasti informaciją apie sveikatos problemų turintiems asmenims reikiamas pažymas? Ką privalo žinoti tėvai, į Lietuvą grįžtantys su mokyklinio amžiaus vaikais?

Vietiniams keletą metų Lietuvoje negyvenusių emigrantų klausimai gali atrodyti kvaili, tačiau laikas priprasti prie minties, kad kvailų klausimų nebūna – būna tik žmonės, institucijos ar pareigūnai, nepasiruošę į juos atsakyti.

Informacijos yra, bet ją rasti sunku

Anglija.lt domėjosi, kur ir kokią informaciją gali gauti į Lietuvą grįžti planuojantys emigrantai, ar ta informacija lengvai prieinama ir suprantama paprastiems žmonėms.

Klausimas, kur grįžtantiems į Lietuvą reikia kreiptis dėl reikiamos informacijos, buvo išsiųstas į Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas.

Kiekviena iš ministerijų atsiuntė išsamius atsakymus su gausybe nuorodų į ministerijų tinklapiuose skelbiamą informaciją.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija primena, kad tiems, kas grįžę į Lietuvą ketina kreiptis dėl socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo, reikia turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus, vaikų gimimo liudijimus ir pažymas apie pajamas, gautas užsienio valstybėje.

Be to, svarbu atsivežti visus dokumentus, susijusius su vaiko sveikata, mokymosi rezultatais, taip pat dokumentus, patvirtinančius jo specialius poreikius, jeigu tokie buvo nustatyti.

„Grįžę iš užsienio ir Lietuvoje deklaravę savo gyvenamąją vietą žmonės gali pretenduoti į paramą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir čia gyvenantieji“, – teigiama ministerijos pateiktoje informacijoje (daugiau informacijos šia tema rasite straipsnio apačioje).

Ypač daug klausimų grįžtantiesiems kelia sveikatos draudimo tęstinumas – ar, pavyzdžiui, grįžus iš karto galima kreiptis į gydytoją ir kaip įrodyti, jog buvai draustas kitoje šalyje?

Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad grįžtantiems svarbu nepamiršti atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą arba ją pakeičiantį elektroninį dokumentą (SED) S041, kurį reikia pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui pagal savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Be to, svarbu nedelsiant deklaruoti grįžimą į Lietuvą ir pradėti mokėti privalomą sveikatos draudimo mokestį (daugiau informacijos straipsnio apačioje).

Švietimo ir mokslo ministerija į Lietuvą grįžtantiems asmenims aktualią informaciją skelbia Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainės www.smm.lt skyriaus „Švietimas“ poskyryje „Informacija užsienio lietuviams“ (http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-informacija-uzsienio-lietuviams).

Čia pabrėžiama, kad esant reikalui kiekviena mokykla nustato atvykusio mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos, užtikrina reikiamą pagalbą ir organizuoja jo mokymą kartu su bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse bei grupėse.

Tačiau informacijos ieškojimas po ministerijų puslapius ir rankiojimas to, kas gali būti naudinga konkrečiam asmeniui, atima daug laiko ir yra mažai efektyvus. Juk ir informacijos skleidėjams ir jos vartotojams daug paprasčiau, kai viskas yra vienoje vietoje.

Toks puslapis egzistuoja, tačiau surasti jį nėra paprasta. Ir tik viena iš trijų ministerijų, į kurias kreipėsi Anglija.lt, pateikė į jį nuorodą.

Visa informacija vienoje vietoje?

Internetinį puslapį www.renkuosilietuva.lt sukūrė ir jį administruoja prieš metus darbą pradėjęs Migracijos informacijos centras (MIC). Jo vadovas Justinas Uba sako, kad į centrą gali kreiptis ir tie, kurie jau grįžo, ir tie, kurie planuoja ar domisi galimybėmis grįžti į Lietuvą.

„Per metus mes gavom apie 400 užklausų įvairiais su grįžimu Lietuvon susijusiais klausimais. Kreiptis galima telefonu, elektroniniu paštu, per mūsų „Facebook“ paskyrą. Visos nuorodos pateiktos mūsų tinklapio puslapyje www.renkuosilietuva.lt.

Gavę užklausą mes stengiamės ją kuo greičiau išnagrinėti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, kiekvienam atsakome individualiai, suteikdami nuorodas, kur rasti jiems reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, jeigu reikia užpildyti kokią nors formą, mes duodame nuorodą į tą konkrečią formą ir pan. Mes veikiame vieno langelio principu, kad per mus žmonės galėtų gauti visus atsakymus“, – sako J. Uba.

Internetiniame puslapyje www.renkuosilietuva.lt yra surinkta ir dažniausiai kylančių klausimų-atsakymų forma pateikta svarbiausia informaciją apie grįžimą.

Informacija pateikta paprastai ir aiškiai ir yra iliustruota konkrečiais pavyzdžiais. Pagrindiniai informaciniai blokai apie socialines išmokas, įsidarbinimą, švietimą, sveikatos apsaugą yra nuolat papildomi atsižvelgiant į žmonių pateikiamus klausimus.

Kas labiausiai rūpi planuojantiems grįžti?

J. Ubos teigimu, užduodami klausimai dažnai priklauso nuo sezono.

„Pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, prieš mokslo metų pradžią padaugėja klausimų, susijusių su švietimu, domimasi vaikų integracija mokyklose, kokių dokumentų reikia norint perkelti vaiką iš kitos šalies į lietuvišką mokyklą, ir pan.

Kita grupė klausimų – dėl santuokų su trečiųjų šalių piliečiais. Tai rodo, kad mišrių santuokų gausėja ir žmonėms rūpi sužinoti, kokios galimybės gauti leidimą gyventi sutuoktiniui, kuris nėra ES narys, kokius žingsnius reikia daryti, kur gauti ir kam pristatyti reikalingus dokumentus“.

Ypač daug klausimų yra susiję su socialiniais dalykais. Žmonės dažnai teiraujasi apie ligos pašalpas, Privalomo sveikatos draudimo mokestį, pašalpų perkėlimą iš vienos šalies į kitą, pensijų mokėjimą, nedarbingumo išmokas ar darbo stažo apskaičiavimą.

Internetinis puslapis www.renkuosilietuva.lt daro gerą įspūdį – informacija surūšiuota pagal temas, neapkrauta nuorodomis į įstatymus ir kitus teisės aktus, pateikta aiškiai ir orientuota į vartotoją. Tik viena bėda – stinga informacijos apie patį puslapį.

„Mes veikiame tik metus, tad nenuostabu, kad mūsų žinomumas nėra didelis, bet stengiamės kuo plačiau skleisti apie save informaciją, turim tinklapį, „Facebook“ paskyrą, rengiame susitikimus su lietuvių bendruomenėmis užsienyje. Jau lankėmės Norvegijoje, Airijoje, rugsėjo 29 d. planuojame susitikimą Londone bei kituose JK miestuose“, – sako Centro vadovas Justinas Uba.

Į Lietuvą grįžtantiems emigrantams svarbiausia informacija

Suplanavusiems grįžti į Lietuvą ir ketinantiems kreiptis dėl socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo, reikėtų turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, vaikų gimimo liudijimus, pažymas apie pajamas, gautas užsienio valstybėje. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius piniginės socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą, yra privalomas asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas.

Vienas pagrindinių dalykų, kuriuo turėtų pasirūpinti tėvai, grįžę su vaikais į Lietuvą, yra vaiko sveikatos draudimas. Taip pat, jeigu vaikas nebuvo registre arba jam Lietuvoje nebuvo išduotas asmens dokumentas, reikia pasirūpinti, kad vaikas būtų įrašytas Lietuvos registre, taip pat reikia gauti asmens dokumentą.

Grįžtant iš Jungtinės Karalystės ar kitos valstybės į Lietuvą, reikėtų atsivežti visus dokumentus, susijusius su vaiko sveikata, mokymosi rezultatais, taip pat dokumentus, patvirtinančius jo specialius poreikius, jeigu tokie buvo nustatyti.

Jeigu gyvenant Jungtinėje Karalystėje ar kitur tarp vaiko tėvų vyko kokie nors teisminiai procesai, reikėtų pasirūpinti teismo procesinių sprendimų bei jų pagrindu išduotų pažymėjimų (vykdomųjų dokumentų) gavimu, kad tokie teismo sprendimai galėtų būti pripažinti ir vykdomi Lietuvoje. Taip pat reikėtų pasirūpinti visų kitų su specialių vaiko poreikių nustatymu susijusių dokumentų gavimu, siekiant užtikrinti atitinkamų paslaugų vaikui teikimo tęstinumą.

Grįžę iš užsienio į Lietuvą ir deklaravę savo gyvenamąją vietą žmonės gali pretenduoti į paramą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir čia gyvenantieji. Piniginės socialinės paramos sistemą Lietuvoje sudaro dvi pagrindinės dalys – socialinės išmokos, mokamos nepriklausomai nuo šeimos turimo turto ir gaunamų pajamų, bei piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, teikiama įvertinus jų turimą turtą ir gaunamas pajamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokama vienkartinė išmoka vaikui, kuri mokama kiekvienam gimusiam vaikui (išmokos dydis 418 Eur). Nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 76 Eur dydžio vienkartinė išmoka.

Išmoka vaikui skiriama įvertinus šeimos pajamas. Šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus iki 7 metų, o tris ar daugiau vaikų – iki 18 metų, mokama išmoka vaikui (vaikams iki 2 metų – 28,5 Eur, vyresniems nei 2 metų – 15,2 Eur, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Asmenims, neturintiems pakankamai lėšų pragyvenimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir (ar) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos).

Nepasiturinčioms šeimoms, kurių mėnesinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 102 Eur, o nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo bei kiekvienas bendrai gyvenantis asmuo vyresnis nei 18 metų, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų dirba arba nedirba dėl objektyvių priežasčių (mokosi, yra pensininkai, neįgalūs, augina mažamečius vaikus, ieško darbo per teritorinę darbo biržą ir kt.), skiriama socialinė pašalpa. Maksimalus jos dydis – 102 eurai (dydis priklauso nuo skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui (102 Eur) ir vidutinių asmens pajamų per mėnesį).

Būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jei būsto šildymo išlaidos viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio. Karšto vandens išlaidų kompensacija skiriama tada, jeigu išlaidos viršija 5 procentus pajamų, geriamojo vandens – jeigu išlaidos viršija 2 procentus pajamų.

Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių. Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti: prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją; pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą); priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.

Be to, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.

Siekiant užtikrinti paramą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu, teisė į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams suteikta mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų (pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės negu 153 Eur).

Savivaldybės tarybos nustatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar vaikus augina neįgalūs bendrai gyvenantys asmenys ir kt.), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas gali būti skiriamas, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (204 Eur). Prieš prasidedant mokslo metams, mokiniams skiriama 57 Eur parama mokinio reikmenims įsigyti.

Daugiau informacijos apie socialinę paramą vaikams ir šeimoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje (http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/soc-parama-seimoms-vaikams.html).

Visais aktualiais socialinio draudimo ar šio draudimo teikiamų garantijų klausimais visada galima pasikonsultuoti „Sodros“ trumpuoju telefono numeriu 1883 arba (+370) 5 250 0883 (tinka skambinti ir iš užsienio).

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą, nepamirškite, kad atvykus reikia:

1. deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Apie tai sužinokite čia: https://www.epaslaugos.lt/portal/category/1221;
2. atnaujinti sveikatos draudimą (apie tai skaitykite žemiau);
3. pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją ir, jei iki išvykimo iš Lietuvos buvo išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas (KVP), pakeisti seną nauju.

Svarbu žinoti, kad deklaravęs išvykimą į užsienį žmogus automatiškai išregistruojamas iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, todėl nustoja galioti jo PSD Lietuvoje, taip pat nebegalioja duomenys apie asmens prisirašymą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pas šeimos gydytoją.

Deklaravus gyvenamąją vietą ir atnaujinus sveikatos draudimą, tapus apdraustu PSD Lietuvoje, būtina prisiregistruoti prie pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sutartį su ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF lėšomis, bei pasirinkti šeimos gydytoją, į kurį susirgus reikės kreiptis pirmiausia.

Iš ES šalies, kurioje žmogus buvo draustas sveikatos draudimu pagal tos šalies reikalavimus, svarbu nepamiršti atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą arba ją pakeičiantį elektroninį dokumentą (SED) S041. Šį dokumentą reikia pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui pagal savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

ES šalyse išduotoje pažymoje turi būti patvirtinta, kad tuo laikotarpiu, kai žmogus nemokėjo PSD įmokų Lietuvoje (pavyzdžiui, jei nebuvo deklaravęs išvykimo iš Lietuvos), arba asmuo negyveno Lietuvoje (jei buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos), jis buvo apdraustas pažymą išdavusioje ES šalyje.

Grįžus į Lietuvą ir deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, reikia pradėti mokėti PSD įmokas.

Informaciją apie PSD įmokų mokėjimo tvarką, dydžius, kodus, sąskaitas ir kt. teikia „Sodra“ (http://www.sodra.lt/lt/imokos).

Svarbu žinoti, kad PSD įsigalios nuo įmokos sumokėjimo datos, o ne nuo grįžimo datos, nes draudimas neįsigalioja atgaline data.

Jei asmuo serga lėtine liga, turi neįgalumą ir daugeliu kitų atvejų, kai gydymą reikia tęsti jau grįžus į Lietuvą, verta iš anksto pasirūpinti medicininių dokumentų kopijomis, kurias reikėtų pateikti šeimos gydytojui ir, kaip ir kitiems apdraustiesiems Lietuvoje, įsigaliojus PSD, tęsti gydytojo skiriamą gydymą. Dėl neįgalumo nustatymo taip pat reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje prisiregistruojate.

Grįžusiam į Lietuvą asmeniui, apdraustam PSD Lietuvoje, susirgus ne tik teikiamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir nustatyta tvarka gali būti skiriama nedarbingumo pašalpa, kurią pirmąsias dvi dienas moka darbdavys (jei asmuo dirba), vėliau – „Sodra“. Dėl šios pašalpos mokėjimo tvarkos geriausia teirautis „Sodroje“.

Zita Čepaitė, Anglija.lt