Ar britams įdomi lietuvių kalba?  

Ramunė Rubinaitė
Anglija.lt

Lietuviai kartais su pavydo gaidele kalba apie anglus, prancūzus ar ispanus – tautas, kurios savo gimtąja kalba gali susikalbėti daugybėje pasaulio kraštų. Tuo tarpu keliaujantiems lietuviams dar kartais tenka išgirsti klausimą “kur yra ta Lietuva?”, o sutikti lietuviškai kalbantį užsienietį, kaip juokiasi tautiečiai, beveik tas pats kaip pamatyti skraidantį paršelį.

Tačiau žmonių migracija, tarptautinės verslo ambicijos ir bendravimas situaciją keičia. Anglijoje, kur šaknis leidžia tūkstančiai tautiečių, kartais nepažįstamajam prisistačius, jog esi iš Lietuvos, jis su švelniu akcentu pasakys tau “labas” ir po to paaiškins, jog jo mergina, kurso draugas ar kaimynas yra iš Lietuvos. Panaršius internetinius tinklalapius, gali pasirodyti, jog lietuvių kalbos pamokas siūlantys centrai dygsta kaip grybai po lietaus, nes vien Londone galima atrasti bent penkias įvairiais lygiais užsieniečiams lietuvių kalbą siūlančias mokyklas. Ar iš tiesų britai susidomėjo lietuvių kalba?

Kalbą mokytis galima, bet norinčiųjų nėra

Deja, susisiekus su šiais kalbų centrais, jų atstovai dažniausiai paaiškina, jog teoriškai lietuvių kalbą mokytis galima, bet praktiškai tokie užsiėmimai nevyksta. “Deja, šiuo metu mūsų centre nėra nei lietuvių kalbos mokytojų, nei mokinių. Tačiau, esant poreikiui, galime pasiūlyti individualius užsiėmimus, kurių valandinė kaina yra 51 svaras”, – į klausimą apie lietuvių kalbos studijas išpyškina Katherine Palmer, internetiniame puslapyje lietuvių kalbos kursus siūlančio centro “Communicaid” atstovė.

Kitos Londone veikiančios kalbų mokyklos “Language Studies International”, kurios internetiniame puslapyje taip pat siūlomos lietuvių kalbos pamokos, vadybininkės Lisa Zealey atsakymas panašus: “Mes siūlome labai įvairių kalbų kursus. Dalis jų yra populiarios ir mes rengiame vakarinius užsiėmimus grupėse arba individualias pamokas savo centre. Tačiau, kai kurioms kalboms poreikio beveik nėra. Ir, deja, į mus labai retai kreipiasi žmonės, norintys mokytis lietuvių kalbos. Net nepamenu, kada paskutinį kartą turėjome lietuvių kalbos mokinį, jau labai seniai. Mes atsisakėme lietuvių kalbos mokytojų paslaugų, nes negalėjome jiems pasiūlyti nuolatinio darbo”. Tačiau L.Zealey taip pat prideda, jog atsiradus susidomėjimui, susibūrus grupei arba nutarus mokytis lietuvių kalbos individualiai, “Language Studies International” padėtų norintiesiems rasti mokytojus ir surengti pamokas.

Lietuvių kalbos mokosi migrantų vaikai

Lietuvių kalbos pamokomis Londone aktyviausiai domisi patys Lietuvos išeiviai. Net ateityje į tėvynę grįžti ir neplanuojantys Didžiosios Britanijos lietuviai nori, kad jų atžalos neužmirštų tėvų kalbos. Dėl to Londone veikia kelios lituanistinės mokyklėlės, kviečiančios išeivių vaikus į užsiėmimus, kuriuose jie mokomi gramatikos ir istorijos, o su mokytojais ir kurso draugais skatinami kalbėtis lietuviškai. Neseniai šalia šių mokyklėlių įsikūrė ir privati mokykla patiems mažiausiems – ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus išeivių vaikams “Mano pirmieji mokslai”. Mokyklos įkūrėja ir mokytoja, pedagogės išsilavinimą turinti Simona Staputienė sako, jog artėjant rudeniui mokykla sulaukia vis daugiau susidomėjimo ir joje įregistruojama vis daugiau mokinių.

Į mokyklą kviečiami vaikai nuo dvejų metukų ir jiems rengiami užsiėmimai panašesni į smagius žaidimus nei į rimtas pamokas: “Mažieji pasaulį pažįsta ir su naujais dalykais susipažįsta žaisdami. Todėl per pamokas naudojame daug žaidybinių elementų: dėliones, liaudies žaidimus, lavinamuosius žaidimus, įvairias korteles. Į mokymą įjungiame meninę raišką, eksperimentus ar buities elementus, pavyzdžiui, mokydamiesi apie virtuvę, naują raidę pirštais piešiame miltų lėkštėje”, – apie užsiėmimus su mažaisiais lietuvių kalbos mokiniais pasakoja S.Staputienė.

Mokyklos įkūrėja pastebi, jog maži vaikai yra imlūs kalbos studijoms ir mokosi greitai: “Mūsų trimečiai jau antrą pamoką parašė žodį “mama“ ir pirmos temos pabaigoje mamoms įteikė po pačių rašytą knygą apie save! Jau po dviejų mėnesių sistemingo kalbos mokymo matome pažangą: plečiasi ikimokyklinukų žodynas, jie gali ilgiau pilnais sakiniais pasakoti apie savo patirtį, noriai mokosi naujų raidžių, išmoktas atpažįsta spausdintuose žodžiuose, tekste. Žinoma, pažanga priklauso ir nuo vaiko individualių savybių bei tėvų pagalbos”.

Esant poreikiui, S.Staputienė ateityje žada mokyklų tinklą plėsti ne tik Londone, bet ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose. O vyresniems mokiniams ketina steigti internetinį forumą, kur vaikai galės bendrauti ir diskutuoti lietuviškai, taip lavindami kalbos įgūdžius.

Stropiausiai kalbą mokosi Lietuvos imigrantai

Priešingai nei Londone, lietuvių kalbos kursus užsieniečiams siūlančios mokyklos Lietuvoje dėmesio sulaukia. Vilniuje įsikūrusio užsienio kalbų pamokas ir vertimus siūlančio centro “Gloria Lingua” savininkė ir vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Lukienė pastebi, jog anksčiau užsieniečius mokytis lietuvių kalbos dažniausiai skatino asmeninės aplinkybės, o šiuo metu daugėja mokinių, kuriems lietuvių kalba reikalinga darbe: “Prieš keletą metų lietuvių kalbos daugiausia mokėsi mišrių šeimų nariai. Tuomet kalbos mokytasi dėl to, kad būtų lengviau bendrauti su šeimos nariais. Dabar dauguma kursus lankančių užsieniečių mokosi kalbos, nes tai reikalinga darbui. Pastebėjau, kad iš užsieniečių stropiausiai mokosi rusai. Lietuvių kalbos pas mus yra mokęsi gruzinai, kinai, danai, vokiečiai, amerikiečiai, estai. Jie mokėsi ir individualiai, ir grupėse“, – apie studijas pasakoja J.Lukienė. Centro vadovė prisimena, jog jų centre kalbos mokėsi ir Lietuvoje išgarsėjusi daininkė Berneen ir, sako, ji buvo viena stropiausių mokinių.

“Kuriant kalbų mokyklą nebuvo minties mokyti lietuvių kalbos. Tačiau vis sulaukdavome skambučių su tokiais prašymais, todėl ir pradėjome ieškoti lietuvių kalbos mokytojų. Manau, kad jų ir ateityje mums reikės. Kai iš užsienio ims grįžti daugiau lietuvių, mokyti kalbos prireiks jų vaikus. Gal jie nebus praradę kalbėjimo įgūdžių, tačiau turės sunkumų su rašyba, kalbos grynumu, minties raiška“, – apie lietuvių kalbos poreikį kalba J.Lukienė.

Vasarą lietuvių kalbos kursai organizuojami ir užsienio šalių studentus priimančiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kur besimokydami kalbos studentai supažįsta ir su lietuviška kultūra. Politikos mokslų ir Europos studijų dėstytoja Tatsiana Chulitskaya šią vasarą koordinavo Europos Humanitariniame universitete rengtus vasaros lietuvių kalbos kursus. Mokytis lietuvių kalbos į šiuos kursus susirinko apie trisdešimt studentų. Dėstytoja pasakoja, jog studentams buvo rengiami ne tik užsiėmimai klasėse, bet ir išvykos, pažintinės kelionės, jie žiūrėjo lietuviškus filmus, lankėsi spektakliuose. Dėstytojai su studentais stengėsi kuo daugiau bendrauti lietuviškai ir tik išimtiniais atvejais vartojo anglų ar rusų kalbas. Sunkiausia, pasak T.Chulitskaya, studentams buvo lietuviškų žodžių tartis ir gramatika.

Užsieniečiams sunku ištarti lietuviškus žodžius

Sudėtinga lietuviška tartimi skundžiasi ir kalbėti lietuviškai besimokanti Viktorija Kaziuchyts: “Atvirai kalbant, tai labai sunki kalba. Man dar sunku suprasti. Ir labai sunku ištarti žodžius taisyklingai”, – angliškai prisipažįsta mergina. Lietuvoje studijuojanti V.Kaziuchyts puikiai kalba baltarusų, rusų ir anglų kalbomis, tačiau mergina sako, jog nori tvirčiau integruotis į Lietuvos visuomenę ir dėl to nusprendė mokytis lietuvių kalbos.

Tartis ir gramatika nelengva ir baltarusei Jelenai Karaliovai: “Lietuvių kalboje yra žodžių panašių į anglų kalbos žodžius, taip pat į baltarusų žodžius, bet kalba turi savas taisykles ir melodiją. Sunkiausia man yra tartis, nes kai kurie žodžiai tikrai sudėtingi. Ir dar sunkus yra linksniavimas. Iki dabar nepamenu visų tų galūnių. Apskritai suprasti kalbą pradėjau čia gyvendama gal antrus metus”. Pasak ketverius metus Lietuvoje gyvenančios J.Karaliovai, gyvenat kitoje šalyje pagarbu mokėti jos kalbą, todėl ji ir norėjo išmokti lietuviškai. Tačiau mergina sako, Lietuvoje galima puikiai išsiversti ir su rusų kalba: “Nepatogu gyventi šalyje ir nesuprasti jos kalbos. Aš pati jaučiuosi nykiai, kai nesuprantu, ką aplink mane kalba žmonės. Bet turiu pastebėti, kad Lietuvoje susikalbėti man niekada nebuvo sunku, nes žmonės čia puikiai kalba rusiškai. Kartais net kai bandau kalbėti lietuviškai, žmonės man atsako rusiškai. Turbūt iš mano siaubingo akcento jie supranta, kad nesu lietuvė”, – šypsosi A. Karaliova.

Su libaniečiu Salim El Masri kalbamės lietuviškai. Šiuo metu vyras gyvena Vokietijoje, bet prieš išvykdamas ten, septynerius metus praleido Lietuvoje, kur studijavo, vedė lietuvaitę ir puikiai išmoko lietuvių kalbą. “Kai atvykau į Lietuvą nieko nesuprasdavau ir norėjau kuo greičiau šitą kalbą išmokti, tai aš pradėjau skaityti knygas ir kiekvieną dieną su savo buto šeimininke paplepėti. Man reikėjo maždaug pusės metų kol pradėjau susikalbėti ir suprasti”, – prisimena S.El Masri. Ir priešingai, nei dauguma studentų, libanietis sako, jog lietuvių kalba jam nebuvo sunki: “Kadangi gyvenu ir dirbu šiuo metu Vokietijoje, tai šiek tiek lietuvių kalba pasimiršta, nes tik su savo žmona kalbu lietuviškai. Bet kai nuvažiuoju į Lietuvą, tada vėl prisimenu. Aš manau, kad lietuvių kalba man buvo nesunki, palyginti su prancūzų ir vokiečių. Tris metus du kartus per savaitę lietuvių kalbos mokiausi universitete, bet be bendravimo su lietuviais nebūčiau išmokęs”.

Ramunė Rubinaitė
Anglija.lt

Lietuviai kartais su pavydo gaidele kalba apie anglus, prancūzus ar ispanus – tautas, kurios savo gimtąja kalba gali susikalbėti daugybėje pasaulio kraštų. Tuo tarpu keliaujantiems lietuviams dar kartais tenka išgirsti klausimą “kur yra ta Lietuva?”, o sutikti lietuviškai kalbantį užsienietį, kaip juokiasi tautiečiai, beveik tas pats kaip pamatyti skraidantį paršelį.

Tačiau žmonių migracija, tarptautinės verslo ambicijos ir bendravimas situaciją keičia. Anglijoje, kur šaknis leidžia tūkstančiai tautiečių, kartais nepažįstamajam prisistačius, jog esi iš Lietuvos, jis su švelniu akcentu pasakys tau “labas” ir po to paaiškins, jog jo mergina, kurso draugas ar kaimynas yra iš Lietuvos. Panaršius internetinius tinklalapius, gali pasirodyti, jog lietuvių kalbos pamokas siūlantys centrai dygsta kaip grybai po lietaus, nes vien Londone galima atrasti bent penkias įvairiais lygiais užsieniečiams lietuvių kalbą siūlančias mokyklas. Ar iš tiesų britai susidomėjo lietuvių kalba?

Kalbą mokytis galima, bet norinčiųjų nėra

Deja, susisiekus su šiais kalbų centrais, jų atstovai dažniausiai paaiškina, jog teoriškai lietuvių kalbą mokytis galima, bet praktiškai tokie užsiėmimai nevyksta. “Deja, šiuo metu mūsų centre nėra nei lietuvių kalbos mokytojų, nei mokinių. Tačiau, esant poreikiui, galime pasiūlyti individualius užsiėmimus, kurių valandinė kaina yra 51 svaras”, – į klausimą apie lietuvių kalbos studijas išpyškina Katherine Palmer, internetiniame puslapyje lietuvių kalbos kursus siūlančio centro “Communicaid” atstovė.

Kitos Londone veikiančios kalbų mokyklos “Language Studies International”, kurios internetiniame puslapyje taip pat siūlomos lietuvių kalbos pamokos, vadybininkės Lisa Zealey atsakymas panašus: “Mes siūlome labai įvairių kalbų kursus. Dalis jų yra populiarios ir mes rengiame vakarinius užsiėmimus grupėse arba individualias pamokas savo centre. Tačiau, kai kurioms kalboms poreikio beveik nėra. Ir, deja, į mus labai retai kreipiasi žmonės, norintys mokytis lietuvių kalbos. Net nepamenu, kada paskutinį kartą turėjome lietuvių kalbos mokinį, jau labai seniai. Mes atsisakėme lietuvių kalbos mokytojų paslaugų, nes negalėjome jiems pasiūlyti nuolatinio darbo”. Tačiau L.Zealey taip pat prideda, jog atsiradus susidomėjimui, susibūrus grupei arba nutarus mokytis lietuvių kalbos individualiai, “Language Studies International” padėtų norintiesiems rasti mokytojus ir surengti pamokas.

Lietuvių kalbos mokosi migrantų vaikai

Lietuvių kalbos pamokomis Londone aktyviausiai domisi patys Lietuvos išeiviai. Net ateityje į tėvynę grįžti ir neplanuojantys Didžiosios Britanijos lietuviai nori, kad jų atžalos neužmirštų tėvų kalbos. Dėl to Londone veikia kelios lituanistinės mokyklėlės, kviečiančios išeivių vaikus į užsiėmimus, kuriuose jie mokomi gramatikos ir istorijos, o su mokytojais ir kurso draugais skatinami kalbėtis lietuviškai. Neseniai šalia šių mokyklėlių įsikūrė ir privati mokykla patiems mažiausiems – ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus išeivių vaikams “Mano pirmieji mokslai”. Mokyklos įkūrėja ir mokytoja, pedagogės išsilavinimą turinti Simona Staputienė sako, jog artėjant rudeniui mokykla sulaukia vis daugiau susidomėjimo ir joje įregistruojama vis daugiau mokinių.

Į mokyklą kviečiami vaikai nuo dvejų metukų ir jiems rengiami užsiėmimai panašesni į smagius žaidimus nei į rimtas pamokas: “Mažieji pasaulį pažįsta ir su naujais dalykais susipažįsta žaisdami. Todėl per pamokas naudojame daug žaidybinių elementų: dėliones, liaudies žaidimus, lavinamuosius žaidimus, įvairias korteles. Į mokymą įjungiame meninę raišką, eksperimentus ar buities elementus, pavyzdžiui, mokydamiesi apie virtuvę, naują raidę pirštais piešiame miltų lėkštėje”, – apie užsiėmimus su mažaisiais lietuvių kalbos mokiniais pasakoja S.Staputienė.

Mokyklos įkūrėja pastebi, jog maži vaikai yra imlūs kalbos studijoms ir mokosi greitai: “Mūsų trimečiai jau antrą pamoką parašė žodį “mama“ ir pirmos temos pabaigoje mamoms įteikė po pačių rašytą knygą apie save! Jau po dviejų mėnesių sistemingo kalbos mokymo matome pažangą: plečiasi ikimokyklinukų žodynas, jie gali ilgiau pilnais sakiniais pasakoti apie savo patirtį, noriai mokosi naujų raidžių, išmoktas atpažįsta spausdintuose žodžiuose, tekste. Žinoma, pažanga priklauso ir nuo vaiko individualių savybių bei tėvų pagalbos”.

Esant poreikiui, S.Staputienė ateityje žada mokyklų tinklą plėsti ne tik Londone, bet ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose. O vyresniems mokiniams ketina steigti internetinį forumą, kur vaikai galės bendrauti ir diskutuoti lietuviškai, taip lavindami kalbos įgūdžius.

Stropiausiai kalbą mokosi Lietuvos imigrantai

Priešingai nei Londone, lietuvių kalbos kursus užsieniečiams siūlančios mokyklos Lietuvoje dėmesio sulaukia. Vilniuje įsikūrusio užsienio kalbų pamokas ir vertimus siūlančio centro “Gloria Lingua” savininkė ir vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Lukienė pastebi, jog anksčiau užsieniečius mokytis lietuvių kalbos dažniausiai skatino asmeninės aplinkybės, o šiuo metu daugėja mokinių, kuriems lietuvių kalba reikalinga darbe: “Prieš keletą metų lietuvių kalbos daugiausia mokėsi mišrių šeimų nariai. Tuomet kalbos mokytasi dėl to, kad būtų lengviau bendrauti su šeimos nariais. Dabar dauguma kursus lankančių užsieniečių mokosi kalbos, nes tai reikalinga darbui. Pastebėjau, kad iš užsieniečių stropiausiai mokosi rusai. Lietuvių kalbos pas mus yra mokęsi gruzinai, kinai, danai, vokiečiai, amerikiečiai, estai. Jie mokėsi ir individualiai, ir grupėse“, – apie studijas pasakoja J.Lukienė. Centro vadovė prisimena, jog jų centre kalbos mokėsi ir Lietuvoje išgarsėjusi daininkė Berneen ir, sako, ji buvo viena stropiausių mokinių.

“Kuriant kalbų mokyklą nebuvo minties mokyti lietuvių kalbos. Tačiau vis sulaukdavome skambučių su tokiais prašymais, todėl ir pradėjome ieškoti lietuvių kalbos mokytojų. Manau, kad jų ir ateityje mums reikės. Kai iš užsienio ims grįžti daugiau lietuvių, mokyti kalbos prireiks jų vaikus. Gal jie nebus praradę kalbėjimo įgūdžių, tačiau turės sunkumų su rašyba, kalbos grynumu, minties raiška“, – apie lietuvių kalbos poreikį kalba J.Lukienė.

Vasarą lietuvių kalbos kursai organizuojami ir užsienio šalių studentus priimančiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kur besimokydami kalbos studentai supažįsta ir su lietuviška kultūra. Politikos mokslų ir Europos studijų dėstytoja Tatsiana Chulitskaya šią vasarą koordinavo Europos Humanitariniame universitete rengtus vasaros lietuvių kalbos kursus. Mokytis lietuvių kalbos į šiuos kursus susirinko apie trisdešimt studentų. Dėstytoja pasakoja, jog studentams buvo rengiami ne tik užsiėmimai klasėse, bet ir išvykos, pažintinės kelionės, jie žiūrėjo lietuviškus filmus, lankėsi spektakliuose. Dėstytojai su studentais stengėsi kuo daugiau bendrauti lietuviškai ir tik išimtiniais atvejais vartojo anglų ar rusų kalbas. Sunkiausia, pasak T.Chulitskaya, studentams buvo lietuviškų žodžių tartis ir gramatika.

Užsieniečiams sunku ištarti lietuviškus žodžius

Sudėtinga lietuviška tartimi skundžiasi ir kalbėti lietuviškai besimokanti Viktorija Kaziuchyts: “Atvirai kalbant, tai labai sunki kalba. Man dar sunku suprasti. Ir labai sunku ištarti žodžius taisyklingai”, – angliškai prisipažįsta mergina. Lietuvoje studijuojanti V.Kaziuchyts puikiai kalba baltarusų, rusų ir anglų kalbomis, tačiau mergina sako, jog nori tvirčiau integruotis į Lietuvos visuomenę ir dėl to nusprendė mokytis lietuvių kalbos.

Tartis ir gramatika nelengva ir baltarusei Jelenai Karaliovai: “Lietuvių kalboje yra žodžių panašių į anglų kalbos žodžius, taip pat į baltarusų žodžius, bet kalba turi savas taisykles ir melodiją. Sunkiausia man yra tartis, nes kai kurie žodžiai tikrai sudėtingi. Ir dar sunkus yra linksniavimas. Iki dabar nepamenu visų tų galūnių. Apskritai suprasti kalbą pradėjau čia gyvendama gal antrus metus”. Pasak ketverius metus Lietuvoje gyvenančios J.Karaliovai, gyvenat kitoje šalyje pagarbu mokėti jos kalbą, todėl ji ir norėjo išmokti lietuviškai. Tačiau mergina sako, Lietuvoje galima puikiai išsiversti ir su rusų kalba: “Nepatogu gyventi šalyje ir nesuprasti jos kalbos. Aš pati jaučiuosi nykiai, kai nesuprantu, ką aplink mane kalba žmonės. Bet turiu pastebėti, kad Lietuvoje susikalbėti man niekada nebuvo sunku, nes žmonės čia puikiai kalba rusiškai. Kartais net kai bandau kalbėti lietuviškai, žmonės man atsako rusiškai. Turbūt iš mano siaubingo akcento jie supranta, kad nesu lietuvė”, – šypsosi A. Karaliova.

Su libaniečiu Salim El Masri kalbamės lietuviškai. Šiuo metu vyras gyvena Vokietijoje, bet prieš išvykdamas ten, septynerius metus praleido Lietuvoje, kur studijavo, vedė lietuvaitę ir puikiai išmoko lietuvių kalbą. “Kai atvykau į Lietuvą nieko nesuprasdavau ir norėjau kuo greičiau šitą kalbą išmokti, tai aš pradėjau skaityti knygas ir kiekvieną dieną su savo buto šeimininke paplepėti. Man reikėjo maždaug pusės metų kol pradėjau susikalbėti ir suprasti”, – prisimena S.El Masri. Ir priešingai, nei dauguma studentų, libanietis sako, jog lietuvių kalba jam nebuvo sunki: “Kadangi gyvenu ir dirbu šiuo metu Vokietijoje, tai šiek tiek lietuvių kalba pasimiršta, nes tik su savo žmona kalbu lietuviškai. Bet kai nuvažiuoju į Lietuvą, tada vėl prisimenu. Aš manau, kad lietuvių kalba man buvo nesunki, palyginti su prancūzų ir vokiečių. Tris metus du kartus per savaitę lietuvių kalbos mokiausi universitete, bet be bendravimo su lietuviais nebūčiau išmokęs”.

 (Komentarų: 12)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: