Vytautas Kraujalis

Ne vienerius metus Anglijoje gyvenantis Algimatas Markaitis čia jau spėjo įsikurti – prieš pora metų Barkinge nusipirkęs namą vyras sakosi esąs dėkingas šaliai už suteiktas galimybes. Statybose dirbantis vyras apie Britaniją iki šiol galvojo kaip apie vietą, kur atrado savo sėkmę. Taip jis galvojo bent jau iki praėjusių metų gruodžio 13 – osios, nakties gerokai šokiravusios ramiai gyvenantį lietuvį.

Nakties košmarai

Naktį iš gruodžio dvyliktosios į tryliktąją, A. Markaitis, kaip ir visada, ramiai miegojo savo lovoje. Apie 1 val. 30 minučių iš lovos jį staiga išvertė galingas trenksmas: „prabudau aš nuo kažkokio didžiulio sprogimo, bent jau taip atrodė – iš pradžių nesupratau, kas įvyko. Pažiūrėjau pro langą ir pamačiau, jog lauke avarija.“

Tą naktį į prie jo namo stovėjusį 1998 metų laidos automobilį „Honda Acord“ važiuodamas nemažu greičiu ir nesugebėjęs sėkmingai pasukti, atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojas ir keleiviai, jei tokių buvo, nieko nelaukdami pabėgo. Avarijos kaltininkų mašina, taranavusi stovintį Algimanto automobilį, rėžėsi į mūrinę lietuvio namo tvorelę, ją išlaužė, ir sustojo tik įlėkusi į kiemą. Nuo smūgio ir dūžtančių plytų suskilo namo siena, šalia namo esančio grindinio plytelės.

Pro langą išvydęs, kas nutiko, A. Markaitis paskubomis apsirengė ir išlėkė į gatvę. Čia susirinko ir nuo smūgio garso nubudę aplinkinių namų gyventojai. Vienas iš kaimynų iškvietė policiją ir patarė Algimantui įvykio vietą nufotografuoti. „Aš atsinešiau foto aparatą ir viską nufotografavau. Atvažiavus policijai, tas kaimynas kalbėjosi su vienu pareigūnu, o kitas policininkas atėjo pas mane. Jis klausinėjo apie įvykį, visas detales užsirašė. Pasižymėjo net mano akių spalvą. Pareigūnai liepė iš ryto su visais mašinos dokumentais atvykti į policiją.“ Iš karto po įvykio policija avarijos kaltininkų bei lietuvio automobilius išsivežė.

Vargai dėl biurokratijos

„Kitą rytą, kaip ir buvo liepta, su visais dokumentais, mašinos draudimu nuėjau į policiją. Budintis policininkas juos pasiėmė, kažkur nuėjo, kažką padarė ir atnešė juos man atgal. Grįžęs namo paskambinau draudimui. O draudimas man liepė pasakyti kaltininkų mašinos duomenis. Tuo metu dar nebuvau išsiryškinęs nuotraukų, todėl vėl nuėjau į policiją ir paprašiau kaltininkų mašinos duomenų, tačiau gavau atsakymą, kad tokios informacijos policija suteikti negali. Nepadėjo netgi tai, jog šitų duomenų reikia draudimui. Atsakymas buvo tiesus – to padaryti mes negalime“ - apie prasidėjusius biurokratinius keblumus pasakojo A. Markaitis.

Vyras pamanęs, jog duomenų nepavyksta gauti dėl anglų kalbos žinių stokos, į pagalbą pasikvietė geriau angliškai šnekantį draugą. Lietuviams dar kartą nuėjus į policiją, galiausiai pavyko gauti telefono numerį, kuriuo paskambinę jie vis tik sužinojo avarijos kaltininkų automobilio numerį. „Tada draudimas manęs klausia, kur stovi mano mašina? Aš atsakiau, kad policijos garaže, tačiau, kur tiksliai tas garažas yra, aš nežinojau“ - apie pokalbį su mašinos draudėjais prisiminė A. Markaitis.

„Aš tris dienas nėjau į darbą vien dėl to, kad reikėjo tvarkytis su avarija susijusius reikalus, tačiau svarbiausia, kad per tas tris dienas aš visiškai nieko nepasiekiau. Iš pradžių draudimas man pradėjo aiškinti, jog sumokės tada, kai bus surastas kaltininkas, tačiau, kam aš tada tą draudimą moku?“ - stebėjosi vyras. Pasak Algimanto, apmaudu dar ir tai, kad avarijoje sudaužyta „Honda“ pirkta prieš kiek daugiau nei metus, tad buvo puikiai sutvarkyta, neseniai uždėtos naujos padangos. Dėl naktį įvykusios avarijos jis buvo priverstas įsigyti naują automobilį.

Reikalavimas susimokėti

Nuo avarijos praėjus beveik mėnesiui vyrui atėjo laiškas su sąskaita už mokamos stovėjimo aikštelės Dagenhame paslaugas. Pirmoje sąskaitoje, už automobilio stovėjimą buvo nurodyta sumokėti kiek daugiau nei 500 svarų. Anot Algimanto, tame laiške buvo parašyta, kad apmokėti sąskaitą turi draudimo bendrovė „Ecar“, kurioje lietuvio automobilis buvo apdraustas pilnu draudimu.

„Aš paėmiau tą sąskaitą, ją nukopijavau, įdėjau į voką ir išsiunčiau į draudimą. Tad aš jau ramus sėdžiu, laukiu, kada bus sumokėta už automobilio stovėjimą bei kada jis bus suremontuotas“ - tuo metu apie gresiančius nemalonumus A. Markaitis dar nieko neįtarė. „Tačiau po kiek laiko gaunu antrą laišką, kuriame nurodyta daugiau nei dvigubai didesnė suma – beveik 1200 svarų. Laiške taip pat paaiškinta, kad jeigu per septynias dienas aš nepasiimsiu automobilio, bus kreiptasi į teismą. Taigi aš vėl išsiunčiau visus dokumentus į draudimą ir dabar jau laukiu šaukimo į teismą. Jei prireiks savo teisybę ginti teisme, į jį eisiu drąsiai, nes turiu visus dokumentus, jog delsimas buvo ne dėl mano kaltės. Jei teismas pripažins mane kaltu, tada eisiu badauti prie parlamento, kadangi aš nieko blogo nepadariau. Kodėl aš, nukentėjęs, turiu už kažką sumokėt?“ – praradęs viltį klausė lietuvis.

Kaltas, kad pranešė ne laiku?

Dėl tokios situacijos vyras kaltina ir policiją – esą pareigūnai prieš nutempdami automobilį į stovėjimo aikštelę galėjo įspėti, jog už ją teks mokėti. „Man automobilis, kad ir sudaužytas visai netrukdė. Jis be jokių problemų galėjo likti stovėti prie mano namo. Kitas dalykas yra tai, kad automobilį galėjau pasiimti po 2 – 3 dienų, tačiau policijoje man nedavė jokios informacijos."

Paklaustas, kodėl automobilį vis tik leido išsivežti pareigūnams, A. Markaitis teigė galvojęs, jog tokia yra tvarka: „Aš buvau tik ką iš miegų, kitas dalykas, nelabai gerai suprantu angliškai, o be to pagalvojau, gal jiems ta mašina reikalinga tyrimams. Galvojau, kad automobilio jiems reikia norint nustatyti smūgio stiprumą, atsitrenkusio automobilio greitį ar panašius dalykus."

Praėjus beveik dešimčiai dienų po mūsų susitikimo A. Markaitis pranešė, jog draudimo kompanijos atstovai galiausiai su juo susisiekė. Jie pareiškė, jog už automobilio stovėjimą lietuvis turi susimokėti pats. Draudikai jį kaltina tuo, jog gavęs pirmąjį čekį už stovėjimo aikštelės paslaugas jis apie tai iš karto neinformavęs draudikų. Tačiau A. Markaitis dievagojasi sąskaitą išsiuntęs dar tą pačią dieną. Tiesa, tai padaręs paprastu paštu. O tai esą ir buvusi didžiausia jo klaida. Visus kitus laiškus jis esą siuntęs registruotu paštu ir turįs tą patvirtinančius kvitus. Be to, visas iš policijos gautas sąskaitas jis esą išsiuntęs ir faksu. Vyriškis teigia svarstąs galimybę kreiptis į teismą.

Viena bėda – ne bėda

Negana to, kad vyro laukia nežinomybė dėl automobilio, gerų naujienų jam nepranešė ir namą apdraudusi bendrovė. „Draudimo atstovai apžiūrėti apgadintos mūrinės tvorelės ir namo buvo atėję sausio pradžioje, tuo metu kai aš buvau Lietuvoje. Apžiūrėję ir įvertinę padarytą žalą jie nusprendė, jog įvykio metu nuversta tik dalis tvoros, tačiau namo kampas esą nuskeltas ne per eismo įvykį.“ Nieko nedelsdamas pasipiktinęs vyras dėl tokio sprendimo kreipėsi į draudėjus, iš kurių galiausiai gavo laišką su prašymu nubraižyti įvykio schemą, užrašyti įvykio liudininkus bei jų adresus. Tą padarius, draudimo bendrovė savo sprendimą esą persvarstys, tačiau nėra jokių garantijų, jog jis bus palankus nukentėjusiajam.