„Turiu nuostabią dukrytę“, – tvirtai sako Tautvydas Piragis ir visiškai nesureikšmina, kad jo dukra turi Dauno sindromą.

Dėl Dauno sindromą turinčių lietuvių vaikų – į 2500 km žygį

Tautvydas dukros Kamilės su žmona Diana susilaukė Lietuvoje, tačiau netrukus visi persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją. Būtent šie, antrieji jų namai, tapo neapsakomos ištvermės pareikalavusio iššūkio pradžia – su Tautvydu buvo kalbamasi vos jam kirtus Lietuvos sieną.

Gegužės 5 dieną, 5 val. ryto jis sėdo ant dviračio Lutone ir išvažiavo iki Lietuvos. 2500 kilometrų – tiek Tautvydas užsibrėžė įveikti mindamas pedalus.

Jis keliauja ne vienas, prie jo prisijungė dar du draugai. Laurynas Tamašauskas ir Gutjeras Juodelis žygį pradėjo tą pačią akimirką, tik ne iš Didžiosios Britanijos, o iš Švedijos, Kalmaro.

Dėl ko visa tai? „Priežastis turbūt mano dukra. Mes gyvename Anglijoje, ten žmonėms su Dauno sindromu viskas suteikiama, jie neizoliuojami, nėra jokių patyčių. Labai džiaugiamės, kad gyvename tokioje šalyje, ten daroma viskas, kad jie kuo labiau tobulėtų, kuo daugiau būtų viešumoje. Mano mažylė lanko bendrą darželį, viskas puiku, o Lietuvoje tokie vaikai yra izoliuoti, nes vis dar gajus senas stereotipas, kad tokius žmones reikia uždaryti. Ar matėte, kaip gatvėje reaguoja į tokius žmones? Gal dabar kiek kitaip, bet anksčiau ir pirštais badydavo“, – pasakojo Tautvydas.

Gimus dukrai su Dauno sindromu susipažinęs vyras suprato, kokie didžiuliai skirtumai skiria Didžiąją Britaniją ir Lietuvą, tad šis žygis dviračiais – toli gražu ne asmeninis išbandymas.

Trise į kelionę patraukę draugai nuolatos bendrauja su draugais bei juos palaikančiais asmenimis feisbuke ir renka paramą, kuri bus skirta Lietuvoje įsikūrusiai žmonių su Dauno sindromu ir jų slaugytojų asociacijai. Už surinktus pinigus bus kuriamas šviečiamasis filmukas, kuris bus rodomas Lietuvos vaikams mokyklose. Norintys paaukoti kviečiami prisijungti prie Tautvydo Piragio paskyros feisbuke.

„Norime, kad lietuviai suprastų, kad jie yra tokie patys žmonės, kaip ir mes. Tik galiu pasakyti, kad jie yra žymiai geresni nei mes. Tiesiog norime į Lietuvą atvežti žinutę, kad kiekvienam žmogui turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis kažką gali. Prieš šią kelionę ir man daug ir į mane vos ne badė pirštais ir sakė, kad aš to nepadarysiu, nenuvažiuosiu, man bus blogai, tai neįmanoma. O mes įrodėme, kad viskas įmanoma“, – kalbėjo T. Piragis.

Šiuo metu Tautvydas kalba žvaliai, save vadina laimingiausiu pasaulyje tėčiu, tačiau neslepia, pirma reakcija, išgirdus, kad mergaitė turi Dauno sindromą, buvo šokas. „Su tuo susitaikiau per savaitę, o dabar labai džiaugiuosi, kad turiu būtent tokią dukrytę. Tai nerealus jausmas. Ji nuostabi, miela, šilta. Esu pats laimingiausias tėtis, kad turiu tokią nuostabią dukrytę“, – šypsojosi T. Piragis.

„Kas čia tokio? Juk tai mano kraujas“

O kaip reagavo kiti? „Šeimos nariai, giminės ir draugai labai stipriai palaikė. Na, gal iš pradžių pasakė, kad daktarai susimaišė, bandė guosti, bet jiems labai dėkoju, kad palaikė mane, mano mylimą žmoną Dianą. Taip, savaitę buvo išgyvenimų, bet vėliau pagalvojau: kas čia tokio? Juk tai mano kraujas, pas dukrytę plaka širdelė, kuri sudaryta iš dviejų dalių: manęs ir mano žmonos, – pozityvumą spinduliavo Tautvydas. – Kasdien nutinka stebuklingų dalykų. Prieš pat pradėdamas žygį dukrą paėmiau ant rankų, laikiau ją, o ji labai aiškiai pasakė „tete“. Buvau šokiruotas, net nežinau, ką pasakys, kai finišuosime.“

Pokalbio metu Tautvydas buvo vos pravažiavęs Lietuvos sieną, per kelias valandas planavo pasiekti Marijampolę, jau rytoj jis su draugais ketina būti Anykščiuose, o žygį baigs gimtuosiuose Troškūnuose.

T. Piragis neslėpė – kelionė nėra lengva. Vieną dieną kelis šimtus kilometrų įveikęs vyras buvo priverstas sustoti ir pailsėti – visą dieną buvo nutirpęs delnas.

Vos laisvą akimirką radę vyrai sėda prie feisbuko ir ten bendrauja ne tik su artimaisiais, bet ir su juos palaikančiais. O jų jau susibūrė nemenkas būrys.

„Feisbuke darome ir aukcionus: pardavėme ir mano, ir Lauryno marškinėlius“, – įvardijo Tautvydas. Už marškinėlius vyrai asociacijai uždirbo daugiau nei du šimtus eurų, savo šalmą Tautvydas pardavė už 247 eurus, tačiau brangiausia žygio detalė – džemperis su Kamilės delno antspaudu. Aukcionas dar nepasibaigęs, o jau pasiekė 600 Eur.

„Visos surinktos lėšos keliauja tiesiai į tą pačią sąskaitą“, – įvardija T. Piragis. Įveikęs žygį jis aukcione parduos ir dviratį.

„Verčiamės per galvą, trise galvojame, ką padaryti, kad pritrauktume kuo daugiau žmonių, kad surinktume kuo daugiau pinigėlių, – teigė pašnekovas. – Tokius vaikus auginantiems užsienyje tikrai nieko nereikia, bet Lietuvai reikia. Reikia apšviesti, kad jų nestumdytų, neskriaustų, kad įrodytų, kad kiekvienas žmogus gali padaryti tai, ką nori.“

Didžiausias Tautvydo, Lauryno ir Gutjero tikslas – įrodyti Dauno sindromu sergantiems vaikams, kad nėra nieko neįmanomo.

Ar šis iššūkis bus vienkartinis? Tautvydas įsitikinęs, kad dar penkerius ar dešimt metų jis kasmet kartos šį žygį ir kasmet rinks lėšas Dauno sindromą turintiems vaikams. Jis tikisi, kad vėliau kažkas kitas perims šią estafetę.