“Pirma deportuosim, paskui skųskis” – tokia dabartinės Britanijos valdžios nuostata. Deportacijos grėsmė pakibo virš daugelio problemų su teisėsauga turėjusių emigrantų. Prieš keletą mėnesių paskelbusi straipsnį apie iš Britanijos deportuojamus lietuvius, Anglija.lt vėl grįžta prie šios temos.
Tatjana (36 m.) jau tris mėnesius gyvena sulaikymo centre Bradforde, kur ji atsidūrė atlikusi keturių mėnesių bausmę kalėjime.

„Buvau nuteista už šopliftingą (vagiliavimą parduotuvėje). Bausmę skyręs teisėjas sakė: "po keturių mėnesių būsi namuose". Jis nesiūlė manęs deportuoti,“ – sako moteris jau tris mėnesius kovojanti su Home Office (Vidaus reikalų ministerijos) pareigūnais, kad neišsiųstų jos atgal į Lietuvą.

„Aš ten nieko neturiu. Mano abu sūnūs Anglijoje, mama irgi čia. Aš bijau į Lietuvą grįžti, nes mano buvęs vyras išleistas iš kalėjimo, jei grįšiu, jis mane susiras ir vėl smurtu privers daryti nusikaltimus. Jie čia nesupranta, kad Lietuva labai maža ir žmogų surasti vieni niekai,“ – pasakoja Tatjana ir priduria, kad Anglijoje ji jaučiasi saugi, nes jos buvęs vyras – ne Lietuvos pilietis, turi rezidento statusą ir negali išvykti iš Lietuvos.

Vogė iš parduotuvių

Į Angliją Tatjana atvyko prieš penkerius metus, atlikusi bausmę Lietuvoje už nusikaltimus, į kuriuos, kaip pati tvirtina, moterį įtraukė jos buvęs vyras.

„Kai už jo tekėjau, nežinojau, kad jis nužudė ir sudegino savo buvusią žmoną. Ištekėjus prasidėjo košmarai, jis reikalavo, kad į kalėjimą narkotikus nešiočiau, o porą kartų buvo mane taip sudaužęs, kad patekau į traumatologinį. Bet niekam ten nerūpėjo, kad vyras sumušė. Ne taip, kaip čia, Anglijoj, kur moterys ir šunys – pirmoj vietoj,“ – sako Tatjana.

Moteris pripažįsta, kad jos gyvenime buvo visko, neneigia vogusi iš parduotuvių, tačiau tvirtina, kad taip elgtis ją privertė įvairios nesėkmės, kurios užklupo vos atvykus į Angliją.

„Ieškojau darbo ir kartą radau skelbimą, kad Lutone moteris gali ir apgyvendinti, ir įdarbinti. Aš jai paskambinau, susitarėm, kad atvažiuoju, nuvykau pas ją, o žadėto darbo niekaip nėra. Po kiek laiko ji man sako: visą mėnesį pas mane gyveni, esi skolinga, ir ėmė siūlyti fiktyviai susituokti. Aš nesutikau, žinau, kas būna, kai pagauna; moteris su baltomis suknelėmis tiesiai į sulaikymo centrą atveža. Tada nusprendžiau pabėgti, o visi mano daiktai ir visi dokumentai, tarp jų ir pasas, liko pas ją".

Tatjana sako pranešusi policijai, kur yra jos dokumentai, bet šie nieko nedarė, kad padėtų juos atgauti. Naujam pasui pasidaryti moteris tvirtina neužtekusi pinigų, nes ir už paso padarymą, ir už kelionę į Londoną ir atgal reikėjo nemažos sumos. O be paso neįmanoma įsidarbinti, net Job centre (Darbo biržoje) neregistruoja. Be paso ji gyveno porą metų ir per tą laiką jai nieko kito nelikę, tik vogti iš parduotuvių.

„Tada ir į narkotikus įpratau, nes vogti aš nemoku, bijau. Narkotikus vartojau, kad drąsesnė būčiau,“ – sako Tatjana ir tikina, kad dabar jau visiškai atsikratė priklausomybės nuo narkotikų ir nebevartoja net metadono.

Prašo suteikti dar vieną galimybę

Moteris skundžiasi, kad valstybės paskirta advokatė nedaro nieko, jog jai padėtų.
„Sulaikymo centro pareigūnai sako, kad išėjusi galiu grįžti prie vagysčių ir narkotikų, o aš bandau įrodyti, kad su tuo baigta. Juk atsivežiau šeimą ne dėl to, kad jie dėl manęs turėtų problemų, o kad kartu galėtume būti. Aš noriu, kad man suteiktų šansą. Jeigu dar sykį prasikalsiu, sutinku, tegu veža į Lietuvą, bet prašau, kad manimi patikėtų".

Tatjana įsitikinusi, kad jeigu ją bent trumpam išleistų į laisvę, pati surinktų dokumentus, įrodančius, jog ji jau buvo susiradusi darbą, kad artimai bendrauja su šeima, kad sūnūs prireikus ja pasirūpins, tačiau jos laisvė yra apribota, vaikai dirba ir neturi kada jos reikalais užsiimti, mama neįgali, turi širdies ligą ir nieko padėti negali.

Tatjana sako, kad jai prikišamas ir nusikaltimas, kurio ji nepadarė – tai pasirengimas sudaryti fiktyvią santuoką su nelegaliai Anglijoje gyvenančiu piliečiu. Moteris tikina, kad tuo metu, kai esą jos vardu buvo paduotas prašymas registruoti santuoką, ji gyveno Lietuvoje ir į Angliją atvyko tik po pusmečio.

„Visa tai galima patikrinti, bet jiems nerūpi, jie nori kuo greičiau atsikratyti. Atveža daug ukrainiečių, pakistaniečių, Bangladešo gyventojų, bet jų uždarytų nelaiko, paleidžia už užstatą. Aš pinigų užstatui neturiu, privačiam advokatui irgi pinigų neturiu, vertėjų jie neduoda, dokumentai visi tik angliškai, aš daug ko nesuprantu, ir ką daryti? Jokios pagalbos. Nedeportuoja tik tada, jei sergi AIDS,“ – sako Tatjana.

Sprendimą dėl deportacijos ji apskundė teismui, kuris turėtų įvykti rugsėjo mėnesį, bet moteris būgštauja, kad bus išsiųsta į Lietuvą net teismo nesulaukusi.

Dėl ko žmonės deportuojami?

Pagal Imigracijos įstatymą, užsienio šalių piliečiai iš JK gali būti deportuojami trimis atvejais: pirma, kai Valstybės sekretoriaus nuomone užsienio piliečio išsiuntimas iš šalies atitinka visuomenės interesus; antra, jei tai yra deportuojamojo sutuoktinis, partneris arba vaikas ir trečia, jei vyresnis kaip 17 metų užsienio pilietis buvo padaręs kriminalinį nusikaltimą, atliko bausmę ir teismo sprendimu rekomenduota jį deportuoti iš šalies.

Apie deportaciją asmeniui pranešama atsiunčiant Deportacijos įsaką, kuriuo nurodoma palikti šalį, o iki tol jis patalpinamas Sulaikymo centre.

Deportuojamasis gali paduoti apeliaciją ir apskųsti deportacijos įsaką net ir tada, kai jau būna išsiųstas iš šalies.

Kartu su deportuojamuoju iš šalies išsiunčiami ir jo šeimos nariai, išskyrus tuos atvejus, jei jie gyvena atskirai, yra savarankiški ir gali patys savimi pasirūpinti.

Daugiau skaitykite: http://www.anglija.lt/straipsniai/mano_anglija/deportuojami-anglijos-lietuviai-uz-ka-13915.

Zita Čepaitė, Anglija.lt