Visai neseniai Anglija atrodė puiki vieta pradėti naują gyvenimą, tačiau šiuo metu Sulaikymo centrai prikimšti atgal į tėvynę siunčiamų lietuvių. Anglija.lt aiškinasi, dėl ko lietuviai deportuojami, ir ar tai teisėta.

„Estų ir latvių nei vieno, du ar trys lenkai, o dauguma lietuvių arba „babajai“. Padavėm skundą į Home Ofice (Vidaus reikalų ministerija), kodėl deportuoja išskirtinai lietuvius“, – sako Jonas V., kuris drauge su kitais 11 lietuvių laikomas uždarytas Doverio sulaikymo centre (angl. „Detention Centre“).

Jis pats parašė skundą dar ir dėl to, kad yra laikomas nelaisvėje, nors atliko bausmę, be to, sąlygos Sulaikymo centre nedaug skiriasi nuo kalėjimo, tik tiek, kad daugiau laiko galima būti lauke, prižiūrėtojai mandagesni ir nedraudžiama naudotis mobiliuoju telefonu.

Iš kalėjimo – į Lietuvą
Į kalėjimą ne dėl savo kaltės, kaip pats teigia, pakliuvęs Jonas V. prieš tai dirbo Birminghame autobuso vairuotoju, bet įmonei bankrutavus teko ieškoti darbo. Įdėjus skelbimą į „feisbuką“ atsiliepė kažkoks žmogus, kuris pasiūlė dirbti naktiniu „deliveriu“ (prekių išvežiotoju). Kad susidėjo su dyzelino vagimis, Jonas sako supratęs tik tada, kai buvo sulaikytas. Vagystės organizatoriai paspruko, Jonas pateko į kalėjimą, o bausmę atlikus nuspręsta jį deportuoti.

Nors advokatams jau išleido daug pinigų, Jonas pasiryžęs įrodyti, kad iš Anglijos jis deportuojamas nepagrįstai, o už neteisėtai kalėjime praleistą laiką jam priklauso kompensacija.

Radis į Angliją atvyko su tėvais dar būdamas vaikas. Čia baigė mokyklą, koledžą, čia jo draugai ir šeima. 23 metų vyras lietuviškai kalba sklandžiai, bet su aiškiai juntamu akcentu ir su Lietuva jo niekas nesieja, išskyrus tai, kad ten gimė ir ten gyvena močiutė.

„Sulaukęs pilnametystės išsiėmiau lietuvišką pasą, esu Lietuvos pilietis, tai už tai dabar nori mane į Lietuvą išsiųsti“, – sako Radis, į Sulaikymo centrą atvežtas iš kalėjimo, kuriame už plėšikavimą atsėdėjo dvejus metus.

Konfliktas namuose baigėsi deportacija

2014 m. priimtas Imigracijos įstatymas leidžia deportuoti čia nusikaltusius ir bausmę atlikusius užsieniečius. Tačiau deportuoti kėsinamasi ir tuos, kurie Anglijoje nebuvo teisti. 45 m. Londono gyventoją Liną V. į Sulaikymo centrą atvežė tiesiai iš policijos nuovados.
„Namuose sukonfliktavau su draugu ir kažkas iškvietė policiją. Nuovadoje patikrinę dokumentus rado, kad 1998 m. buvau Lietuvoje nuteistas dvejiems metams lygtinai. To užteko“, – pasakoja dvylika metų Londone gyvenantis ir buitinės technikos remontu besiverčiantis vyras.

Panašiai nutiko ir 11 metų Anglijoje gyvenančiam ir „recovery“ paslaugas teikiančiam Vladimirui.

„Susibarėm su žmona ir ji iškvietė policiją. Šie atvažiavo, nieko tokio nerado, bet sako – reikia vis vien važiuoti apklausai. Pralaikė nuovadoje visą parą, o per tą laiką iš Home Office atėjo įsakas mane deportuoti, nes prieš 13 m. buvau teistas Lietuvoje“, – pasakoja 48 m. vyras.

Vladimiras pasisamdė advokatą, tačiau būgštauja, kad teismai ne tik suris santaupas, bet ir užims daug laiko, nes parašius apeliaciją, atsakymo kai kada tenka laukti ir kelis mėnesius.

„Kai esi nuteistas ir sėdi kalėjime, bent žinai už ką, o čia nei teismo, nei bylos, o sąlygos tokios pat kaip kalėjime. Kreipiausi į ambasadą, bet jie nieko negali, sako, pats kaltas. Bet kur man dėtis Lietuvoj? Visa šeima čia, ne tik žmona ir vaikai, bet ir sesuo, pensininkė mama – turtą pardavėm ir čia apsigyvenom. Lietuvoj be pinigų, be artimųjų, man lieka tik tiesus kelias į kalėjimą“, – sako Vladimiras, ir teigia nesuprantantis, kodėl baudžiamas už tai, kas įvyko prieš 13 metų.

Atsivijo praeitis

Klausimą, ar nusikaltimas, už kurį bausmė jau atlikta, persekios visą gyvenimą, kelia ir Rimas R. Jis apskundė sprendimą deportuoti dėl kažkada Lietuvoje įvykdytos žmogžudystės.

„Nusikaltimas žiaurus, bet bausmę atlikau ir prieš 5 metus atvykęs į Angliją pradėjau naują gyvenimą. Vedžiau, dirbu staliumi ir darbovietėje esu labai vertinamas, bet pareigūnai nusprendė, kad esu pavojingas visuomenei ir skuba mane išsiųsti.“

Nors teismo posėdis dėl Rimo deportacijos numatytas balandžio 23 d., migracijos pareigūnai įteikė jam bilietą kovo 25 dienai, bet Rimas skristi atsisakė.

Anglija.lt svetainei 31 m. vyras pasakojo į policijos akiratį patekęs per Kalėdas. Jis ėjo gatve, o pro šalį automobiliu važiavę trys tamsaus gymio vyrai ėmė užgaulioti, pravardžiuodami lenkų emigrantu, šiukšle, ir pan. Rimas neapsikentęs spyrė į mašinos sparną. Iškviesti policininkai surašė aktą ir liepė po mėnesio atvykti apklausai. Rimas nuvyko, sumokėjo baudą už padarytą žalą ir tada sužinojo, kad yra deportuojamas.

„Jie patys mane prieš 5 metus įsileido, o dabar, kai įsikūriau, reikalauja, kad išvažiuočiau“, – sako jis.

Prie deportacijų priprato

Evaldas S. pirmą kartą buvo deportuotas 2009 m., tačiau Lietuvoje ilgai neužsibuvo ir po kiek laiko slapta grįžo atgal.

„Grįžti nesunku, sienų nėra, aš čia „deportu“ gyvendamas su šeima atostogų į Italiją ir kitur skrisdavau. Bet anksčiau ar vėliau mane surasdavo, vėl į Lietuvą grąžindavo, aš vėl atgal atvažiuodavau“, – neslepia Evaldas.

Bet dabar, nuo įsako jį deportuoti praėjus 5 metams, Evaldas norėtų legalizuotis ir jau pusę metų nelaisvėje laukia sprendimo.

„Mano abu vaikai čia gimė, žmona ne lietuvė. Migracijos pareigūnai siūlo jai su manim į Lietuvą važiuoti, bet ji nenori. Man pačiam kelis kartus bilietą į Lietuvą buvo nupirkę, bet advokatas vis sustabdydavo, tai, būna, nuveža mane surištą į oro uostą ir atgal grąžina“, – pasakoja Anglijoje 13 metų pragyvenęs vyras.

Blogiau nei kalėjime

Dauguma Anglija.lt kalbintų lietuvių laikomi Doveryje, tačiau nė kiek ne mažiau jų Gatwicke, Southamptone ir kitur. Prieš 20 metų Lietuvoje už pasikėsinimą nužudyti teistas Rimantas (43 m.) į Heathrow migracijos centrą buvo atvežtas iš Bostono.
„Dar miegojau, kai prisistatė policija, nes iš Home Office gavo įsakymą mane sulaikyti. Byloje parašyta, kad esu bedarbis ir benamis, nors dirbu ir net turiu darbdavio išduotą charakteristiką, sąskaitą banke. Išveždami nieko iš namų pasiimti neleido, Bostone liko mašina, kompiuteris, viską praradau. Įsodindami į lėktuvą įduoda 50 svarų, Lietuvoj su tokiais pinigais tik po tiltu miegoti“, – sako Rimantas.

Sąlygas Migracijos centre, Rimanto nuomone, blogesnės nei Lietuvos kalėjime – langai su grotomis, atidaryti negalima, reikia prašyti prižiūrėtojo, kad išleistų į lauką parūkyti.

„Asmeninėms reikmėms per dieną gaunam po 71 centą. Maitina nemokamai, bet visą laiką azijietiškai – ryžiai su višta ir daug čili. Man gydytojas išrašė specialų valgiaraštį dėl skrandžio, bet nei to specialaus valgiaraščio nematau, nei vaistų nesulaukiu“, – piktinasi Rimantas, bet ketina nepasiduoti; jei reikės, žada pasiekti ir Europos žmogaus teisių teismą.

Kad Migracijos tarnyba griebia griežtai, rodo Renaldo, kuris negyvena Anglijoje, nors dažnai atvažiuoja aplankyti čia įsikūrusios mamos ir sesers su broliu, istorija. Jis pasakoja šventęs su draugais, įvyko muštynės, buvo iškviesta policija, patikrino dokumentus ir radę, kad Renaldas turi teistumą, išgabeno į Sulaikymo centrą.

„Visą mėnesį čia sėdžiu ir prašau, kad kuo greičiau mane namo išsiųstų, nes tėvas ligoninėje prie mirties, bet jokio atsakymo. Aš angliškai nemoku, vertėjų jie neturi, nesuprantu, kas čia vyksta. Ir ką, išeina, kad jei prieš 6 metus nusikaltau, tai dabar nė giminių Anglijoje negaliu aplankyti?“ – klausia 42 m. Renaldas.

Migracijos įstatymai griežtėja

2014 m. priimtas Imigracijos aktas JK pareigūnams suteikia daugiau galių negu jie turėjo anksčiau.

Užsieniečiai iš šalies gali būti deportuojami dėl to, kad įvykdė nusikaltimą ir buvo nubausti kalėti. Kalėjimo pareigūnai privalo informuoti Migracijos tarnybą apie visus bausmę atlikusius užsieniečius.

Deportuojamo asmens šeimos nariai, jei jie yra užsieniečiai ir yra deportuojamojo išlaikomi, yra deportuojami kartu su juo.

Išdavus deportacijos orderį, užsienio pilietis gali būti be papildomo įspėjimo sulaikomas ir patalpinamas į Sulaikymo centrą.

Nuo 2014 m. liepos mėn. įsigaliojo ir nauja apeliacijos sistema, suteikianti pareigūnams teisę nusikaltusį asmenį išsiųsti iš šalies dar nesibaigus apeliaciniam procesui.

Be to, visi dokumentai dėl apeliacijos turi būti pateikti vienu metu, kad nebūtų galimybės vilkinti teismų procesą pateikiant vis naujas aplinkybes. Apeliacijų skaičius nuo 17 sumažintas iki 4, be to, panaikinta teisė apeliuoti vien dėl to, kad deportuojamasis nesutinka su pareigūnų sprendimu.

Zita Čepaitė, Anglija.lt