Ramunė Rubinaitė

Gydytojai pastebi, jog dažno iš tėvynės išvykusio lietuvio sveikata blogėja, nes intensyvus darbas ir poilsio stoka žmones išsekina ir didina įvairių ligų tikimybę. Maža to, neretai sveikatos sutrikimų turintys emigrantai nesikreipia pagalbos į vietinius gydytojus, nes neišmano kitose šalyse veikiančios sveikatos sistemos, nemoka kalbos ir todėl kenčia laukdami vizito tėvynėje.

Vieni pasitiki tik Lietuvos gydytojais, kiti – giria britus

Trejus metus Londone gyvenanti pardavėja Jolanta sako, jog į gydytojus kreipiasi lankydamasi Lietuvoje, nes ten geriau pažįsta aplinką ir gali kalbėtis gimtąja kalba: „Kad ūmių susirgimų neturėjau, o pasitikrinu, kai grįžtu į Lietuvą. Lietuviškai išaiškinti savo problemas lengviau, be to, ten viską žinau: kur eiti, kur kokį gydytoją surasti, kuris specialistas geras“. Savo sveikata ponia Jolanta rūpinasi privačiose gydymo įstaigose, nes, pasak moters, ten vizito pas gydytoją nereikia laukti keletą mėnesių, su pacientu elgiamasi maloniau ir aparatūra privačiose klinikose yra geresnė.

Londone grožio salone dirbanti Laima pas gydytojus taip pat lankosi tik viešnagės Lietuvoje metu, nes Lietuvos gydytojais pasitiki labiau: „Pati į Britanijos gydytojus nesu kreipusis, bet girdėjau labai daug neigiamų atsiliepimų. Vienas draugas turėjo sveikatos problemų, tai telefonu Lietuvos gydytojai nustatė tikslesnę diagnozę, nei Anglijos gydytojai jį apžiūrėję“, – sako ponia Laima. Paklausta, ar žino, kur kreiptis ir kaip užsiregistruoti pas Anglijos gydytojus, jei prireiktų skubios apžiūros, Laima sako, jog sužinoti nėra sunku, nes bendrauja su daugybe lietuvių ir tokia informacija sklinda iš lūpų į lūpas.

Tuo tarpu autoserviso darbuotojas Algimantas giria Anglijos gydytojų darbą ir sveikatos problemoms spręsti vizito tėvynėje nelaukia. „Dantis taisausi grįžęs į Lietuvą, nes ten turiu savo stomatologę. Bet visa kita tvarkausi čia. Aš, tiesa sakant, nelabai skundžiuosi sveikata, bet kartą turėjau problemų dėl skrandžio skausmų, nuėjau pas gydytoją, išaiškinau jam savo bėdas, jis man išrašė vaistų ir viskas susitvarkė. Man patiko Anglijos gydytojų darbas. Manau, kad nemokama medicinos pagalba čia ir nemokama medicinos pagalba Lietuvoje yra nesulyginamos. Bet čia, aišku, priklauso nuo to, kur pataikysi. Šundaktarių visur pasitaiko“, – sako dešimtį metų Londone gyvenantis vyras.

Emigrantai delsia kreiptis pagalbos

Šiaurės Londone veikiančios lietuvių gydytojų klinikos „Physio Clinic“ įkūrėjas, fizioterapiautas Auris Seibutis pastebi, jog nemažai lietuvių delsia kreiptis dėl sveikatos sutrikimų ir tai gali sukelti rimtesnių problemų: „Būna, kad kai jau susiformuoja stuburo išvarža, tik tada skausmo suriestas žmogus ateina gydytis. Žmonės laukia, galvoja, gal praeis, gal dar iki Lietuvos ištempsiu, pasitikrinsiu ten. Bet toks delsimas gali sukelti didesnių problemų. Apleidžia sveikatą, nesikreipia laiku, kol paskui jau tik operacija gali padėti“, – pastebi gydytojas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, migrantai nesirūpina savo sveikata, A.Seibutis nurodo keletą priežasčių: „Žmonės ir nežino, kur kreiptis, ir kalbos nemoka, ir taupo. Daugybė žmonių vietiniais gydytojais nepasitiki, nes tarp lietuvių net vyrauja posakis, kad jei nueisi pas anglų daktarą, tai gausi paracetamolio. Žinoma, čia yra ir daugybė puikių gydytojų, bet eilės pas gerus specialistus ilgos, o problemų turintys žmonės laukti nenori. Žmones tas nuvilia“, – sako gydytojas.

„Kaip turi susirasti gerą santechniką, kirpėją, dantistą, taip turi atrasti ir gerą gydytoją. Bet svarbiausia yra nebijoti kreiptis ir, problemai esant, nedelsti. Nes sveikata jau toks dalykas, kurio vaistinėje nenusipirksi”, – įspėja žmones A.Seibutis.

Sunkus darbas sveikatai kenksmingas

Paklaustas, su kokiais nusiskundimais dažniausiai kreipiasi lietuviai migrantai į jo klinikoje dirbančius gydytojus, A.Seibutis mini peršalimo ligas, skrandžio susirgimus, lytiniu keliu plintančias infekcijas, nugaros ir sąnarių ligas: „Daug žmonių netausoja savo sveikatos ir dirba be poilsio dienų. Kad atsipalaiduotų ir pailsėtų, žmonės išgeria alkoholio. Po to vėl į darbą eina. Žmonės pavargsta, išsenka. Valgo greitą, nesveiką maistą ir nereguliariai. Ir šitie dalykai atsiliepia sveikatai, priveda prie širdies, kepenų ir kitokių sutrikimų. Lietuvaičiams tai būdinga. Kiek darom tyrimų, kepenų fermentai dažniausiai būna padidėję“.

Daugybė lietuvių Jungtinėje Karalystėje dirba fizinius darbus ir gydytojas pastebi, jog tokie darbai dažnai palieka neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai: „Fizinis darbas žmogaus sveikatai daug pavojingesnis nei protinis. 80 procentų mano pacientų yra staliai ir statybininkai. Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl stuburo skausmų, raiščių pasitempimo bei sąnarių traumų. Kiti dirba su vibraciniais plaktukais ir tai gali pakenkti jų nervams – pradeda tirpti rankos, mažėti jėga. Tai dažniausios lietuvių ligos“, – apie savo pacientus pasakoja fizioterapiautas.

A.Seibutis pabrėžia ir didelį lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičių. 80proc. moterų, kurioms ginekologės įtaria venerinius susirgimus, diagnozė pasitvirtina. Todėl gydytojas įspėja, jog dėl infekcinių ligų būtina tikrintis.

A.Seibučio klinikoje dirbanti ginekologė Inga Skiotienė džiaugiasi, jog į ją kreipiasi vis daugiau moterų, neturinčių jokių problemų, bet norinčių pasitikrinti profilaktiškai. Vis tik dauguma pacienčių – įvairiais sutrikimais besiskundžiančios moterys. I.Skiotienė taip pat mano, jog pagrindinės priežastys, dėl ko migrantai nepasinaudoja nemokama vietinių gydytojų pagalba yra kalbos nemokėjimas ir nežinojimas, kur kreiptis.

Ginekologė pasakoja, jog kai kurios pacientės į jų kliniką ateina ir po apsilankymo Anglijos gydymo įstaigose, prašydamos išversti, paaiškinti, kokie tyrimai joms buvo atlikti, kas diagnozuota. Galimybė apie sveikatos problemas kalbėtis gimtąja kalba, gydytojos I.Skiotienės nuomone, yra svarbi priežastis, dėl ko jų klinikos pacientų skaičius auga.

Atostogų metu – išeivių antplūdis Lietuvos klinikose

Vilniuje įsikūrusio Medicinos diagnostikos centro vidaus ligų gydytoja endokrinologė Nijolė Morkvenienė sako, pacientų antplūdį pajuntanti prieš Kalėdas, Velykas ir vasaros atostogų metu, kuomet daugybė migrantų grįžta į tėvynę. Dažniausiai į gydytoją N.Morkvenienę kreipiasi iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Norvegijos ir JAV parvykę žmonės. Gydytoja pasakoja, jog šie žmonės dažnai į Medicinos diagnostikos centrą atvyksta su gyvenimo partneriais, sutuoktiniais ar visa šeima, norėdami pasitikrinti profilaktiškai, įsitikinti, ar yra sveiki.

Tačiau kartais migrantai kreipiasi ir su ūmesnėmis problemomis: „Nereti atvejai, kai prispaudus skausmams sėda į lėktuvą ir atvyksta skubaus ištyrimo ir pagalbos. Dažnai skundžiasi virškinimo problemomis, skrandžio skausmais“, – pasakoja gydytoja.

Sostinėje veikiančios klinikos „Sanitas Familiae“ gydytojas Rytis Kavarskas taip pat sulaukia iš užsienio šalių grįžusių žmonių. Gydytojas sako, jog dauguma šių žmonių pagrindines priežastis, dėl ko gydosi Lietuvoje, nurodo ilgas eiles valstybinėse gydymo įstaigose ir dideles kainas privačiose klinikose. Paklaustas, apie dažniausius migrantų susirgimus, R.Kavarskas mini padidėjusį kraujospūdį, skydliaukės ligas, nuovargio sindromą, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Tai nualinto organizmo požymiai.

Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ vyriausiasis gydytojas Vidmantas Samuitis sako, jog tiek migrantai, tiek ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai turi blogą įprotį nesikreipti į gydytojus laiku: „Būna daug atvejų, kai migrantai kreipiasi per vėlai. Priežastys, tikriausiai, tos pačios kaip ir gyvenančiųjų Lietuvoje. Tiesiog vyrauja įprotis kreiptis į gydytojus tik tada, kai jau nebeįmanoma kentėti“, – sako gydytojas ir ragina tokių įpročių atsikratyti: „Norėtumėme paraginti visus emigravusiuosius nuolat rūpintis savo sveikata, darytis profilaktinius sveikatos patikrinimus. Taip atsiranda didesnės galimybės aptikti ligas ankstyvose stadijose ir pagerinti gydymo galimybes. Profilaktinis sveikatos patikrinimas tikrai neužima daug laiko, jeigu suplanuojate, ir tikrai brangiai nekainuoja“, – skatina žmones gydytojas V.Samuitis.