Ne per seniausiai sulaukiau vieno susierzinusio tautiečio skambučio. Kadangi esu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, tautietis man rėkia: „Kodėl jūs nieko nedarot? Tokie plakatai mūsų tautą žemina.“ Ne iš karto suvokiau, apie kokius plakatus eina kalba. Tik po kiek laiko išsiaiškinau, kad jis kažkur matė lietuviškai parašytą skelbimą, perspėjantį, kad negalima vairuoti išgėrus.

Man paskambinęs tautietis griežtai, kad lietuvių bendruomenės vardu būtų paskelbtas protestas prieš panašaus turinio skelbimus ir plakatus, esą teršiančius lietuvių vardą. Pasakiau, kad mano vardo toks skelbimas neteršia. Užsidirbau keletą riebių epitetų ir pokalbis nutrūko.

Nespėjau jam pasakyti, kad aš ne tik neprotestuočiau dėl tokio britų policijos elgesio, bet dargi juos pagirčiau. Juk dažnai policininkų pričiupti ir išsisukti panorę lietuvaičiai apsimeta, kad angliškai nemoka ir neturi žalio supratimo, kad Anglijoje nei išgėrus vairuoti, nei žmonų ar sugyventinių mušti negalima.

Nors Anglijoje kaip ir Lietuvoje nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, visgi britų policininkai, skirtingai nei mūsų tėvynėj, pažeidėją ne bausti puola, bet stengiasi išaiškinti įstatymus ir tvarkos reikalavimus. Jei pažeidėjas nesupranta, arba apsimeta, kad nesupranta angliškai, kviečia vertėją. Arba, kaip minėto plakato atveju, į angliškai nesuprantančiųjų kalbas (lietuvių, lenkų, rumunų ir pan.) išverstą informaciją platina viešai.

Padėkoti reikėtų, o ne piktintis, kad mus žemina ar blogai vertina. Pranešimas lietuviškai, ko Anglijoje negalima daryti, nereiškia požiūrio į čia gyvenančius lietuvius. Tai tiesiog naudinga informacija.

Beje, Britanijoje informaciją lietuvių kalba skleidžia ne tik policija. Pavyzdžiui, nemažai savivaldybių, kuriuose gyvena daug mūsų tautiečių, lietuviškai pateikia informaciją apie pašalpas, galimybę gauti socialinį būstą ir panašiai. Gal tai reiškia, kad savivaldybių tarnautojai į lietuvius žiūri kaip į pašalpų kaulytojus?

Apmaudu, kad britų policijos pastangos pateikti atvykėliams informaciją jiems suprantama kalba, yra priimamos kaip įžeidimas. Beje, prieš keletą savaičių autobuse policininkė man įteikė lapuką, tiesa, ne lietuviškai, bet angliškai, su paaiškinimu, kaip elgtis, kad užpuolikai nenugvelbtų mano mobilaus telefono. Lietuviško mentaliteto požiūriu turbūt turėjau įsižeisti – nejau mane durna laiko? Bet neįsižeidžiau. Ir tiesą sakant, radau naudingų patarimų.

Todėl prašau, nepykit lietuviškai aptikę raginimą nesėsti už vairo išgėrus ar informaciją, kur kreiptis dėl smurto šeimoje. Neskaitykit, numokit ranka, jei jums neaktualu, bet nepykit. Taip jau yra, kad su tokiais reiškiniais tarp lietuvių britų policija dažnai susiduria. Ir daro, ką gali, kad jų nebūtų.

O išeitis, kad gėdos savo tautai nedarytume, labai paprasta. Nevažinėkit girti ir nemuškit žmonų ar sugyventinių. O jei jau įkliuvot girti ar smurtaujantys, neapsimeskit, kad tai gili lietuviška tradicija, ir kad nežinojote, jog Anglijoje taip elgtis yra nusikaltimas.

Zita Čepaitė